35 – toks šiuo metu yra sergamumo koronavirusu rodiklis 100 tūkst. gyventojų, fiksuojamas per pastarąsias 14 dienų Molėtuose, kai tuo tarpu visos Lietuvos vidurkis siekia 5,7. Nuo Molėtų kitos aukštus rodiklius fiksuojančios savivaldybės atsilieka kone perpus.

Kaip portalui lrytas.lt aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Justina Petravičienė, tokia situacija susidarė po to, kai per pastarąsias dvi savaites šiame mieste, turinčiame vos kelis tūkstančius gyventojų, buvo užfiksuoti šeši susirgimo atvejai. Visi jie yra siejami su protrūkiu kitame karštajame taške – Kėdainių rajone.

Tiesa, apie lokalų karantiną tam tikroms teritorijoms vėl užsiminęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neįvardijo tikslaus rodiklio, nuo kurio būtų svarstoma uždaryti miestą. J.Petravičienės teigimu, tai priklausytų ir nuo paties plitimo būdo, ar naujus atvejus būtų galima lengvai identifikuoti.

„Molėtuose šiuo metu užfiksuotas koronavirusinės infekcijos protrūkis. Koronavirusas nustatytas keturiems Užimtumo tarnybos darbuotojams ir dviem kontaktavusiems asmenims. Su šiandieniniu atveju tame židinyje turime jau septynis atvejus. Mes jau tai laikome židiniu“, – ketvirtadienį sakė ji.

Anot J.Petravičienės, laikomasi hipotezės, kad visi šie atvejai yra susiję su šeiminiu protrūkiu Kėdainiuose. Nustatyta, kad pas vieną iš užsikrėtusiųjų Molėtuose svečiavosi iš Kėdainių atvykęs artimasis, kuriam vėliau diagnozuota COVID-19 liga.

Nuo pandemijos pradžios Molėtuose iš viso užfiksuota 10 koronaviruso atvejų. Vadinasi, net šeši jų, susiję su vienu židiniu, patvirtinti vien per pastarąsias dvi savaites.

Kas dar laikoma karštaisiais taškais?

NVSC atstovė kaip dar vieną karštųjų taškų šiomis dienomis įvardijo Panevėžio miestą (per 14 d. 21 atvejis, tenkantis 100 tūkst. gyventojų). Čia per pastarąsias dvi savaites fiksuota 30 koronaviruso atvejų. Atvejų sparčiai daugėja ir Kaune (per 14 d. 12,1 atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų) bei Vilniaus apskrityje. Jie daugiausia susiję su jau esamais židiniais.

„Tai irgi yra labai aukštas rodiklis, ši savivaldybė fiksuojama kaip aukštos rizikos. Taip pat – ir Kaunas, nes per dvi savaites tęsiasi židinys logistikos, „Kauno autobusų“ įmonėse, tai – karštieji taškai. Turime susirgimų nemažai ir Vilniaus apskirtyje, nes ir Šalčininkuose buvo dvi šventės, ir Salininkuose viena. Šioje šventėje dalyvavo ir iš Panevėžio atvykęs žmogus.

Kėdainiuose nuo liepos 16-24 d. buvo du šeiminiai protrūkiai, buvo dešimt atvejų, plius dar pavieniai atvejai. Tai taip pat gali būti viens iš karštesnių taškų“, – pabrėžė J.Petravičienė.

Kaip vieną iš karščiausių koronaviruso taškų šiuo metu įvardijo ir NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Šiame mieste, jos skaičiavimais, yra net trys aktyvūs židiniai.

„Panevėžio savivaldybė yra prie didelės rizikos savivaldybių. Taip pat tebėra aktyvūs židiniai Kėdainiuose, Kaune, Salininkuose. Apie 10 turime aktyvių židinių“, – portalui lrytas.lt vardijo NVSC atstovė.

Su dviem Panevėžyje esančiais židiniais susiję ir trečiadienį registruoti COVID-19 atvejai. Net šeši nauji per pastarąją patvirtinti atvejai Panevėžyje siejami su protrūkiu antstolių kontoroje.

„Iš viso su šiuo židiniu yra susiję 12 susirgimo atvejų tarp šios kontoros darbuotojų ir jos šeimos narių. Dar vienas susirgimo atvejis, susijęs su viena iš įmonių Panevėžyje, kurioje serga keletas darbuotojų“, – kalbėjo R.Lingienė.

Iš antstolių kontoros Panevėžyje užkratas atkeliavo ir į lopšelį-darželį „Gintarėlis“. Čia virusas patvirtintas dviem giminystės ryšiais susijusiems vaikams. Abu jie į darželį paskutinį kartą vesti liepos 22 dieną.

A.Veryga: tikslaus rodiklio, nuo kada būtų skelbiamas lokalus karantinas, nėra

Kaip ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, kitos priemonės, kurių imtųsi ministrų kabinetas, jei situacija dėl koronaviruso blogėtų, būtų susijusios su testavimo intensyvinimu, ligoninių darbo režimais ir panašiais dalykais. Tiesa, ministras pabrėžė, kad apie karantino grąžinimą kol kas nėra kalbama.

„Kol kas ne, bet prisiminkime, ką esu minėjęs. Jeigu bus lokalus židinys, Vyriausybė gali apsispręsti karantiną skelbti ir tam tikroje vietovėje. Jis gali būti reikalingas ne visoje Lietuvoje: tai gali būti miestas, kažkokia miesto dalis, panašiai, kaip buvo nutikę Nemenčinėje, kur tam tikros priemonės buvo pritaikytos. Bet kol kas yra per anksti apie tai kalbėti.

Nėra tokio aiškaus skaičiaus nustatyta, kada būtų įvedinėjamas karantinas. Matyt, nuo daugelio veiksnių priklausys, nereikėtų prisirišti prie vieno skaičiaus“, – kalbėjo A.Veryga.

Per praėjusią parą patvirtinta 19 naujų koronaviruso atvejų, bendras skaičius siekia 2062. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 330 asmenų, pasveiko – 1639. Nuo COVID-19 mirė 80 asmenų, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 92 įvežtiniai atvejai.