Dar nesibaigus ekstremaliai situacijai net penkių savaičių atostogų išėjusio A.Verygos reitingai per karantiną palipo aukštyn, o pasitikėjimas sveikatos apsauga ritosi žemyn.
Tą rodo ir praėjusį šeštadienį "Lietuvos ryto" paskelbta apklausa. Per mėnesį, kai sveikatos priežiūros įstaigos jau turėjo plačiau praverti duris ilgai pas medikus negalėjusiems patekti ligoniams, nepasitikėjimas sistema išaugo beveik 6 proc.
Bet tokie apklausos rezultatai toli gražu neatspindi su gydymo įstaigų darbu pastaruoju metu susidūrusių žmonių nuotaikų. Jie liūdnai juokauja, kad fiksuojant mirtis nuo COVID-19 jau reikėtų įrašyti ir sveikatos apsaugos sistemą.
Nemažai gyventojų iki šiol susiduria su kliūtimis norėdami patekti pas medikus ir priversti gydytis, kaip išmano. O daugiau kaip savaitei išėjus iš rikiuotės e.sveikatos sistemai, kai liūtis paskandino Registrų centro serverius, ligoniams, negalintiems pasinaudoti elektroniniais receptais, ėmė trūkti būtinų vaistų.
Prie sienos remiamas Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius pažadėjo, kad e.sveikatos sistema turėtų būti atkurta per keletą dieną.
Tokio pažado užteko, kad kai kurios poliklinikos imtų pro duris grūsti vėl popierinių receptų į jas pradėjusius plūsti ligonius.
Sveikatos apsaugos ministerija praėjusią savaitę, kai įstrigo e.sveikata ir žmonės vaistinėse negalėjo įsigyti vaistų, nurodė gydytojams receptus išrašinėti ranka.
Bet šio paliepimo paisė ne visos gydymo įstaigos. Paaiškėjo, kad kai kurios jų neturi blankų, specialių lipdukų arba pacientai tiesiog negalėjo prisibelsti pas gydytoją.
Teko išsireikalauti jėga
„Pirmadienį telefonu atsiliepusi seselė pasakė, kad gydytojas recepto neišrašys, nes kam čia vargintis – jau trečiadienį veiks e.sveikata.
Turbūt poliklinikose jau dirba aiškiaregiai“, – ir pyko, ir juokėsi „Lietuvos ryto“ pakalbinta buvusi Seimo narė Nijolė Steiblienė (beje, antradienį atgaivinta e.sveikata trečiadienį vėl ėmė strigti – pasipylė ligonių ir farmacininkų skundai).
Buvusi politikė pasakojo, kad artimai giminaitei gyvybiškai būtini vaistai, kuriuos moteris vartoja jau daugelį metų, buvo išrašyti praėjusią savaitę.
Tą pačią dieną įsigyti vaistų ji nespėjo, bet nematė didelės bėdos – kelios dozės dar buvo likusios.
Elektroninis receptas moteriai buvo išrašytas tą dieną, kai liūtis paskandino Registrų centro serverius.
Kitą dieną, antradienį, nuėjusi į vaistinę ji, kaip ir daugelis kitų, kuriems buvo išrašyti elektroniniai receptai, išgirdo negalėsianti gauti vaistų, nes sutriko e.sveikatos sistema.
Tada be vaistų ji kamavosi bemaž savaitę, o sulaukusi šio pirmadienio puolė skambinti į polikliniką, nes tik tą vieną dieną per savaitę darbuojasi vaistus jai skiriantis psichiatras.
Bet telefonu atsiliepusi mediko padėjėja pranešė, kad gydytojas popierinio recepto neišrašys ir ji turi palaukti iki trečiadienio, nes tada esą jau veiks e.sveikata.
N.Steiblienė prisipažino, kad supyko dėl tokio atsainaus medikų požiūrio, ir paskambinusi Panevėžio rajono poliklinikos vadovams išdėjo juos į šuns dienas. Ir tai suveikė – dar tą pačią dieną giminaitei buvo paskambinta ir pasiūlyta atvykti į polikliniką pasiimti popierinio recepto.
„Perdavė jai tą receptą per durų plyšį, bet tai nesvarbu. Svarbu, kad vaistų ji turi, nors teko juos pirkti už visą kainą.
Baisu tai, kad jų reikėjo išreikalauti vos ne jėga. Negi tikrai tokių situacijų negalima išvengti?“ – kalbėjo buvusi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė.
Į skundus moja ranka
Tiesa, Panevėžio rajono poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja asmens sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad buvusios parlamentarės įtūžis jos neišgąsdino: „Taip, N.Steiblienė skambino, bet jos pavardė dar nesuteikia stebuklingų galių.“
Medikė aiškino, kad politikės giminaitė jai paskirtus vaistus esą turėjo suskubti įsigyti laiku, todėl pati kalta, kad to nepadarė.
Paklausta, kodėl gydymo įstaiga neatsižvelgė į neeilinę situaciją ir raginimus išrašyti popierinius receptus, D.Pajėdienė gynėsi, esą medikai išgirdo žinią, kad e.sveikata jau ims veikti trečiadienį: „Turėjome tokių žinių. Iš kur?
Nežinau, aš pirma diena po atostogų, dar nespėjau visur įsigilinti. Turiu ir kitų darbų – ne tik ponios Steiblienės bėdų.“
Gydytoja tikino, kad atvejis, kai pacientei buvo pasiūlyta laukti vaistų, kol bus pašalinti e.sveikatos gedimai, – vienintelis jai žinomas poliklinikoje.
Bet, panašu, dėl kitų skundų ši gydymo įstaiga irgi per daug neišgyvena.
Antai priminus šios poliklinikos pacientų nusiskundimus, kad mėnesių mėnesius jiems tenka laukti galimybės atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą dėl darbo, D.Pajėdienė atšovė: „Tikrintis gali kur nori, nebūtinai pas mus. Bet ir pas mus galima.
Kas pirmas paskambina, tas ir užrašomas. Bet tai nereiškia, kad mes šios paslaugos atveju turime išsipūsti ir patenkinti visų norus. Tegul kreipiasi kitur.“
Į „Lietuvos ryto“ redakciją kreipęsi Panevėžio gyventojai skundėsi, kad liepos pradžioje buvo įmanoma užsiregistruoti tik vizitui rugsėjį.
„Nieko nuostabaus“, – išgirdusi priekaištą nutęsė medikė.
Beje, poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja net nebandė slėpti, jog jai nerūpi, kad kai kuriems žmonėms privaloma turėti tokią pažymą ir galbūt tik dėl karantino, kai gydymo įstaigos neveikė, buvo daromos išimtys: „Na, ir kas? O ką, mes turime mesti papildomus resursus, kad kažkas galėtų gauti pažymą?
Tai nėra skubus reikalas. Kodėl mes turime dirbti naktimis?“
Užsidarė ir nieko nebijo?
Buvusi politikė sakė su siaubu skaičiusi žinią, kad kažkur pacientai spardė poliklinikos duris, kai į ją nepateko, bet dabar tuo nesistebinti: „Tikrai norisi jas išspardyti, kai girdi, neva į vaistinę turėjai nueiti tą pačią dieną, kai buvo išrašytas receptas.
O jei žmogui tądien lūžo koja ar temperatūra pakilo?
Ar visi pacientai privalo žinoti, kurią konkrečią dieną e.sveikata paskęs?
Žmonės per karantiną ilgai negalėjo patekti į gydymo įstaigas, kantriai laukė, bet, matyt, prarado viltį.
Juk vėl kalbama apie antrąją koronaviruso bangą, kai gydymo įstaigos garantuotai bus uždarytos pačios pirmos.“
N.Steiblienė įsitikinusi, kad dėl chaoso gydymo įstaigose privalėjo greičiau susirūpinti aukščiausi valstybės vadovai: „Prezidentas, nelaukdamas savaitės, turėjo šaukti Valstybės gynimo tarybą ir rimtai aiškintis, kas vyksta ne tik su e.sveikata, bet ir su visa sveikatos apsaugos sistema.“
Pagaliau pradėjo matyti
Prezidentas Gitanas Nausėda tik šį pirmadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi ir A.Verygą pavaduojančiu teisingumu ministru Elvinu Jankevičiumi aptarė kilusią krizę.
Šalies vadovas pareiškė, kad žmonės negali būti neveikiančios e.sveikatos įkaitais ir iš savo kišenės mokėti už valstybės institucijų negebėjimą tvarkyti duomenų: „Valstybė privalo garantuoti pacientams viešąsias paslaugas, o medikams sudaryti galimybes be trukdžių dirbti savo darbą.“
Tą pačią dieną taip pat pranešta, jog Vyriausybė atsisakys rekomendacijos prioritetą gydymo įstaigose teikti nuotolinėms konsultacijoms, kad žmonės galėtų patekti į įstaigą greičiau, paprasčiau, tik antrinė ir vėlesnė konsultacija galės vykti nuotoliniu būdu.
E.Jankevičiaus teigimu, Vyriausybė pradėjo matyti, kad reikia didinti sveikatos paslaugų prieinamumą savivaldybėse: „Dabar mes matome, kad pacientai nori patekti pas gydytoją, bet tam tikromis aplinkybėmis paslaugų teikimas stringa.“
Sukrutėjo ir sveikatos apsaugos ministras A.Veryga. Jis sutrumpino savo atostogas nuo penkių savaičių iki keturių.
Duomenys – prieštaringi
Iki šiol valdžia, regis, bandė save ir kitus apgaudinėti, kad sveikatos apsaugos sistemoje viskas gerai.
Antai dar praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija išdidžiai skelbė, kad birželį poliklinikose paslaugų suteikta tik 6 proc. mažiau nei pernai tą patį mėnesį.
Ministerija gyrėsi, kad nors iki birželio 16 dienos dar galiojo karantinas ir apsilankymų pas pirminio lygio gydytojus šį mėnesį sumažėjo, tai esą beveik visiškai kompensavo gyventojams suteiktos nuotolinės paslaugos.
Bet kiek anksčiau Valstybinės ligonių kasos skelbiami skaičiai bylojo, kad situacija nėra tokia optimistinė.
Jos duomenimis, šių metų birželį apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo beveik 60 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.
Gydytojų specialistų konsultacijų ligoninėse suteikta 42 proc. mažiau, poliklinikose – beveik 47 proc. mažiau nei pernykštį birželį. Beje, privačiose sveikatos priežiūros įstaigose skirtumas buvo mažesnis – 29 proc.
Kodėl taip smarkiai skiriasi ministerijos ir jai pavaldžios Valstybinės ligonių kasos pateikiami duomenys? Ar kuri nors jų nebando klaidinti visuomenės?
Valstybinės ligonių kasos atstovai „Lietuvos rytui“ atsakė, kad ir vieni, ir kiti duomenys esą yra teisingi – jie buvo pristatyti ir Vyriausybės pasitarime.
Tačiau Valstybinė ligonių kasa skelbė duomenis apie gyvus pacientų apsilankymus pas šeimos gydytojus.
Tokių apsilankymų birželį užregistruota 406 tūkst., o pernai – daugiau kaip milijonas.
Tiesa, Valstybinė ligonių kasa yra suskaičiavusi ir kiek šeimos gydytojai suteikė nuotolinių paslaugų, o jas pridėjus esą išeina bendras 6 proc. sumažėjimas.
Kokybė nenukentėjo?
Tačiau ar teisinga telefonu vykusias konsultacijas prilyginti gyviems apsilankymams pas gydytojus? Ar galima teigti, kad nuotolinės konsultacijos „beveik visiškai“ kompensavo tiesioginį paciento ir gydytojo kontaktą?
Į tai Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai atsakė paprastai: praktika rodo, kad keli procentai neįvykusių konsultacijų gali būti priskirtos prie nebūtinųjų paslaugų.
Be to, kai kurioms paslaugoms, tokioms kaip anksčiau paskirtų vaistų recepto pratęsimas arba siuntimų išrašymas, esą visiškai pakanka kontakto telefonu, todėl paslaugų kokybė neturėjo nukentėti.
Pagrasino sankcijomis
Vis dėlto kodėl sveikatos priežiūros įstaigos dar negali grįžti prie ankstesnio darbo režimo? Kokias kliūtis pacientams patekti į poliklinikas įvardija jų vadovai – trūksta apsaugos priemonių, stingdo baimė dėl infekcijos?
„Vadovai teigia, kad tebegaliojantys infekcijų kontrolės reikalavimai neleidžia priimti tiek pat pacientų, kiek prieš karantiną.
Atsižvelgiant į jų rekomendacijas rengiamas infekcijų kontrolės priemonių švelninimas“, – „Lietuvos rytui“ atsakė ministerija.
Kad ir kaip būtų, ministerija gydymo įstaigoms, jeigu jos neatnaujins paslaugų, jau pagrasino sankcijomis.
Vyriausybės pasitarime praėjusią savaitę buvo nuspręsta, kad jei paslaugų teikimo sutrikimai išliks iki rugsėjo, gali būti atsisakyta dabar galiojančio vadinamojo vienos dvyliktosios apmokėjimo ir pereita prie apmokėjimo už faktiškai suteiktas paslaugas.
