Nuo to laiko, kai užsiliepsnojo prie namų stovėjęs Valstybinėje miškų tarnyboje dirbančio 34-erių Andriaus Masioko automobilis, praėjo daugiau kaip du mėnesiai, bet tyrimas įstrigęs.
„Gyvename nuolatinėje baimėje, kad padegimas ar kitoks pasikėsinimas į mus ar į mūsų turtą gali kartotis“, – nerimaudamas dėl pareigūnų pasyvumo A.Masiokas kreipėsi net į Seimo narius.
Automobilį praradusiam miškininkui ypač neramu, kad nusikaltėliai gali mėginti užbaigti pradėtą juodą darbą: „Akivaizdu, jog buvo užsimota plačiau.
Tik atsitiktinai išvengta didesnių praradimų, bet negali žinoti, ar tai – pabaiga. Bet kuriuo atveju tai – ne šiaip chuliganiškas išpuolis. Manau, kad nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas ir gerai apgalvotas.“
Rado padegimo įkalčių
A.Masiokas, kuris jau dešimtmetį aiškinasi nusižengimus, susijusius su gamtos niokojimu ir nelegaliais miškų kirtimais, svarsto, kad padegimas gali būti susijęs su jo arba Aplinkos apsaugos departamente dirbančios žmonos Valdonės Masiokės veikla.
Vilniaus pakraštyje, Visoriuose, gyvenantis valdininkas tokią prielaidą daro todėl, kad nusikaltimui buvo pasirinktas tamsusis paros metas – jo automobilis „Ford Transit“ liepsnose paskendo gegužės 6-osios naktį, prieš antrą valandą.
„Ta naktis buvo labai lietinga – mes jau buvome gerai įmigę ir nieko negirdėjome. Pažadino kaimyno skambutis ir tada pro langą pamačiau liepsnas.
Rytą buvo rasta ir įkalčių, kurie leidžia įtarti, kad norėta padegti ne tik krovininį automobilį, bet ir ūkinį pastatą, kuriame yra pirtis, o šalia jos laikomas lengvasis automobilis.
Gerai, kad tuo metu ten buvo tik priekaba, nes patį automobilį tądien lyg tyčia buvau palikęs servise.
Bet ir po priekaba, ir malkinėje radau paliktus keturis buteliukus acetono skysčio su dagtimis.
Atrodo, siekta, kad viskas atrodytų kaip savaiminis automobilio užsidegimas, nuo kurio liepsnos persimetė ir į ūkinį pastatą.
Jei viskas nusikaltėliams būtų pavykę, greičiausiai ekspertams taip ir būtų atrodę“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Masiokas.
Galėjo degti ir kaimynai
Surastus acetono butelius ir ant nulaužtos apšvietimo lempos rastus pirštų atspaudus išsigabeno ekspertai.
Pats vilnietis nesiėmė spręsti, kodėl nusikaltėliams nepavyko įgyvendinti sumanymo: „Gal Dievas mus apsaugojo, gal vėjas užpūtė dagtis? Nesu gyvenime susidūręs net su vagyste, todėl sunku pasakyti, kas nutiko.“
Tačiau A.Masioką konsultavę specialistai mano, kad jis susidūrė ne su paprastais piromanais.
Mat užsidegę acetono buteliai paprastai ištykšta, aptaško viską aplinkui ir paprastas gesintuvas tokiu atveju nepadeda.
Beje, 9 tūkst. eurų įvertintas automobilis per gaisrą pats nuriedėjo daugiau kaip penkis metrus ir sustojo atsirėmęs į kaimyno tvorą, ji irgi užsidegė.
„Ugniagesiai sakė, kad taip nutinka – esą degimo grandinė per gaisrą susitrumpina taip, kad užsikuria starteris ir automobilis ima važiuoti.
Degęs automobilis buvo paliktas su įjungta pavara.
Laimė, kad jis atsitrenkė į vieną iš tvoros elementų ir sustojo.
Kitaip net baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti – degantis automobilis galėjo nuriedėti iki kaimyno namų“, – svarstė nukentėjusysis.
Turi ne vieną versiją
Nors aplinkosaugoje A.Masiokas darbuojasi daug metų, ši patirtis visiškai nauja. Anksčiau jokių rimtesnių grasinimų ar perspėjimų dėl savo darbo pobūdžio jis esą nebuvo sulaukęs.
„Būdavo gąsdinimų, kad pradurs padangą ar ką nors panašaus, bet niekada to rimtai nevertinau.
Valstybinėje miškų tarnyboje dirbu tik pusantrų metų, prieš tai dirbau aplinkosaugoje. Galbūt tai susiję su ankstesniu mano darbu?“ – svarstė valdininkas.
Pastaruoju metu A.Masiokas užsiima miškų kontrole – prižiūri, ar kirtimai atliekami turint būtinus leidimus, ar laikomasi nustatytų sąlygų.
„Keletą versijų dėl padegimo turiu. Jos susijusios su mano tarnyboje nustatytais pažeidimais, kai žala už neteisėtą kirtimą siekia ir 30 tūkst. eurų.
Visi šie atvejai keliauja į teismą, kuris toliau sprendžia, kokią baudą skirti.
Per pusmetį teismus pasiekė kelios mano nagrinėtos bylos, pažeidėjams grėsė didelės baudos“, – atskleidė pašnekovas.
Vienas tokių atvejų, apie kurį A.Masiokas vengė plačiau kalbėti, susijęs su asmeniu, kuris teisėsaugai yra gana gerai žinomas, – už įvairius nusižengimus jis jau baustas bene 20 kartų.
Miškininkas tvirtino, jog nuo šios bylos nagrinėjimo teismuose po incidento nusišalinęs: „Žinau, jog kartais siekiama įbauginti pareigūnus, kad jie trauktųsi nuo bylos, su kuria susipažinę nuo A iki Z, nagrinėjimo.
Tokiu atveju skiriamas kitas su byla mažai susijęs pareigūnas, kuris teisme tyli ar menkai gaudosi ir tokiu atveju nusižengimą padarę asmenys gali tikėtis palankesnio teismo sprendimo.“
Nusivylė policijos darbu
Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas „Lietuvos rytui“ tvirtino visas galimas nusikaltimo versijas išdėstęs ir ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Tačiau jų vangumas esą bado akis.
„Kai praėjus septynioms savaitėms paskambinau bylą kontroliuojančiam prokurorui, jis tiesiai išklojo, kad neturi visos bylos medžiagos ir man vargiai gali ką nors pasakyti.
Prokuroras kalbėjo, kad ne visi policijos dokumentai yra įskaitomi ir panašiai. Iš to supratau, kad joks nusikaltimo tyrimas visas tas savaites net nevyko“, – sakė A.Masiokas, „Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl nusprendė kreiptis į politikus.
Valstybės tarnautojas ypač nuogąstavo, kad matydami vangiai atliekamą tyrimą nusikaltėliai jaučiasi gana ramūs, todėl gali sumanyti tęsti savo juodą darbą.
A.Masiokas ir pats aiškinosi, kas pastaruoju metu galėjo domėtis jo gyvenamąja vieta, ar nerinko apie jį kitų asmeninių duomenų, bet kol kas kokių nors pėdsakų aptikti nepavyko.
Vis dėlto šis sukrėtimas valdininko nuo tarnybos neatbaidė.
Priešingai, A.Masiokas džiaugėsi, kad jei kerštauja jo nustatyti pažeidėjai, tai esą patvirtina, jog savo darbą jis atlieka sąžiningai.
Tyrėjai tikina tiriantys
Galimą padegimą aiškinasi Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrėjai.
Paklausti, ar A.Masioko priekaištai dėl vangaus tyrimo yra pagrįsti, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovai nurodė, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja, kontroliuoja ir jam vadovauja prokuroras Darius Burbulys, todėl reikėtų kreiptis į jį.
Tuo metu Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė atsakė, kad gegužės 12-ąją pradėjus tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo tiriamos įvairios versijos, būtini proceso veiksmai atliekami intensyviai.
Kerta neteisėtai
Valstybinių miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai per pirmuosius du šių metų ketvirčius nustatė 70 neteisėtų miško kirtimo atvejų, nubausti 178 asmenys.
Šiemet neteisėtai iškirsta 870 kubinių metrų medienos. 44 atvejai užfiksuoti valstybiniuose miškuose, kur neteisėtai iškirstas 541 kubinis metras medienos, privačiuose miškuose – 26 atvejai, iškirsti 329 kubiniai metrai medienos.
Neteisėtais kirtimais padaryta 140,7 tūkst. eurų žalos aplinkai, 5,2 tūkst. eurų žalos miško valdytojų turtui.
