Daug metų kurtas ir įtarimais dėl išvogtų milijonų aplipęs elektroninės sveikatos sistemos projektas paskendo per pirmadienį Vilnių užklupusią trumpą liūtį.
Nors sistemą planuota atkurti per parą, penktadienį ji dar neveikė, o Registrų centro direktorius Saulius Urbanavičius jos ateitį prognozavo itin atsargiai.
„Manau, kad mes ją atkursime. Duomenų perkėlimo etapas pavyko sėkmingai, tačiau dar reikės testuoti, gal paleidus sistemą atsiras nenumatytų dalykų, kuriuos reikės šalinti, bet mes ją atkursime. Dabar sunku prognozuoti, kada tai įvyks“, – miglotai kalbėjo Registrų centro vadovas.
Liepė dirbti dieną ir naktį
Po daugybę nepatogumų sukėlusio įvykio S.Urbanavičius pasakė ir tai, ko niekas nėra girdėjęs, kol jis vadovavo Specialiųjų tyrimų tarnybai: „Matau savo atsakomybę dėl to, kad esu vadovas. Vadovas atsako už viską. Prisiimu atsakomybę ir už tai, kad trūko vamzdis ir įtrūko siena.“
Kaip tokį Registrų centro vadovo pareiškimą suprato ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius?
„Sakydamas, jog prisiima atsakomybę, jis pirmiausia turi užtikrinti, kad dienomis ir naktimis būtų atliekami reikalingi darbai, kad duomenys saugiai būtų perkelti į e.sveikatos sistemą ir ji pradėtų kuo greičiau funkcionuoti“, – kalbėjo ministras.
R.Sinkevičiaus nuomone, galvoti apie Registrų centro vadovo atsistatydinimą dabar ne laikas: „Svarbiausia atlikti visus reikiamus darbus, kad e.sveikatos sistema kaip įmanoma greičiau būtų atkurta. Pašalinus vadovą sistema neatsikurtų savaime.“
Ministras mano, jog problemų dėl duomenų apsaugos galėjo iškilti ir dėl to, kad Registrų centras ilgą laiką buvo mėtomas iš vienos ministerijos kitai, o jų vykdoma politika skirdavosi.
Žengia ne į tą pusę
Apie tai, kas turėtų prisiimti atsakomybę už trumpos liūties sukeltą ir jau beveik savaitę trunkantį chaosą, „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su buvusiu teisingumo ministru, advokatu Gintautu Bartkumi.
Žinomas teisininkas prieš dvejus metus irgi pretendavo į Registrų centro vadovo vietą, net buvo laimėjęs pirmąją vietą konkurse, bet savo kandidatūrą atsiėmė.
– Galėjote vadovauti Registrų centrui. Kaip, jūsų akimis, atrodo situacija, kai šią įstaigą užliejęs vanduo paralyžiavo Lietuvą ir vos nepražudė daugybės svarbių valstybės duomenų?
– Situacija atrodo labai blogai. Problema ne tai, kad trūko vamzdis ir kažką užliejo. Įvyksta įvairių nelaimių ir dėl jų nieko negalime kaltinti.
Problema yra tai, kad nesutvarkyti mechanizmai, kurie tokiais atvejais užtikrintų tolesnį paslaugų teikimą. Daugybė komercinių organizacijų, turinčios daug vertingos informacijos, yra pasiruošusios įvairioms nelaimėms.
Šiuo atveju sutriko ne tik e.sveikata, bet ir mobiliojo parašo paslauga, kurią daugybė gyventojų naudoja tiek banko atsiskaitymams, tiek pasirašydami bet kokius dokumentus.
Akivaizdžios klaidos išryškėjo pačiame saugumo mechanizme – paaiškėjo, kad jo visai nėra.
Be to, reikia galvoti, ar visi ištekliai ir visos informacinės sistemos gali būti vieno tvarkytojo rankose ir vienoje vietoje.
– Manote, kad galimoms nelaimėms buvo visiškai nepasiruošta?
– Kyla labai daug rimtų klausimų. Pavyzdžiui, ar Registrų centro valdyba kada nors svarstė apie tokias galimas situacijas, ar jas aptarinėjo? Turėti tokius planus reikalauja ir įstatymas.
Ar tie planai buvo parašyti tik popieriuje? Juk įvykus gedimui tokioje įstaigoje sistemos veiklą privalu atkurti per 8 valandas.
– Kaip, jūsų nuomone, dabar turėtų elgtis Registrų centro vadovas, kuris jau yra pasakęs, kad prisiima visą atsakomybę?
– Vadovas nėra atsakingas už nelaimes. Taip, jų atsitinka. Reikėtų giliau pažiūrėti į patį įmonės valdymą – ar sistemų apsaugos problemas kada nors svarstė valdyba, ar jos buvo žinomos steigėjui?
Jei tokie klausimai buvo nagrinėjami ir svarstomi, bet darbai nepadaryti, pavyzdžiui, dėl lėšų trūkumo, turbūt mes negalime kaltinti vadovo. Bet jeigu tokia problema buvo visiškai ignoruojama, tai rodytų labai rimtas su įmonės valdymu susijusias problemas.
Reikėtų išsiaiškinti, ar ten nėra aplaidumo ir nerūpestingumo, kai problema žinoma, bet nesprendžiama. Vargu ar galima prisidengti tuo, kad Vyriausybė neskiria patalpų, nes kiekvienu atveju galima durti į Vyriausybę, kuri dėl visko kalta.
– Kai jūs pasitraukėte iš laimėto konkurso į RC vadovo vietą, teigėte nematantis galimybių jame ką nors pakeisti. Kodėl?
– Tuo metu man atrodė, kad politikai nėra pasiruošę pokyčiams šioje sistemoje. Sistema, kuri strategiškai pradėta kurti prieš dvidešimt metų, jau yra pasenusi, todėl reikia ją pertvarkyti iš esmės.
Man abejonių kėlė pačios sistemos vaidmuo, duomenų atvirumo ir kiti klausimai. Tuo metu atrodė, kad noro spręsti šiuos dalykus nėra. Ar jis atsirado dabar, sunku pasakyti.
– Tuo metu buvo kalbama, kad konkurso rengėjams nerūpėjo nei kandidatų planai, nei idėjos, nes reikalavimai buvo pritaikyti S.Urbanavičiui. Ar, jūsų nuomone, kas nors kitas Registrų centrui galėjo vadovauti sėkmingiau?
– Akivaizdu, kad valstybės įmonių valdymas yra perdėtai politizuotas.
Pats valdymas nėra organizuojamas taip, kaip derėtų pagal šiuolaikinius valdymo standartus ir principus.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare pagaliau tapo ir Lietuva, yra suformulavusi panašių įmonių valdymo principus, tačiau, mano nuomone, mes einame į kitą pusę.
Kandidatą įtarė korupcija
G.Bartkui pasitraukus iš konkurso Registrų centro vadovu turėjo būti paskirtas antrąją vietą jame užėmęs įmonės direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius.
Tačiau jo paskyrimas buvo sustabdytas, nes Seimo Antikorupcijos komisija aiškinosi skandalingas elektroninės sveikatos sistemos projekto įgyvendinimo aplinkybes. Registrų centre A.Bagdonavičius buvo atsakingas už šį projektą.
Kai prasidėjo kandidatų į Registrų centro vadovus dokumentų tikrinimas, Susisiekimo ministerija lyg tyčia pristatė e.sveikatos sistemos audito rezultatus ir pranešė, kad paskutinis projekto etapas pasižymėjo neskaidriais pirkimais. Tyrimai dėl galimos korupcijos kuriant e.sveikatą baigėsi niekuo, bet atvėrė duris į Registrų centro vadovo postą tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės favoritui S.Urbanavičiui.
Konkursas – tik dėl akių?
Tuomet sklido kalbos, kad šis postas jam buvo pažadėtas dar gerokai prieš baigiantis jo kadencijai STT, o vadovo rinkimai buvo tik imitacija.
Naująjį RC vadovą bandyta išrinkti 2018 metų vasario mėnesį, tačiau tuomet paskelbtas konkursas buvo atšauktas aiškinant, kad nepavyko sulaukti pakankamai kandidatų.
Juos atbaidė iškelti itin aukšti specifiniai reikalavimai. Manoma, kad tai galėjo būti padaryta tyčia, nes norėta sulaukti STT direktoriaus kadencijos pabaigos.
Kalbama, kad dėl šio paskyrimo esą pasiektas neoficialus aukščiausių šalies pareigūnų sutarimas.
STT tuo metu buvo mėgstama prezidentės D.Grybauskaitės, todėl jos vadovas atrodė itin tinkamas Registrų centrui, kur pirmiausia patenka teisėsaugą dominantys duomenys apie gyventojų bei įmonių turtą, žmonių sveikatą. Be to, S.Urbanavičius tapo D.Grybauskaitės globojamo tuomečio susisiekimo ministro Roko Masiulio pavaldiniu.
R.Masiulio ir STT draugystė neišblėso iki šiol – prieš mėnesį Lietuvos verslo konfederacijos vadovui Valdui Sutkui ši tarnyba pareiškė dar neregėtus įtarimus. Jis įtariamas tuomečio ministro R.Masiulio politinės reputacijos menkinimu.
Dėl potvynio – daugybė trukdžių
Po keliolika minučių trukusios liūties Registrų centro patalpose sostinės V.Kudirkos gatvėje buvo užlieti serveriai. Likviduojant avariją jau pakeistos lietaus kanalizacijos sistemos dalys.
Į užlietas patalpas buvo nuvykęs ir ekonomikos ir inovacijų ministras R.Sinkevičius. Ministerija su Registrų centro valdyba šiuo metu sprendžia, kur būtų galima perkelti serverinę.
Anot ministerijos atstovų, vienas variantų – valstybei statyti tam specialiai pritaikytą pastatą, o iš valstybės įmonės jį galėtų nuomotis Registrų centras.
Registrų centro teigimu, e.sveikatos sistemai savo dydžiu ir kompleksiškumu neprilygsta jokia kita šalies informacinė sistema ar registras. Bendras šiuo metu sistemoje esančių elektroninių dokumentų kiekis siekia 100 mln. vienetų.
Dėl paskendusios e.sveikatos sistemos sutriko gydymo įstaigų veikla – jos negali į sistemą įkelti elektroninių receptų, o vaistinės – išduoti vaistų. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija gydytojams skubiai nurodė išrašinėti popierinius receptus, o pacientų ligos istorijas kelti į vidines gydymo įstaigų sistemas.
Sutrikusi sistema apsunkino darbą ir užsikrėtimo koronavirusu statistiką skaičiuojančiam Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
Dėl koronaviruso pasitikrinę, bet rezultatų nesulaukiantys gyventojai skambučiais atakuoja liniją 1808. Apie neigiamus tyrimų rezultatus jiems būdavo pranešama SMS žinutėmis, tačiau sutrikus sistemai to padaryti nebegalima. Tiems, kurių tyrimo rezultatai teigiami, apie ligą ir toliau pranešama telefonu.
