Partijos vadovas – ne tas asmuo, kuris gali vesti ją į rinkimus. Taip į kovą dėl kėdžių Seime važiuoja ne tik rinkimų favoritais laikomi valstiečiai ir konservatoriai, bet ir kai kurios kitos politinės jėgos. Tai dar kartą patvirtina kalbas apie lyderystės partijose krizę.

22 partijos ir 282 jų iškelti kandidatai – tokia rikiuotė stojo prie Seimo rinkimų starto, kai šią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigė rinkti politinės kampanijos dalyvių registracijos prašymus. Dar 28 asmenys panoro rinkimuose dalyvauti savarankiškai ir patys surinkti rinkėjų parašus.

Į kitos kadencijos Seimą susirengė dauguma dabartinių parlamentarų – net tie, kurie anksčiau žadėjo eiti į politinę pensiją.

Tie, kurie norės dalyvauti Seimo rinkimuose be partijų paramos ir patys rinkti rėmėjų parašus, dar gali iki rugpjūčio pradžios pateikti VRK pareiškinius dokumentus.

Tuo metu partijos, įsiregistravusios kaip rinkimų kampanijos dalyvės, kaip savo atstovus įregistravo ir tuos, kurie bus jų kandidatai vienmandatėse apygardose. Be to, daugelis partijų patvirtino ir savo sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Tačiau bene labiausiai į akis krinta tai, kad dalis pagrindinių politinių jėgų savo lokomotyvais pasirinko ne savo vadovus, o nepartinius.

Reitingavimas – ne visiems

Kad opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderė bus nepartinė Ingrida Šimonytė, kuri buvo jos kandidatė prezidento rinkimuose, galutinai paaiškėjo dar pavasarį.

Valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vėliavnešys premjeras Saulius Skvernelis dėl vietos rinkimų sąraše slapukavo daug ilgiau, kol galiausiai vasarą partijos taryba oficialiai patvirtino, kad jis bus pirmas.

Ir konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis, ir valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis rinkimų sąrašuose įrašyti antri. Be to, pirmininkai neleido bendražygiams jų reitinguoti kartu su kitais.

Kol kas dar iki galo neaišku, ar šiedu politikai kovos ir vienmandatėse apygardose, nors abu yra žadėję tai daryti.

G.Landsbergis skelbė, kad kandidatuos Kaune, Centro-Žaliakalnio apygardoje, be to, jį ten kelti yra nutarusi ir partija. Tačiau kol kas jo pavardės nėra tarp tų kandidatūrų, kurias vienmandatėse apygardose VRK įregistravo konservatoriai.

R.Karbauskis irgi yra žadėjęs kandidatuoti ten pat, kur laimėjo 2016 metais, – Kaune. Bet dar neaišku, kokioje apygardoje jis tai darys – jei apskritai darys.

I.Šimonytė ketina rungtis sostinės Antakalnio vienmandatėje apygardoje, o S.Skvernelis – sostinės Pilaitės-Karoliniškių apygardoje.

Priežastys, kodėl pagrindinių politinių jėgų vadovai patys nestojo į sąrašo priekį ir net neleido jų reitinguoti, – akivaizdžios.

Visuomenės nuomonės apklausose tiek R.Karbauskis, tiek G.Landsbergis yra tarp nemėgstamų politikų, o S.Skvernelis ir I.Šimonytė – tarp populiariausių.

Be to, abiejose partijose yra susikaupę nemažai nepasitenkinimo vedliais. Tai liudija ir partijų sąrašų reitingavimo rezultatai, kuriuos vadovai dar galėjo koreguoti.

Įtampa tarp dviejų sparnų

Konservatorių gretose seniai rusena ir vis stiprėja priešstata tarp vadinamosios krikščionių demokratų stovyklos, pasižyminčios radikalesne dešiniąja ideologija, ir G.Landsbergio šalininkų, kurie kaltinami išduodant tradicines vertybes, partiją nuodijant kraštutiniu liberalizmu.

Po reitingavimo trečiojoje ir ketvirtojoje vietose atsidūrė būtent pirmosios stovyklos lyderiai Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas. Pirmasis netgi įvardijamas kaip galimas pagrindinis G.Landsbergio konkurentas rungiantis dėl partijos pirmininko posto.

Į pirmąjį dešimtuką po reitingavimo įkopė dar keli krikščionys demokratai. Partijos vadovybė galutinę sąrašo rikiuotę pakoregavo nežymiai – P.Saudargą nustūmė į penktąją vietą, o į ketvirtąją pakėlė ištikimą G.Landsbergio šalininkę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.

Tiesa, kai kurie konservatoriai tvirtina, jog reitingavimo rezultatai neatspindi realios jėgų pusiausvyros, – esą L.Kasčiūnas su bendraminčiais plataus palaikymo iš tiesų neturi, o reitingo taškus susirinko dėl to, kad aktyviau agitavo už save skyriuose.

Ištikimieji pamaloninti

Tuo metu valstiečių sąrašo viršus gana aiškiai atspindi tai, kad R.Karbauskis, nepaisant maišto prieš jį nuotaikų partijoje, išlaiko vadžias savo rankose, o nepatenkintuosius gali bausti stumdamas žemyn daug ryžtingiau nei G.Landsbergis.

Pirmajame valstiečių sąrašo dešimtuke visiškai dominuoja R.Karbauskiui lojalūs partijos veikėjai, tarp jų net tokie, kurie per ketverius metus valdžioje taip ir liko beveik nežinomi nacionaliniu mastu.

Pavyzdžiui, ketvirtojoje vietoje, po trečio įrašyto sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, atsidūrė Seimo narė Aušrinė Norkienė. Tauragėje išrinkta politikė yra frakcijos seniūno R.Karbauskio pirmoji pavaduotoja. Anot pačių valdančiųjų, tokį pripažinimą jai lėmė ištikimybė vedliui.

Po penktojoje vietoje esančio anksčiau vienu partijos maištininkų pretendavusio būti Tomo Tomilino taip pat rikiuojasi vien R.Karbauskio asmeninės gvardijos Seime nariai – Eugenijus Jovaiša, Agnė Širinskienė, Valius Ąžuolas, Guoda Burokienė, Jonas Jarutis.

O štai viena vedlio kritikių, partijos veteranių, Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė nustumta į 12-ąją vietą.

Įdomu, kad daugelis Vyriausybės atstovų – ir ministrų, ir premjero asmeninės komandos narių – atsidūrė antrajame ar trečiajame dešimtukuose. Pavyzdžiui, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis yra 13-as, o vicekancleris Lukas Savickas – 16-as.

Aplinkos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Kęstutis Mažeika ir Linas Kukuraitis – 17 ir 18 vietose. O iki pat penktojo dešimtuko pabaigos – beveik vien dabartiniai Seimo nariai.

Ministras nustebino

Tarp politinių jėgų, kurias į rinkimus ves ne jų pirmininkai, – ir valdančioji Socialdemokratų darbo partija.

Pirmu savo sąrašo numeriu „socialdarbiečiai“ patvirtino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Natūralu – šis politikas daug populiaresnė figūra, nei dauguma partijos veikėjų kartu sudėjus.

Partijos vadovas Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas įrašytas antrojoje sąrašo vietoje, o trečiojoje – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis.

Vis dėlto daugelį politikos ekspertų nustebino tai, kad L.Linkevičius sutiko ne tik eiti į rinkimus, bet dar būti partijos, kuriai iš esmės tik formaliai atstovavo poste, vėliavnešiu.

Mat politikos užkulisiuose seniai kalbama, kad ministras susirengė po rinkimų užimti Lietuvos ambasadoriaus, galbūt Jungtinėse Amerikos Valstijose, postą.

Kita vertus, taip gali ir atsitikti, nes, žvelgiant į visuomenės nuomonės apklausų rezultatus, „socialdarbiečiams“ reikės rimtai paplušėti, kad patektų į Seimą.

Negana to, valstiečiai netikėtai nutraukė savo paramos jiems kai kuriose vienmandatėse apygardose susitarimą, įsižeidę, kad partneriai neparėmė per kai kuriuos balsavimus Seime.

Nerizikavo mandatu

Dar viena kandidatė dalyvauti valdžios dėlionėse po Seimo rinkimų – Darbo partija – savo pirmininką Viktorą Uspaskichą paliko Europos Parlamente, bet oficialiai paskelbė kandidatu į premjerus.

Aišku, kad V.Uspaskichas nenorėjo rizikuoti europarlamentaro mandatu, kurio tektų atsisakyti, jei būtų išrinktas į Seimą, todėl būti partijos vėliavnešiu patikėjo jau primirštam buvusiam žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai.

„Darbiečių“ rinkimų sąraše taip pat dominuoja seni ir V.Uspaskichui ištikimi likę jos veikėjai, tarp jų – buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys.

Iš su politika nesusijusių asmenų bene garsiausiai nuskambėjo Klaipėdos „Neptūno“ krepšinio klubo vidurio puolėjo Simo Galdiko pavardė.

Jį Darbo partija ketina kelti kandidatu Klaipėdoje.

Kairiųjų vedlys – į ugnį

Didelių ambicijų būsimuose Seimo rinkimuose neslepiantys opoziciniai socialdemokratai pasielgė kitaip nei valstiečiai, konservatoriai, „socialdarbiečiai“ ir „darbiečiai“ – sąrašo vedliu pasirinko partijos pirmininką Gintautą Palucką.

Čia galima įžvelgti ir rizikos – šis politikas neužima jokio posto, be to, yra pralaimėjęs rinkimus vienmandatėje apygardoje.

Tiesa, jo reitinguoti formuojant kandidatų sąrašą taip pat nebuvo galima.

Pirmajame dešimtuke taip pat dominuoja partijos senbuviai ir G.Paluckui ištikimi politikai. Antroji sąraše – buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Tačiau yra ir naujesnių veidų – pas kairiuosius iš valstiečių perbėgusi Seimo narė Dovilė Šakalienė, ekonomistas Romas Lazutka. O antrajame dešimtuke įrašyti šią kadenciją prie kairiųjų prisidėjęs buvęs Žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys, žurnalistas Giedrius Drukteinis.

Rinkimuose jėgas nutarė išbandyti ir vienas Seimo veteranų Algimantas Salamakinas, nors viešai ne kartą buvo žadėjęs nebedalyvauti politikoje.

Taigi socialdemokratai, kurie vertinami kaip vieni pagrindinių pretendentų dalyvauti formuojant naują valdančiąją koaliciją, lyg ir ištesėjo G.Palucko ne kartą dalytus pažadus labiausiai remtis išmėgintais partijos kadrais.

Ar padės garsūs vardai?

Pagrindiniai konservatorių palydovai ir rėmėjai tuo atveju, jei jiems pavyktų laimėti Seimo rinkimus, liberalai, ieškodami sąrašo puošmenų, regis, gali būti šiek tiek persistengę.

Liberalų sąjūdžio sąrašą į rinkimus ves jo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, antrojoje vietoje – Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas, sugebėjęs pakilti po reitingavimo, o trečiojoje – Seimo pirmininkas, buvęs valstietis Viktoras Pranckietis.

Kai liberalai oficialiai pakvietė V.Pranckietį prie jų prisidėti, o jis priėmė kvietimą, daug kas tvirtino, kad šis žingsnis gali neišeiti partijai į naudą. Nors V.Pranckietis tebėra gana populiarus politikas, daugelis ištikimiausių liberalų rinkėjų gali supykti dėl šio perbėgėlio priglaudimo. O tai esą gali pakenkti nuo galimo korupcijos skandalo dar neatsigaunančiai partijai.

Liberalų sąraše yra ir daugiau ryškių veidų. Tarkime, į pirmąjį dešimtuką pateko Seimo nariai Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas, žinomas politologas Raimundas Lopata, protokolo ir etiketo ekspertas Arminas Lydeka.

Netrūksta garsių žmonių ir vadinamųjų trijų muškietininkų įkurtos partijos „Laisvė ir teisingumas“ sąraše. Pirmajame trejete – buvęs „tvarkiečių“ lyderis, naujos partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Beje, ši politinė jėga yra įregistruota kaip Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), bet po formalumų ji turėtų būti pervadinta į „Laisvę ir teisingumą“.

Marga kompanija

Seimo rinkimų politinėje kampanijoje registruotos partijos.

Centro partija „Gerovės Lietuva“

Darbo partija

Politinė partija „Drąsos kelias“

Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai

Kovotojų už Lietuvą sąjunga

Krikščionių sąjunga

Laisvės partija

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

Lietuvos liaudies partija

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Lietuvos socialdemokratų darbo partija

Lietuvos socialdemokratų partija

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Lietuvos žaliųjų partija

Nacionalinis susivienijimas

Partija „Jaunoji Lietuva“

Partija „Lietuva – visų“

Politinė partija „Lietuvos sąrašas“

Politinė partija Rusų aljansas

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai