Kol šių dėl pirmos ir antros vietų konkuruojančių partijų reitingai kilo, per pastarąjį mėnesį keliais procentais žemyn čiuožė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingai.
Anot „Vilmorus“ vadovo, sociologo Vlado Gaidžio, tam įtakos galėjo turėti po paskelbto sąrašo į rinkimus neišryškėjęs šios partijos lyderis bei kandidatas į premjerus, kuriuos – dabartinį šalies ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir parlamentarę Ingridą Šimonytę – turi valstiečiai ir konservatoriai.
Pirmoje reitingų lentelės vietoje – pokyčiai
Kaip rodo naujausi „Vilmorus“ reitingai, už valstiečius, jei rinkimai vyktų jau dabar, balsuotų 17,6 proc. respondentų. Dar prieš mėnesį šis skaičius buvo gerokai žemesnis – 13,4 proc. Per mėnesį ši partija iš antrosios vietos šoktelėjo į pirmąją. To, anot V.Gaidžio, nebuvo nuo pat 2019 metų sausio.
Tuo tarpu konservatoriai, nors jų reitingai taip pat kilo, nukrito į antrąją lentelės vietą. Už juos balsuotų 17,2 proc. apklaustųjų. Birželį šią partiją rinkosi 14,3 proc. respondentų.
„Valstiečiai jau senokai buvo pirmojoje vietoje. Kiek dabar žiūriu, paskutinį kartą jie buvo pralenkę konservatorius 2019 metų sausį. Žinoma, skirtumas tarp pirmosios ir antrosios vietos yra paklaidos ribose. Įdomu, kad valstiečių reitingai kyla ketvirtą mėnesį iš eilės.
Tiesa, ir konservatorių reitingai toliau stabiliai kyla. Jų reitingai yra gana stabilūs, o valstiečių – po truputį sugrįžta į porinkiminį laikotarpį“, – aiškino sociologas.
Socialdemokratų reitingai aptrupėjo
Už šių dviejų akivaizdžių lyderių rikiuojasi socialdemokratai, per pastarąjį mėnesį šiek tiek sumažinę sau palankių žmonių ratą. Juos, jei rinkimai vyktų dabar, rinktųsi 7,1 proc. apklaustųjų. Dar birželį šis skaičius buvo didesnis – juos būtų rinkęsi 9,1 proc. respondentų.
„Vis galvojau, kodėl taip yra, tai spėčiau, kad šiuo metu, kai beveik visi pateikė sąrašus, valstiečiai galimu premjeru įvardijo S.Skvernelį, konservatoriai – I.Šimonytę, o socialdemokratai neturi tokio ryškaus lyderio. Apie konkretų žmogų yra galvoti paprasčiau, nei apie tokias abstrakcijas, kaip partijos.
Realiam gyvenime kaimynai galbūt sakys, kad aš balsuoju ne už valstiečius ar už konservatorius, o už S.Skvernelį arba už I.Šimonytę. Visi žino šias dvi pavardes. O socialdemokratai praktiškai nepasiūlė jokio premjero. Pastaruoju metu jų reitingai kilo, čia – pirmasis ryškesnis kritimas“, – svarstė V.Gaidys.
Šį mėnesį kilo ir „Darbo partijos“ reitingai. Juos liepą rinktųsi 6,2 proc. respondentų, birželį šią partiją rinkosi 4,6 apklaustųjų. Anot „Vilmorus“ vadovo, didelių priežasčių šiam pasikeitimui ieškoti nereikėtų, tačiau jį taip pat galima sieti su aiškiu partijos lyderiu ir kandidatu į premjerus Viktoru Uspaskichu.
Populiariausių partijų pentekuką užbaigia Liberalų sąjūdis, už kurį balsuotų 4,7 proc. respondentų. Birželį šią politinę jėgą rinkosi panašus skaičius apklaustųjų – jų buvo 4,3 proc.
Ar ateis į rinkimus?
V.Gaidžio teigimu, šį mėnesį, apklausiant gyventojus, kokią partiją šie rinktųsi, buvo užduodamas ir klausimas, ar jie tikrai ateitų į rinkimus spalio mėnesį. „Svarbu ne tik tai, ką žmonės paklausti pasirenka, o ar jie rinkimų dieną ateina prie balsadėžių“, – tvirtino jis.
Tyrimo duomenimis, iš konservatorius pasirinkusių rinkėjų net 61 proc. pasakė, kad rinkimuose tikrai dalyvaus. Tarp valstiečius pasirinkusiųjų šis skaičius buvo 42 proc., „Darbo partiją“ – 34 proc. Tarp socialdemokratus pasirinkusių asmenų į rinkimus tikino ateisiantys 53 proc. apklaustųjų.
„Be to, tie, kas rinkosi konservatorius, ir sakė, kad į rinkimus tikrai ateis, didelė tikimybė, jog šią partiją ir pasirinks, nes kitų variantų tokiems rinkėjams – ne taip ir daug. Vienintelė alternatyva – liberalai“, – pridūrė sociologas.
Primename, kad Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
