Kaimynams savo elgesiu nerimą keliančios moters sūnus tikino jau praradęs viltį, kad galimai nuo psichikos sutrikimo kenčiančiai mamai pavyks padėti. Pati moteris gydytis nesutinka, o institucijų neįtikina nei bendruomenės liudijimai, nei filmuota medžiaga, kurioje įrašytas mamos pasakojimas apie „besisukančius „liustrus“ ir badymą tualetiniu popieriumi per groteles“.
Senjorė dažnai sulaukia ir policijos pareigūnų vizitų, šie už nederamą elgesį ją „auklėja“ baudomis, kurias ji pavyzdingai moka.
Bendraudamas su naujienų portalo lrytas.lt žurnaliste Darius V. (redakcijai pašnekovo pavardė žinoma – aut. past.) pasakojo, kad situaciją dėl jo mamos ir daugiabučio kaimynų puikiai žino vieno nedidelio Lietuvos miesto savivaldos institucijos, tačiau vietoje realios pagalbos, vyras sulaukia tik atsirašinėjimo, o pabandęs gauti daugiau informacijos apie mamos sveiktos būklę, atsitrenkė į dar vieną sieną – jam buvo atsakyta, kad dėl asmens duomenų privatumą garantuojančių įstatymų, jam informacijos neteiks.
Bandė kreiptis į medikus
Netrukus 75-tąjį gimtadienį švęsianti Daliaus V. mama savo buitimi pasirūpina pati ir ją lankančioms socialinėms darbuotojoms didelių rūpesčių nekelia: „Čia nėra taip, kad žmogus sėdi, siūbuoja, seilės varva... Jos ateina, paklausia, kuri šiandien diena, ką galima nupirkti už šimtą eurų ir gavusios protingus atsakymus išeina. Žinoma, mama pati susitvarko ir maisto sau nusiperka, bet jai vaidenasi velniai ir dėl to kenčia visas daugiabutis“, – kalbėjo jis.
Vyras pasakojo, kad mamos elgesį galėjo paveikti skyrybos, nes nuo 1997 metų kai kurie jos sprendimai ir situacijos, į kurias ji patenka, atrodo, švelniai tariant, neįprastos. Pavyzdžiui, jo garbaus amžiaus mama kartais gaudo ir gąsdina mažus vaikus, vaikydamasi juos aplink namą su lazda. Sūnaus žodžiais tariant, moteris yra dažna viešnia ir miesto mero kabinete, mat yra įtikėjusi, kad ją nuolat kėsinamasi apvogti. Apie tai, kad mamą kankina neaiškus nerimas, anot sūnaus, rodo ir tai, kad nuo 1997 metų ji pakeitusi net penkis butus. Kas kartą apsigyvenusi naujame bute, jai vaidendavosi, kad kaimynai triukšmauja ar vyksta kokie nors dalykai.
„Prieš trylika metų mama gavo šimto tūkstančių litų palikimą. Mes su sese nesikišome į tai, kaip ir kur ji juos laiko. Vėliau netikėtai paaiškėjo, kad šių pinigų jau seniai nėra nei kvapo. Pasidomėjus, kur mama išleido tokią sumą, jei nieko nepirko, nekeliavo, ji atsakė: „daktarai kainuoja, operacijos kainuoja“. Šiandien mama prašo maistui iki pensijos“, – liūdnai situacijos detalės dėstė pašnekovas ir pridūrė, kad net filmuota medžiaga, kurioje įrašytas mamos pasakojimas apie „besisukančius „liustrus“ ir badymą tualetiniu popieriumi per groteles“, bendruomenės liudijimai, nepadėjo ieškant pagalbos.
Nors medikai, su kuriais bendravo Dalius V. patvirtino, kad moteriai reikia pagalbos, be jos pačios sutikimo jos gydymas nebuvo net svarstytas. „Pats mamą su policija esu lydėjęs pas medikus, bet dėl asmens duomenų apsaugos man taip ir neleista susipažinti su diagnoze. Teismo ekspertai ją nusiuntė tyrimams į gydymo stacionarą Utenoje. Esu klausęs su mama bendravusios psichiatrės apie jos būklę, o išgirstas atsakymas nepaguodė. Buvo atsakyta vienu žodžiu – „negerai“, bet jokių oficialių dokumentų negavau.
Nerimaujame, kad vieną diena nutiks kokia nors nelaimė, o valdininkai tik galvomis palinguos, kad štai tokios žmogaus teisės...“ – apie situaciją kalbėjo pašnekovas ir pabrėžė, kad daro viską, kad būtų galima nelaimei užbėgti už akių.
Pati moteris, net įkalbinėjama savo vaikų, problemos dėl savo elgesio nemato ir kategoriškai atsisako priimti bet kokią pagalbą. „Mama gydyta ligoninėje dėl širdies ir kraujospūdžio problemų, bet, kalbant apie psichinę sveikatą, mes nieko negalime padaryti. Mama daug daug metų dirbusi farmacininke, ji puikiai pažįsta vaistus ir žino, kas kokioje pakuotėje. Kai tik pradedame kalbėti apie pagalbą, ji sako, kad „norime ją durna padaryti Kiek gali pati kankintis ir kankinti aplinkinius, juk gal gautų kokį nors gydymą, vaistų? Juk medicina turi būdų padėti, tačiau jai pačiai nesutinkant, niekaip padėti negalime,“ – pasakojo senjorės sūnus.
Jis pasakojo, kad iš valdžios institucijų atsirašinėjimų jau turi sukaupęs nemažą archyvą ir, pasak pašnekovo, atsakymuose labai gausiai cituojami įvairūs įstatymų punktai, bet apčiuopiamos naudos iš to – jokios.
„Neturiu daug vilties, kad mums kažkas padės, bet tokių šeimų Lietuvoje yra ne viena, tad jiems bus kokiu nors būdu palengvintas kelias padėti savo artimiesiems. Niekam juk šia tema nepatogu kalbėtis“, – sakė Dalius V.
Kaimynai: „Ne baudas rašyti reikia, o padėti“
Su naujienų portalo lrytas.lt redakcija bendravę moters kaimynai neslėpė nuostabos, kad vienintelė valstybės siūloma „pagalba“ – tai nuolatos policijos moteriai skiriamos baudos.
„Ne baudas skirti reikia,o padėti. Kaimynė baudas susimoka ir toliau gyvena kaip gyvenusi... Štai neseniai atsirado naujas įprotis pro balkoną mėtyti šiukšlių maišus. Neseniai pro balkoną skraidė pagalvės, drabužiai, buvo išmestas kilimas“, – pasakojo viena moters kaimynių ir pridūrė, kad per balkoną dažnai išmetamas ir maistas.
Anot pašnekovės, buvo situacija, kai kaimynei pasirodė, kad virš jos gyvenantys kaimynai balkone augina karvelius ir ji turėjo daugybę pretenzijų dėl neva esančių augintinių, tačiau jokių karvelių daugiabutyje niekas neaugino.
„Kartais būna viskas gerai, pasisveikiname ir jokių konfliktų nebūna, bet kartais jos elgesys sunkiai paaiškinamas“, – pasakojo moteris ir prisiminė, kad būna atvejų, kai senjorės mesti kaltinimai taip suglumina. Vienas tokių atvejų, kaimynams mesti įtarimai, kad šie turi jos buto raktus ir lankantis naktimis ir šių apsilankymų metu taip smarkiai susukant ją į antklodę, kad ryte sunku išsilaisvinti.
Kaimynai nerimauja, kad moteris gali pakenkti pati sau ar sukelti pavojingą situaciją kaimynams.
D. Gaižauskas: „Buvo pavykę padėti“
Dėl situacijos daugiabutyje kaimynai prieš keletą metų prašė pagalbos Seimo nario Dainiaus Gaižausko. Jis puikiai prisiminė, kad tą kartą laikinai pagalbą suteikti pavyko.
„Tą kartą, pamenu, susirinkau informaciją ir iš bendruomenės, ir iš šeimos. Kilo klausimas, kaip tas žmogus paliktas vienas... Buvo susitikta su atsakingu savivaldybės skyriumi, kurio specialistai tvirtino, kad jiems sunku patekti į moters butą. Vėliau pavyko problemą išspręsti, nes moteris pateko į gydymo įstaigą. Tada džiaugėmės, kad ir tam žmogui pavyko padėti ir bendruomenė galėjo lengviau atsikvėpti“, – praeityje nutikusią istoriją prisiminė politikas ir pridūrė, kad per paskutinius keletą metų į jį daugiau pagalbos nei šeima, nei bendruomenė nesikreipė.
Paklaustas, ar šiandien galiojantys įstatymai numato pakankamai daug pagalbos priemonių tokioje situacijoje atsidūrusiai šeimai, pašnekovas sakė: „Situacija labai problemiška, tiek kalbant apie teisinę bazę, tiek apie kitus klausimus. Šioje Seimo kadencijoje taip pat buvo siūlyti įstatymų pakeitimai, kurie padėtų greičiau suteikti reikiamą pagalbą ir palengvinti žmogaus patalpinimą į gydymo įstaigą. Deja, asmens pripažinimo neveiksniu procesas yra ilgas ir sudėtingas, nes siekiama maksimaliai sumažinti galimybę tuo piktnaudžiauti.“
Anot D. Gaižausko, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM), tiek Seime tokių šeimų problemos nėra pamirštos, bet šie klausimai yra itin jautrūs.
„Bijoma, kad nebūtų situacijų, kai sprendimai priimami labai greitai ir žmonės į gydymo įstaigas bus išvežami prievarta. Labai svarbu, kad šie klausimai savivaldybėse nebūtų sprendžiami tik formaliu atsirašinėjimu ar kai socialinis darbuotojas atvyksta į vietą, nieko neranda namuose ir išvažiuoja... Turi būti kantriai ieškoma sprendimų“, – kalbėjo politikas ir pridūrė, kad instrumentų yra pakankamai, bet turi būti darbuotojai, kurie tikslingai juos naudoja.
SAM: prioritetas – žmogaus teisėms
„Suprantama, kad šeimai, artimiesiems ir aplinkiniams kai kurie galimai tam tikrų sutrikimų turinčių žmonių veiksmai kelia susirūpinimą, tačiau bet kuriuo atveju pirmiausia yra orientuojamasi į paties žmogaus valią ir jo teises. Ir tik tais atvejais, kai iš paciento elgesio ar kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad jis aplinkiniams kelia grėsmę, gali padaryti žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuojamas. Ir tik 3 darbo dienoms. Dėl ilgesnės priverstinės hospitalizacijos sprendžia teismas“, – aiškino SAM Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė.
Anot jos, šeimos nariai taip pat gali kreiptis į teismą dėl asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikrose srityse nustatymo ir globėjo paskyrimo. Jeigu žmogus yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos ir gydymo, tačiau ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, gali duoti ir asmens globėjas. Agresijos atvejais, kai žmogus gali pakenkti sau ar aplinkiniams, taip pat galima pasitelkti policiją ir greitosios medicinos pagalbos medikus.
„Dėl psichikos būklės įvertinimo į psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą gali kreiptis tiek pats pacientas, tiek jo šeimos nariai ar medikai, policijos ir socialinių paslaugų įstaigų atstovai ir pan. Tokiu atveju gydytojas psichiatras turi susisiekti su pacientu ar kitu kreipimąsi pateikusiu asmeniu ir, atsižvelgdamas į situaciją, spręsti, kokių priemonių imtis – kviesti skubiosios pagalbos tarnybą ir pacientą gabenti į psichiatrijos įstaigą, pakviesti pacientą kreiptis į psichikos sveikatos centrą psichikos būklei įvertinti,“ – teigė G. Banaitytė.
Ji informavo, kad kreipiantis į gydytoją psichiatrą dėl paciento psichikos būklės įvertinimo, rašte turi būti nurodyta: paciento vardas ir pavardė; pastebėti konkretūs pacientui įtariamo psichikos ir elgesio sutrikimo požymiai, dėl kurių, besikreipiančiojo nuomone, reikalinga įvertinti paciento psichikos būklę; paciento kontaktiniai duomenys arba, jei jie nežinomi, kiti susisiekti su pacientu reikalingi duomenys; kreipimąsi teikiančio asmens vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys, ryšys su pacientu ir šį ryšį pagrindžiančių dokumentų kopijos. Dokumentas turi būti pasirašytas.
Siūlo mamą toliau įkalbinėti
Savo komentarą apie situaciją pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai. Jų teigimu, šeimai padėtų socialiniai darbuotojai, bet senjorę būtina įkalbėti pagalbą priimti.
„Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, manytina, kad garbingo amžiaus moters artimieji pirmiausia turėtų pasirūpinti jos psichine sveikata – kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą diagnozės nustatymui ir gydymo paskyrimui. Tam galima pasitelkti ir savivaldybės socialinius darbuotojus, kurie padėtų artimiesiems įkalbėti senjorę apsilankyti pas medikus, vartoti vaistus, jeigu jie paskiriami. Žinoma, artimieji šiuo atveju turėtų dirbti išvien su socialiniu darbuotoju, šeimos gydytoju ir kitais medikais, kuriuos rekomenduos šeimos gydytojas“, – rašoma redakcijai pateiktame atsakyme.
