Įtarimų, kad vykdo politinius užsakymus, besikratantys Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir prokurorai bene vienintelį kartą patys paskelbė, jog jų pradėta byla – su politiniu atspalviu.
Birželio pradžioje sulaikius Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą V.Sutkų, Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių ir dar keturis verslininkus STT pareigūnai pranešė, jog vienas V.Sutkui pareikštų įtarimų – tuomečio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoriteto, dalykinės ir politinės reputacijos menkinimas už galimai neteisėtą atlygį.
Teigiama, jog tokiu būdu siekta, kad R.Masiulis būtų pašalintas iš ministro pareigų.
Kodėl ginti ministro šoko specialiosios tarnybos?
Kalbama, jog iki šiol negirdėtų įtarimų keliai gali vesti į Prezidentūrą, kur įsitaisė buvęs R.Masiulio patarėjas Darius Kuliešius, vadintas pilkuoju ministro kardinolu.
Susisiekimo ministerijoje už viršininkui neįtinkančių kadrų valymą atsakingas šis buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas R.Masiulio kritikų galėjo nepamiršti ir tapęs prezidento Gitano Nausėdos patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
– Kartu su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu M.Zalatoriumi buvote sulaikyti prieš pusantro mėnesį. Nuo to laiko visuomenei apie šią istoriją nepranešta nieko naujo. Ar jūs jau susipažinote su visa teisėsaugos surinkta medžiaga? – „Lietuvos rytas“ paklausė praėjusią savaitę 55 metų jubiliejų minėjusio V.Sutkaus.
– Tikrai neturiu ko slėpti, tačiau apie tai, kokie yra įtarimai, man kalbėti draudžiama. Už tai gresia net baudžiamoji atsakomybė.
Pats procesas kol kas atrodo brutalus. Spaudos konferenciją surengę teisėsaugos pareigūnai kalbėjo apie ploną ribą tarp teisėtos ir neteisėtos veiklos, kad tą ribą reikia kaip nors nustatyti, kad reikia išsiaiškinti, ji peržengta ar neperžengta.
Iš tokių kalbų galima suprasti, kad nėra nusikaltimo požymių, kurie būtų labai akivaizdūs ar labai akivaizdžiai užfiksuoti.
O kalbama apie verslo sutartis tarp manęs ir kitų verslininkų.
Sutartys yra legalios, pasirašytos legaliai, pagal jas atlikti pinigų pavedimai per banką, išrašytos sąskaitos, nuo visų sandorių sumokėti mokesčiai.
Jei dėl tokių sandorių valstybės institucijoms kyla klausimų, tai jos galėtų išsiaiškinti paprasčiau – jei reikia apklausti mane ar kitus žmones. Tačiau tuo, kas buvo padaryta, matyt, buvo siekiama kito dalyko – nuteisti mane be teismo.
– Kas įvyko birželio antrąją?
– Ankstų rytą pas mane atvažiavo uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai, paėmė mobilųjį telefoną, kompiuterį. Šios įrangos aš iki šiol neatgaunu. Sugrąžino tik pasą, kurį taip pat buvo paėmę per kratą.
Iš karto po kratos parą praleidau areštinėje.
Po to buvau pasodintas į grotuotą automobilį, nuvežtas į teismą.
Akivaizdu, kad tai buvo pompastiškas renginys, kurį mačiusių žmonių sąmonėje lieka neigiamas įvaizdis.
Tuo metu, kai mano namuose buvo atliekama krata, prokuratūroje jau vyko spaudos konferencija, kur buvo vardijama, ką blogo aš esu padaręs. Ar viso to reikėjo, jei iš tiesų norėta ištirti situaciją, o ne surengti šou?
Mano veikla susijusi su verslo bendruomenės interesų atstovavimu, todėl tokie veiksmai iš esmės pakenkė mano įvaizdžiui.
Jei patys pareigūnai kalba tik apie kažkokią galbūt peržengtą ribą, būtų korektiška laikytis Konstitucijos, nekaltumo prezumpcijos ir ramiai tą bylą tirti.
Tai padarius pareigūnams būtų sąžininga paskelbti, kas buvo rasta ir kas nustatyta. Jei neįžvelgus nusikaltimo tyrimas būtų nutrauktas, žmogui nebūtų pakenkta iš anksto sukeltu triukšmu.
– Jau pajutote šio triukšmo pasekmes?
– Po to, kas įvyko, nebegaliu užsiimti savo veikla, kuri susijusi su verslo konsultacijomis. Mano įvaizdis jau sugadintas.
Kas norės turėti reikalų su konsultantu, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį pasisakė aukščiausi šalies pareigūnai.
Yra žmonių, kurie viską supranta ir užjaučia, bet jie taip pat susirūpinę dėl savo reputacijos ir saugumo, todėl stengiasi su manimi neturėti reikalų.
O jei bendraudami su manimi jie atkreips tarnybų dėmesį ir pas juos taip pat bus atliekamos kratos? Jaučiuosi kaip užsikrėtęs virusu – žmogus gal ir geras, bet užkrėstas, o nuo tokių visi laikosi atokiau.
Be to, man draudžiama bendrauti su tam tikrais žmonėmis.
Nors tas ilgas sąrašas, mano manymu, yra visiškai nepagrįstas.
Turėjau pasitraukti iš Verslo konfederacijos prezidento posto, nes man draudžiama bendrauti su žmonėmis, su kuriais man būtina bendrauti einant šias pareigas. Taip buvau visiškai pašalintas iš visuomeninės veiklos.
– Kaip gyvenate tapęs įtariamuoju?
– Pradėjus šį tyrimą buvo areštuotas mano turtas: pastatai, žemės sklypai, automobilis, mano asmeninės ir įmonės sąskaitos.
Dėl įmonės susidarė kuriozinė situacija. Aš dirbu verslo konsultavimo bendrovėje, iš jos nesu atleistas, bet įmonė negali mokėti man atlyginimo, nes jos sąskaita areštuota ir iš jos draudžiama atlikti bet kokius mokėjimus.
Po visų šių veiksmų man liko tiek pinigų, kiek tuo metu turėjau kišenėje, gal 200 eurų.
Visa kita buvo paimta ir nusavinta neribotam laikui.
Tokiu būdu žmogus pasmerktas badauti. Kiek tai truks, niekas nežino – gal metus, o gal dvejus.
Kad galėčiau gyventi, kažkiek pinigų pasiskolinau iš draugų.
Kartais liūdnai juokauju: gerai, kad tai vyksta vasarą, kol nereikia mokėti už šildymą, bet reikia sumokėti už elektrą, kitus komunalinius mokesčius.
Kita vertus, pradėjau dirbti būdamas šešiolikos metų. Per keturiasdešimt metų nė dienos nedirbau valstybės sektoriuje.
Visą gyvenimą dirbau versle, – vadinasi, atlyginimas man niekada nebuvo mokamas iš valstybės biudžeto.
Visą tą laiką buvau mokesčių mokėtojas, dirbau didelėse įmonėse, gaudavau gerus atlyginimus ir sumokėjau labai daug mokesčių.
Negana to, nesu sirgęs, net jeigu persišaldydavau, neimdavau nedarbingumo – visada būdavo daug darbų ir reikalų. Esu nuostabus „Sodros“ klientas – jiems tik moku, bet nieko neimu.
Dabar valstybė iš manęs paėmė viską, ką sukaupiau per visą savo gyvenimą, nes kilo įtarimų dėl plonos ribos, kuri gal čia, o gal ten.
Kaip tokią situaciją vertinti žmogaus teisių požiūriu? Kai valstybė mane palieka badauti, gyventi visiškai be pinigų, jau panašu ir į fizinį smurtą.
– Po jūsų sulaikymo Seimas suskubo vėl svarstyti ir priimti naują Lobistinės veiklos įstatymą. Gal nebeliks tos plonos linijos, kurią galbūt peržengėte?
– Verslo organizacijos dirba pagal Asociacijų įstatymą, kuriame parašyta, kad asociacijos atstovauja savo nariams ir juos gina. Lietuvos bankų asociacija yra Verslo konfederacijos narys ir natūralu, kad aš gyniau jų interesus.
Bet tai dariau oficialiai ir viešai, todėl mane stebina komentarai, kad kažką veikiau užkulisiuose.
Tikrai nieko nedariau užkulisiuose.
Dėl bankų turto ir pelno mokesčių įstatymo oficialiai esu išsiuntęs kelis raštus Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Jie yra užregistruoti, su jais galėjo susipažinti visi, kurie tuo domėjosi.
Kai buvo svarstomas šis įstatymas, dalyvavau Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose, kurie yra transliuojami internetu.
Ar gali būti kokia nors viešesnė veikla?
Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta, kad įstatymai turi būti derinami su visuomene. O kas atstovauja visuomenei, jeigu ne visuomeninės organizacijos?
Todėl visiškai natūralu, kad svarstant įstatymus dėl mokesčių dalyvauja verslo organizacijos, kurios vienija verslo bendruomenę. Anksčiau dėl to niekada nekildavo problemų.
– Kodėl, jūsų nuomone, jų kilo?
– Yra daug aplinkybių. Neseniai paskelbta „Mediaskopo“ ataskaita apie žiniasklaidoje dažniausiai matomus verslo atstovus. Pagal nuomonės išdėstymą žiniasklaidos priemonėse pirmoje vietoje esu aš, antroje – M.Zalatorius.
Kai prasidėjo koronaviruso pandemija, man teko daug kritiškai kalbėti apie paramą verslui – kad nepakanka tos paramos, kad ji ateina ne laiku, netinkamo kiekio ar netinkamais būdais.
Sistema mane išjungė ir visą mėnesį apie tai nebekalba niekas. Matyt, visi bijo.
– Manote, kad buvote sulaikytas vien dėl savo aštrių pareiškimų?
– Ne tik dėl pareiškimų apie koronavirusą. Praėjusiais metais iš verslo bendruomenės atstovų savo pareiškimais irgi buvau aktyviausias.
Turiu pripažinti, kad nevengdavau ir kritiškos nuomonės apie įvairius politikus. Žinoma, sulaukdavau pastabų, kad esu per daug aktyvus, per daug kalbu. Buvo tokių ženklų.
– Esate turbūt pirmasis Lietuvoje sulaukęs įtarimų dėl politiko – tuomečio susisiekimo ministro R.Masiulio – autoriteto, dalykinės ir politinės reputacijos menkinimo. Kaip juos vertinate?
– Manau, kad tuo turėtų labai susirūpinti visi žurnalistai, nes jie tai daro kasdien – kritikuoja tai ministrą, tai kokį Seimo narį. Jūs tai darote nuolat ir, negana to, už tai dar gaunate atlyginimą. Vadinasi, esate tokie pat valstybės priešai kaip ir aš.
– Ar turėjote kokių nors interesų, kad šis ministras būtų pakeistas?
– Tikrai esu kritikavęs tuometį ministrą R.Masiulį, gal ne tiek jį patį, kiek jo komandos veiklą.
Ta veikla turėjo trūkumų, gal kai kuriais atvejais buvo neefektyvi.
Apie tai esu pasisakęs viešai ir parašęs ne vieną raštą Seimui bei kitoms institucijoms.
Tikrai nemaniau, kad už tai gali būti iškelta baudžiamoji byla, ir dėl to buvau labai nustebęs.
Konstitucijoje nurodyta, kad kiekvienam žmogui garantuojama laisvė rinkti ir skleisti informaciją.
Tai leidžiama bet kam – žurnalistui, verslo asociacijos atstovui ar daržininkų klubo nariui.
– Jus sulaikę pareigūnai ne kartą minėjo ir 400 tūkst. eurų. Ką galite paaiškinti dėl to?
– Teisėsaugos pareiškimai apie 400 tūkst. eurų man iš tiesų kėlė nuostabą.
Tačiau tai buvo pasakyta labai išmaniai: 400 tūkst. siejami su V.Sutkumi. Ne pas V.Sutkų rasti, ne jam priklausantys, bet siejami, ir dar galimai.
Ką tai reiškia – tai mano pinigai ar kitų žmonių pinigai? Aš nežinau, kieno tai pinigai, kur jie yra ir kodėl jie su manimi siejami.
Kai žmogus pasodinamas į grotuotą automobilį, nuvežamas į areštinę ir dar pasakoma, kad su juo kažkas yra siejama, visuomenei tai daro įspūdį.
Manau, kad nesu padaręs jokio nusikaltimo, ir ginsiuosi visomis teisinėmis priemonėmis.
Taip, valstybė turi būti budri, bet negali marinti badu dar nenuteisto žmogaus, kuriam pareikšti migloti įtarimai.
Juk nebuvau sučiuptas su kruvinu peiliu rankoje.
400 000
Apie tiek eurų po V.Sutkaus sulaikymo prabilę pareigūnai vėliau nebesugebėjo nieko apie tai paaiškinti.
