Bankininkai – Rusijoje, teismas – Vilniuje „Snoro“ bylą atvertė tuščioje salėje

2020 m. liepos 21 d. 20:06
8 metus tirtą banko „Snoras“ bylą Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti tuščioje salėje. Rusijoje esantys šio banko savininkai teisiami už akių. Jie ir apie Vilniuje prasidėjusį procesą galėjo net nežinoti.
Daugiau nuotraukų (22)
Nors buvusiems nacionalizuoto banko „Snoras“ vadovams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui surašyti kaltinimai sudaro net tris bylos tomus, Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius juos perskaitė per valandą.
Vilniaus apygardos teismo (VAT) salėje kaltinimų klausėsi tik teisėjas ir dvi advokatės, tad prokuroras galėjo skaityti sutrumpintą variantą.
Nusprendus, kad R.Baranauskas ir V.Antonovas slapstosi, už banko „Snoras“ turto pasisavinimą ir iššvaistymą jie teisiami už akių.
Rusija nebendradarbiauja
Generalinė prokuratūra Rusijai buvo išsiuntusi du teisinės pagalbos raštus – buvo prašoma bankininkams įteikti kaltinamuosius aktus ir informuoti juos apie Lietuvoje vykstantį procesą.
Įteikti kaltinimus Rusijos prokuratūra atsisakė, o viename jos atsakymų buvo nurodyta, kad toks veiksmas gali pakenkti Rusijos interesams.
Rusijos pilietis – jau ne tik V.Antonovas. Prokuroro D.Stankevičiaus žiniomis, šios šalies pilietybę įgijo ir 62 metų R.Baranauskas, kuriam anksčiau šioje šalyje buvo suteiktas politinis prieglobstis.
Kalėjime užlaikė karantinas
Ar teisiamieji žinojo apie pirmadienį Vilniuje prasidėjusį jų teismo procesą, neaišku.
Lietuvoje jie nesisamdė advokatų, o valstybės skirtos advokatės teigė, kad su klientais susisiekti nepavyko.
Advokatės abejojo, ar buvusius „Snoro“ vadovus reikėtų teisti už akių, nes jie nesislapsto.
V.Antonovas šiuo metu Rusijoje atlieka laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą stambiu mastu. 45 metų verslininkas 2018 metų balandį buvo sulaikytas Sankt Peterburge.
Už 150 mln. rublių (apie 1,97 mln. eurų) pasisavinimą iš banko „Sovetskij“ jis buvo nuteistas kalėti pustrečių metų. Rusijos žiniasklaida skelbė, kad buvęs bankininkas savo kaltę pripažino.
Į laisvę jis turėjo būti išleistas pirma laiko – šių metų gegužę, bet tam sutrukdė karantinas. V.Antonovas į laisvę turėtų išeiti spalį.
„Prieglobsčio Rusijoje teisiamieji prašėsi dėl Lietuvos teisėsaugos veiksmų. Iš Didžiosios Britanijos jie išvyko į Rusiją vengdami atsakomybės Lietuvoje. Per tą laiką iš jų nėra gauta jokių prašymų, todėl jokios jų valios dalyvauti teismo procese Lietuvoje nematyti“, – teisėjas Gintaras Dzedulionis nusprendė, kad buvusius bankininkus galima teisti už akių.
Pasigedo pusės milijardo
Teismui perduotą bylą sudaro 517 tomų. Joje teigiama, kad R.Baranauskas ir V.Antonovas nuo 2008 iki 2011 metų, neturėdami teisinio pagrindo, pasisavino dalį banko „Snoras“ turto – 249,5 milijono eurų vertės vertybinių popierių ir 260 milijonų piniginių lėšų.
Kaip teigiama kaltinime, jie buvo pervesti į V.Antonovo ir R.Baranausko valdomas sąskaitas Šveicarijos bankuose.
Nustatyta, kad buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų) piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos, kurias atliko banko darbuotojai, tuomet nežinodami, jog vykdo nusikaltimą.
Bylos duomenimis, iš viso buvo pasisavinta 509,8 milijono eurų, o banko kreditoriams padaryta 481 milijono eurų žala. „Banko turtas tapo mažesnis už jo įsipareigojimus, todėl „Snoras“ tapo nemokus“, – teisme aiškino prokuroras.
Atiduodami bylą teismui pareigūnai teigė, kad didesnės dalies pinigų – apie 230 milijonų eurų – buvimo vieta nustatyta, o už juos galimai įsigytas turtas areštuotas.
Negrąžino didelių paskolų
V.Antonovui ir R.Baranauskui pareikšti kaltinimai ir dėl banko „Snoras“ turto iššvaistymo.
Teigiama, jog 2009–2010 metais, tarpininkaujant užsienio bankams, dviem bendrovėms buvo suteiktos milijoninės paskolos, neužtikrinant, kad jų negrąžinus bankas atgaus turtą. Bendrovėms negrąžinus paskolų, bankui padaryta 14,5 milijono eurų žala.
Prokuroro teigimu, „Snoro“ finansiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad dalis pinigų pervesta į V.Antonovo ir R.Baranausko sąskaitas. Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos nebuvo įmanoma nustatyti, kad sumažėjo banko turtas.
Byloje teigiama, kad 2011-ųjų liepos 13 dieną Lietuvos banko Kreditų priežiūros departamentui buvo pateikti suklastoti dokumentai apie banko finansinę padėtį.
Rudenį toliau vyksiančiuose teismo posėdžiuose žadama apklausti tokius dokumentus Lietuvos bankui teikusius ir pinigus į užsienio bankų sąskaitas pervedusius tuomečius „Snoro“ darbuotojus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.