Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) jau paskelbė neskundžiamą sprendimą – priteisė dabar advokate dirbančiai moteriai iš valstybės 50 tūkst. eurų, taip pat pripažino, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros bei kai kurių teismų veiksmai jos atžvilgiu buvo neteisėti.
Iš piršto laužta byla pradėta po to, kai teisėjos vyras nusprendė pretenduoti į Panevėžio apygardos teismo pirmininko kėdę.
STT pareigūnai sumąstė, kad V.Savickienė ateityje gali paveikti vieną teisėją, kad šis priimtų suinteresuotiems žmonėms naudingą sprendimą. Nors pats STT tarnybinis pranešimas jau buvo absurdiškas, nes byla buvo išnagrinėta, prokurorai ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkas lengva ranka davė leidimą sekti ją, o dar anksčiau – jos sutuoktinį.
Visa tai subliūško. Neteisėtu pripažintam tyrimui vadovavęs prokuroras J.Laucius vengia užsiminti apie savo tuomečius veiksmus. Galbūt ir dėl to, kad aukščiausiuose valdžios ešelonuose jis nebeturi ankstesnio stogo.
Juk atleisti V.Savickienę reikalavo ne kas kitas, o tuometė prezidentė D.Grybauskaitė. Kai Teisėjų taryba to nepadarė, iš Prezidentūros pasklido žaibai, nes tai buvo pirmas kartas, kai ši institucija nepakluso spaudimui iš S.Daukanto aikštės.
Bet Prezidentūra nenusileido – buvo skambinama svarstyme nedalyvavusiems arba prieš balsavusiems Teisėjų tarybos nariams.
Prispaustiems teisėjams, nors įstatymas to nenumato, teko rinktis į dar vieną posėdį ir patenkinti šalies vadovės reikalavimą.
Iškart po kompensaciją V.Savickienei paskyrusio teismo sprendimo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R.Valentukevičius ėmė aiškinti, neva tokie pažeidimai, kuriuos pripažino LAT, buvo įmanomi prieš keliolika metų, o dabar situacija visiškai kitokia.
Prokurorui antrina ir STT – atseit per dešimtmetį pasikeitė ir tyrimų reglamentavimas, ir teismų praktika, todėl nieko panašaus šiais laikais nutikti nebegali.
Nejaugi? Prisiminkime, kaip remiantis išgalvota istorija, jog uostamiesčio advokato A.Surblio kontoroje aptariama prekyba narkotikais, buvo leista ten įrengti klausymosi aparatūrą. Kas, patikėjęs šia Klaipėdos policininkų sukurpta pasaka, surašė teikimą sekti advokatą? Ogi tas pats R.Valentukevičius, kuriam dėl šios bylos nuo galvos nenukrito nė plaukas.
Dar viena pamokoma istorija nutiko buvusiam vidaus reikalų ministrui G.Furmanavičiui. STT agentai, siekę priversti jį bendradarbiauti sekant kitus, be teismo leidimo kabinete sumontavo stacionarią klausymosi įrangą. Maža to – jam buvo pateikti įtarimai remiantis pokalbių stenograma, kurioje tik dešimtadalis teksto atitiko tai, apie ką iš tiesų buvo šnekama.
Akis badė ir dabar jau uždaryto Lukiškių kalėjimo patalpose, kuriose advokatai bendraudavo su nuteistaisiais, nelegaliai įrengta įrašymo įranga, kuria buvo naudojamasi labai ilgai. Suprasdami, kad tai nelegalu, iš pradžių operatyvininkai tik išklausydavo pokalbius ir gautą informaciją galbūt panaudodavo tirdami nusikaltimus.
Dabar tyrėjai taip suįžūlėjo, jog šiuos įrašus kaip įrodymus ėmė prijunginėti prie bylų. Visai nepaisoma, kad advokato ir jo kliento pokalbio privatumą griežtai saugo įstatymai.
Netgi kai kurie teisėjai priima protu nesuvokiamus sprendimus. Štai Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja leido atlikti kratą Latvijoje, o ten rasti dokumentai buvo prijungti prie baudžiamosios bylos.
Bet toks akivaizdus pažeidimas net Apeliacinio teismo teisėjams – nė motais. Neseniai šią bylą išnagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas L.Žukauskas į diplomatiniu skandalu kvepiantį epizodą net nekreipė dėmesio. Gal todėl, kad pats buvo STT apklaustas kaip specialusis liudytojas?
Šios istorijos – tik ledkalnio viršūnė, nes panašių faktų galima pateikti daugybę.
Taigi vargu ar teisūs tie, kurie tvirtina, jog politinių užsakymų, iš nieko kurpiamų bylų, šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų laikai baigėsi.
Tokius metodus itin mėgusi D.Grybauskaitė jau užsiima kitokia veikla, bet dabartinis prezidentas, regis, linkęs perimti kai kuriuos pirmtakės įpročius. Juk būtent iš G.Nausėdos aplinkos sklido reikalavimai atleisti iš pareigų visus be išimties Temidės tarnus, minimus garsiai pradėtoje teisėjų korupcijos byloje.
Teisėjų taryba šiuo atveju parodė turinti stuburą – jos nariai pasigedo įrodymų, kad bent pora bylos dalyvių nėra verti dėvėti mantijos.
Tai jau teikia vilčių, jog atsiranda sugebančių priešintis politiniam spaudimui.
Beje, prisimenant gniuždytos, bet išteisintos V.Savickienės istoriją, dar vienas testas Lietuvai, kaip teisinei valstybei, bus ši teisėjų korupcijos byla, kurią teismas turėtų pradėti nagrinėti rudenį.
Jei paaiškėtų, kad teisėsauga nepakeitė savo darbo stiliaus, vėl bus sulaužyti nekaltų žmonių likimai, o po kokių dešimt metų valstybė bus įpareigota mokėti kompensacijas už neteisėtą persekiojimą.
