„Mes kviečiame ir mokytis pagrindinius ugdymo dalykus gimnazijoje ar pagrindinėje mokykloje, ir pagal suderintą grafiką mokytis profesijos modulio“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Kaip mokysis tokie moksleiviai?
Modulinės – iš atskirų modulių sudarytos – profesinio mokymo programos leis mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir imant atskirus modulius, pasirinkus priimtiniausią mokymosi būdą ir tempą.
Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokysis kiek kitaip negu profesinių mokyklų auklėtiniai. Jie galės rinktis dalį programos – vieną atskirą modulį, ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną modulį profesinėje mokykloje gimnazistas galės turėti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymasis truktų nuo vienerių iki dvejų metų.
„Gimnazistams bus sudaromas individualus ugdymo planas. Ugdymo plane parašyta, kad valandų skaičius gali svyruoti nuo 28 iki 35 valandų. Jei gimnazistas pasirinko modulį, jis pirmoje gimnazijos klasėje gali būti 5 kreditų. 1 kreditas yra 22 valandos. Tai išeitų dvi savaitinės valandos modulio mokymosi. Moksleivis gali pasiimti mažesnės apimties kursą gimnazijoje ir tuomet modulio mokymasis neviršys jo maksimalios valandų skaičiaus ribos“, – aiškino viceministras.
Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga susidarys individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius. Abi mokyklos bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį.
Moksleiviams bus sudaroma galimybė profesinėse mokyklose mokytis po pamokų, o jei klasėje ar mokykloje atsirastų didesnis skaičius, pasirinkusiųjų tą patį modulį – ir pamokų metu.
„Jei vienoje klasėje susidarys grupė mokinių, kurie pasirinko vieną modulį, tai gimnazija su profesine mokykla susitars ir sudarys grafiką, kad, pavyzdžiui, vieną valandą per savaitę jie profesinėje mokykloje praleis tarkime nuo 9 iki 10 valandos ryto, o antrąją valandą modulio mokysis kitą dieną po pamokų“, – pavyzdį pateikė A.Plikšnys.
Tačiau 3 ir 4 klasės gimnazistai gali turėti nuo 10 iki 20 kreditų, o tai reiškia, kad modulio gali mokytis 6 valandas per savaitę, taip pat neviršydami maksimalios 35 valandų ribos.
„Jiems yra numatyta, kad jie gimnazijoje gali mokytis technologijų, bet pasirinkęs modulį profesinėje mokykloje, toks gimnazistas gali nesimokyti technologijų, o mokytis profesijos, kas bus užskaityta kaip šis dalykas“, – aiškino A.Plikšnys.
Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpės vėlesnio mokymosi laikas.
„Modulis suteikia kompetenciją. Pavyzdžiui, jei antro lygio profesinio mokymo programoje yra 5 moduliai, iš viso 30 kreditų, tuomet duodamas profesinės mokyklos modulio baigimo pažymėjimas. Tai ne diplomas, tačiau jei 9-oje klasėje moksleivis gaus vieną pažymėjimą, 10-oje dar vieną, 11-oje – du, o 12-oje – dar vieną, 5 pažymėjimai veda į kvalifikaciją. Tuomet jau galima išduoti diplomą, kad įgyta profesija“, – pasakojo viceministras.
Vienas modulis – kelios profesijos
Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras vardijo, kad modulių pasirinkimas gimnazistams labai įvairus, o kai kuriais atvejais vienas modulis gali atverti kelius net į kelių profesijų pasirinkimą.
„Asmenims, siekiantiems pagrindinio išsilavinimo, šiemet siūlome du modulius:
virėjo profesinio mokymo programos modulį Maisto produktų žaliavų parinkimas, terminis jų apdorojimas. Šiandien turime 15 juo susidomėjusiu mokinių.
Apdailininko profesinio mokymo programos modulis Bendrosios veiklos statybos objekte vykdymas sudomino 18 asmenų.
Vyresnių, susidomėjusių moduliais, jau turime 8 ir kasdien jų vis daugėja. Jiems siūlome Automobilių mechaniko profesinio mokymo programos modulį Metalo technologijos darbai. Šis modulis sudarys galimybę mokiniams rinktis ir kitas profesinio mokymo programas, susijusias su inžinerijos pramone: suvirintojo, metalo apdirbimo staklininko profesinio mokymo programas.
Dar siūlome elektroninkos komponentų ir įtaisų parinkimo bei sujungimo modulį iš Mechatronikos profesinio mokymo programos, jį taip pat galima plačiau pritaikyti ir užskaityti, pavyzdžiui, mokantis elektriko profesijos.
Siūlome ir grožio sektoriaus moduliu: šukuosenų modeliavimo, svečių aptarnavimo modulį.
Profesijos modulių mokymasis leis pačiupinėti galbūt būsimą profesiją, net tiems, kurie rinksis studijas universitete, tai bus puiki galimybė pasibandyti ir įgyti praktinių žinių“, – pasakojo V.Zubras.
Jis aiškino, kad gimnazistų modulių mokymasis reikalaus bendradarbiavimo, bet viskas įmanoma, o profesinio rengimo centrams iššūkių nekils.
„Modulių mokymą įgyvendinsime bendradarbiaudami. Mes jau buvome susitikę su bendrojo ugdymo mokyklų vadovais, pastebime, kad požiūris į mokymo proceso organizavimą yra labai lankstus bei geranoriškas. Diskutavome, analizavome, tarėmės, kaip padaryti geriau mokiniams.
Profesinėse mokyklose iššūkių dėl modulių mokymo neturėsime, įvairūs mokymai vyksta nuolat ir jie vyksta labai skirtingais grafikais, todėl mums sudaryti galimybes tam tikru laiku mokytis tikrai nebus sudėtinga. Žinoma, bus individualūs, aiškūs grafikai tiek patiems mokiniams, tiek sektorinio mokymo centrams, viskas įmanoma, suderinama. Šias užduotis atliksime nelaukdami rugsėjo pirmosios, kai rugpjūčio pradžioje matysime aiškesnius stojančiųjų skaičius“, – pasakojo V.Zubras.
Daugiau informacijos apie galimybę įgyti profesiją gimnazijos suole: www.profesijamokykloje.lt.
