Pirmąją dalį skaitykite čia.
Nuo stresų sušlubavo sveikata
– Tokie persekiojimai, kokį patyrėte jūs, kainuoja ir nemažai sveikatos. Kaip jautėtės?
– Mano sveikatos būklė kurį laiką buvo visiškai pakrikusi. Susirgau depresija, turėjau gydytis. Negalėjau net pagalvoti apie darbą. Negalėjau miegoti, valgyti ir netekau daug svorio. Kai žmogus suserga depresija, jis nenori nieko kita daryti, tik gulėti ir žiūrėti į lubas.
Mano kraujospūdis pradėjo šokinėti, buvo diagnozuota hipertenzija. Kitiems gal keistai skamba, kad į Teisėjų tarybą kviečiami žmonės atsiduria ligoninėje.
Bet tai didelis stresas, aš irgi buvau ten atsidūrusi. Kai žmonės užpuolami iš pasalų, nuo streso jie gali ne tik susirgti depresija, bet ir patirti širdies smūgį, susirgti vėžiu, numirti.
– Tačiau jūs negalėjote vien žiūrėti į lubas, nes auginote du savo vaikus ir berniuką iš vaikų namų?
– Matyt, turiu pernelyg didelį atsakomybės jausmą, todėl ir radau jėgų.
Jaučiau begalinę įtampą dar ir todėl, kad iš mūsų šeimos neatimtų to berniuko. Bijojau, kad nepradėtų dar ir tokio proceso.
Kai prasidėjo baudžiamasis procesas, į namus buvo atėjusi tarnyba patikrinti vaiko gyvenimo sąlygų. Nors jau buvo tikrinta anksčiau ir nebuvo prie ko kabintis.
Ačiū Dievui, vaiką užauginau, dabar jis jau studentas.
– Ar sekliai iš STT Panevėžio valdybos, rengę persekiojimą, jūsų atsiprašė?
– Manęs niekas neatsiprašė. Mūsų šalyje per tą juodąjį dešimtmetį tapo įprasta garsiai šaukti tada, kai prieš žmones pradedamas ikiteisminis tyrimas, kai jie yra sulaikomi.
O tada, kai žmonės išteisinami, jau tylima.
Prokuroras veikė be stabdžių
– Jums bus atlyginta 50 tūkstančių eurų žala iš valstybės biudžeto. Gal turėtų atsakyti tie, kurie rengė neteisėtą persekiojimą?
– Manau, kad bylai subliūškus ir pripažinus, jog ji iškelta neteisėtai, turėtų būti bent jau drausminė jų atsakomybė.
Procesai užtrunka metų metus, jų vykdytojai per tą laiką dar gauna aukštesnes pareigas.
Ar prokuroras, vykdęs neteisėtą persekiojimą, gali vadovauti kitiems prokurorams? Tai mūsų šalies paradoksas.
Aš jau nekalbu apie baisų prokuroro J.Lauciaus, kuris kontroliavo man iškeltą bylą, elgesį.
– Ar šio prokuroro elgesys peržengė žmoniškumo ribas?
– Jis paskambino man ir liepė kitą dieną atvykti į apklausą Panevėžio STT valdyboje.
Aš paaiškinau, kad turiu vykti į artimo žmogaus laidotuves.
J.Laucius pasakė, kad vis tiek turėsiu atvykti, kad apklausos jis nenukels.
Kitą kartą, kai mane vargino depresija, nenuvykau į apklausą Vilniuje. Nusiunčiau patvirtinimą – nedarbingumo pažymą, kur buvo įrašyta diagnozė. Bet man buvo skirta bauda už tai, kad neatvykau į Generalinę prokuratūrą.
Toks prokuroro J.Lauciaus elgesys – nežmoniškas. Jam nerūpėjo, jog mano būsena buvo tokia, kad aš per apklausą gal net negalėsiu blaiviai mąstyti.
Dar prokuroras siekė prievarta paimti mano balso pavyzdžių, kreipėsi į teismą, bet jo prašymą nagrinėjusi teisėja to neleido.
Ši teisėja vienintelė, kuri per visą ikiteisminį tyrimą atidžiai pažiūrėjo į bylą.
Nuo prokuroro kentėjo ir mano dukra, kuri tada buvo nėščia.
Ji buvo nuvykusi į Vilniaus apygardos teisme vykusį konkursą eiti posėdžių sekretorės pareigas. Ji dalyvavo pirmoje dalyje, užpildė testą.
Tada sulaukė skambučio – buvo nurodyta, kad turi tuoj pat atvykti į Generalinę prokuratūrą, kad tuoj privažiuos mašina.
Ją nusivežė ir laikė iki vakaro. Kodėl prokuroras negalėjo jai nusiųsti šaukimo, kodėl griebė staiga per konkursą? Ar ji tuo metu gatvėje darė nusikaltimą?
Dukra išgyveno baisų stresą. Dar neaišku, ar išgyvenimai, kuriuos ji patyrė, ateityje neatsilieps jos sūnui. O gal jau atsiliepė, nes mano anūkas labai jautrus.
STT agentai, kurie klausėsi mūsų šeimos pokalbių, puikiai žinojo, kad ji laukiasi, – kalbėdama apie tai V.Savickienė kelis kartus nubraukė ašarą.
– Jei sutiktumėte savo persekiotojus, ką norėtumėte jiems pasakyti?
– Lazda turi du galus – vis tiek visiems anksčiau ar vėliau būna atlyginta pagal tai, ką jie darė.
Jei žmonės dirba sąžiningai, tada jų sąžinė bus rami.
Man buvo pasakyta, neva aš pažeminau teismų autoritetą. Tačiau aš manau, kad jį žemina sufabrikuotos bylos ir jas sukurpę pareigūnai.
Nežiūrima, kur pasirašoma, ką atneša sekliai. Taip, galima daug ką papasakoti, bet turi būti surinka duomenų, įrodymų.
Tuometis STT agentas E.Snicorius puikiai pažinojo mūsų šeimą.
Kai mes dar buvome studentai, praeityje tame pačiame bendrabutyje gyvenome.
Gatvėje susitikęs E.Snicorius sveikindavosi, o tuo pat metu vykdė nepagrįstą operatyvinį tyrimą.
Jeigu jam ir būtų kas nors pavedęs tai daryti, tada turėjo nusišalinti. Bet jam niekas to nepavedė. Todėl man iki šiol mįslė, kodėl visa tai įvyko.
Vėliau E.Snicorius dar turėjo įžūlumo įsidarbinti advokato padėjėju toje pačioje kontoroje kaip ir aš.
– Kokie jūsų ateities planai? Gal gavusi kompensaciją už neteisėtą persekiojimą pagaliau pailsėsite?
– Ketinu ir toliau dirbti teisinį darbą, tik kaip advokatė. Į teismą man nėra galimybių grįžti, nes mano ieškinys, nepaisant man palankios LAT nutarties, buvo atmestas.
Daug metų negalėjau sau leisti ilgesnių atostogų, todėl norėčiau pasidovanoti kelionę.
Persekiotojų karjeroje – ryškūs pokyčiai
Kaip susiklostė karjera tų, kurie vykdė neteisėtą V.Savickienės persekiojimą? Ar jie jaučia atsakomybę?
Tuometis STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vadovas E.Snicorius iš tarnybos pasitraukė 2015 metų gruodį, o dabar prisistato advokato padėjėju.
Buvusio agento ieškojau advokato Algirdo Biguzo kabinete Panevėžyje. Tačiau A.Biguzas tvirtino, esą jo padėjėjas atostogauja. Po kiek laiko E.Snicorius atsiliepė į mano elektroninį laišką, bet į daugumą klausimų neatsakė.
„Su LAT nutartimi aš nesu susipažinęs ir apie tai nieko pasakyti negaliu. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad nagrinėdami baudžiamąją bylą skirtingų instancijų teismai yra priėmę skirtingus sprendimus. Bet kokie mano komentarai būtų neetiški, be to, pažeistų duomenų konfidencialumą. Iš STT pasitraukiau, nes išėjau į pensiją. Tarnybos stažas ir mano amžius man leido pasinaudoti šia savo teise. Mano išėjimas iš tarnybos neturi nieko bendra su tirtomis bylomis“, – aiškino buvęs STT darbuotojas E.Snicorius.
Tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J.Laucius 2017 metų pradžioje padarė karjeros šuolį ir ėmė vadovauti Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Į šias aukštas pareigas jį paskyrė vadinamasis Prezidentūros kišeninis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Nors J.Laucius per atranką pagal surinktus balus užėmė ne pirmąją vietą, tai netapo kliūtimi jį paaukštinti.
J.Laucius šią savaitę atostogavo. Jo viešai nurodytu telefonu atsiliepusi Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė teigė, kad elektroninius laiškus prokuroras vis dėlto turėtų gauti ir matyti.
Bet vietoj atsakymų į nusiųstus klausimus iš J.Lauciaus pašto atskriejo nurodymas kreiptis į jo pavaduotoją.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje
