Vyko ne vienas valdžios bei gyventojų susitikimas. Abi pusės dėstė savo argumentus, diskusijos virsdavo aršiais ginčais.
Marijampolės pakraštyje esančių nuosavų namų Tarpučių kvartalo gyventojai piktinosi, jog jie per vėlai buvo informuoti apie ketinimus statyti namus, kuriuose gyvens psichikos bei proto negalią turintys asmenys. Kai kurie atvirai teigė, jog visiškai nepageidauja tokios kaimynystės.
Grupinio ar savarankiško gyvenimo namuose numatyta apgyvendinti 50 psichikos ar protą negalią turinčių suaugusių asmenų bei 7 negalią turintys vaikai. Trijuose apsaugotuose būstuose įsikurs 9 neįgalieji.
Tarpučių kvartale, skirtingose gatvėse, buvo numatyta statyti tris namus.
Į susitikimą su Marijampolės savivaldybės vadovais bei Socialinės apsaugos ir darbo viceministre Vilma Augiene atėję marijampoliečiai tikino: „Mes – ne prieš neįgaliuosius. Mes pasipiktinę, jog savivaldybės taryba nusprendė pasirinkti šiuos sklypus, nepasitarusi su bendruomene“.
Tarpučių kvartalo gyventojai teigė, jog numatytų statybų vietose nėra jokios infrastruktūros: siauros gatvės be šaligatvių ir apšvietimo, nėra perėjų, viešojo transporto, autobusų stotelių, žaidimų aikštelių.
„Kaip tie neįgalieji pasieks Marijampolę, iki kurios 4 kilometrai? Žmogus nei į biblioteką, nei į parduotuvę nenueis. Apie kokią integraciją galime kalbėti? Kaip užtikrinsite jų užimtumą?
Be to, mes bijome dėl savo ir vaikų saugumo. Ar jūs raštiškai galite garantuoti, kad jie mūsų neskriaus?“ – viceministrės V.Augienės gan piktai teiravosi jauna marijampolietė.
Vienas vyras pasakojo, jog jo pažįstamas, gyvenantis prie jau veikiančių grupinio gyvenimo namų, parduoda savo namą, nes nebeapsikenčia neįgaliųjų kaimynystės. Esą jie prie pat jo tvoros pavėsinėje rūko, geria ir triukšmauja.
Grupinio gyvenimo namuose visą parą dirba socialiniai darbuotojai, o apsaugotame būste neįgalieji gyvena savarankiškai, socialinis darbuotojas juos tik lanko, padeda spręsti įvairius reikalus ar problemas.
Viceministrės V.Augienės argumentai, jog ateis laikas, kai globos institucijose neįgalieji nebebus apgyvendinami, o neįgalus žmogus turi tokias pat teises spręsti, kur jam gyventi, taip pat kaip sveikatos problemų neturintys asmenys, salėje sukėlė nepasitenkinimo šurmulį ir juoką.
„Būkite sąžiningi, – jūs nesidomėjote institucinės globos pertvarka Marijampolėje, kol ji nepalietė jūsų gatvės“, – kreipėsi į besipiktininančius marijampoliečius viceministrė.
„Nedarykite spaudimo!“, – atskriejo šūksnis iš salės.
Kai kurie susitikimo dalyviai stebėjosi, kodėl neįgalieji iš globos namų negali grįžti į savo šeimas, kad būtų prižiūrimi artimųjų, kodėl šeimos atsikrato ligonių?
„Kai kurių tėvai yra mirę, vaikai išvykę į užsienį. Neįgaliesiems reikia kvalifikuotos pagalbos“, – paaiškino Marijampolės savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė.
Susitikime dalyvavęs Seimo narys, Žaliųjų ir valstiečių partijos atstovas Dainius Gaižauskas kritikavo Marijampolės savivaldybės rengiamą institucinės globos pertvarką, kurią derėtų įgyvendinti pakopomis: „Pirmiausia reikia aptarti su bendruomene, tik tada,kai ji sutiks, statyti namus.
Tarpučiuose pakaktų vieno, o ne trijų namų. Jų gyventojai vieni su kitais greitai susieitų, dvidešimčiai žmonių jau reiktų policijos. Jei esame bendruomenė, turime rasti tinkamas vietas, kuriose yra gera infrastruktūra“.
Marijampolės savivaldybės tarybos nario konservatoriaus Andriaus Vyšniausko nuomone, jei Tarpučiuose būtų sutvarkyta infrastruktūra, esą būtų kitas požiūris į institucinės globos projektą.
Kai diskusijos dalyviams buvo pasiūlyta suteikti žodį vienai grupinio gyvenimo namų gyventojai, iš salės pasigirdo šūksniai: „Nereikia! Neįdomu!“, tačiau moteris pakilo ant scenos ir kreipėsi į marijampoliečius.
Galima tik nujausti, kas dėjosi moters širdyje, iki tol klausantis aštrios diskusijos apie kai kurių sveikųjų požiūrį į neįgaliuosius, girdint akivaizdžiai neigiamą nuostatą. Visgi moters žodžių salė klausėsi mirtinoje tyloje.
„Mes – irgi žmonės, visuomenės dalis, – ramiu balsu, tramdydama jaudulį, kalbėjo neįgaliųjų atstovė Birutė. – Likimas mus šiek tiek nuskriaudė, skirdamas vienokias ar kitokias ligas, dėl to mes nei vienas nekaltas.
Sakote, kad mūsų nenorite, vengiate ir bijote? Patikėkite, mes jūsų dar labiau bijome. Baisu darosi dėl nemeilės mums – kitokiems.
Mes su vyru gyvename apsaugotame būste ir puikiai tvarkomės, esame laimingi, kabinamės į gyvenimą.
Priimkite mus tokius, kokie esame. Mes nieko iš jūsų neprašome, tik pakantumo, supratimo ir atjautos“.
Diskusija davė naudos. Marijampolės savivaldybės administracija įkūrė darbo grupę, kuri susitiks su bendruomenių atstovais, aptars galimybes gerinti infrastruktūrą tose gatvėse, kur bus statomi grupinio gyvenimo namai (Tarpučių, Vasaros, Uosių bei Gedimino).
„Gyventojus girdime ir stengsimės atsižvelgti į išsakytus pasiūlymus. Nusprendėme nestatyti namų A.J.Greimo ir Gardino gatvėse, surasime tinkamesnę vietą. Kaip tik dabar ieškome rinkoje parduodamų žemės sklypų.
Mes padarėme kompromisus, tikimės ir bendruomenės supratimo.
Institucinės globos pertvarką privalome vykdyti, nes ji yra reikalinga mūsų bendruomenei.
Ne kartą akcentavome, jog prieš apgyvendinant neįgaliuosius grupinio ar savarankiško gyvenimo namuose, bus įvertinamos kiekvieno asmens galimybės, ar jis yra pakankamai pasiruošęs, ar jo savarankiškumo lygis leidžia darniai gyventi su kitais bendruomenės nariais“, – teigė Marijampolės savivaldybės meras socialdemokratas Povilas Isoda.
