Kas, kur, kada: nuo Visagino iki pajūrio

Šakių rajono miestelyje du mažamečiai broliai žaisdami žiebtuvėliu padegė kluoną. Vaikai degino seno šieno kuokštus, nuo kurių įsiplieskė gaisras.

Berniukų tėvas tuo metu buvo namuose. Mažamečiai ne iš karto prisipažino, kad sukėlė gaisrą pavojingai pramogaudami.

Anykščių rajono kaimo gyventojai bendruomenės namuose įkūrė biblioteką, kad nereikėtų važinėti į esančią už kelių kilometrų Traupio miestelyje.

Žmonės patys įrengė patalpą, sukalė lentynas ir sunešė knygų iš savo asmeninių bibliotekėlių. Be to, knygų bus skolinamasi iš Anykščių L. ir S.Didžiulių viešosios bibliotekos. Levaniškių gyvenvietės skaitytojus aptarnaus savanorė, buvusi šio kaimo bibliotekininkė N.Laurenčikienė.

Liepos 16-ąją 22 val. prie Puntuko akmens anykštėnai tradiciškai pagerbė prieš 87 metus žuvusius lakūnus S.Darių ir S.Girėną, lėktuvu „Lituanica“ skridusius per Atlantą į Lietuvą ir naktį į liepos 17-ąją žuvusius Soldino miške (Vokietija), kai iki Kauno buvo likę apie 600 km.

Ilgametis renginys „Atminties valanda“ Anykščiuose nuolat sutraukia daug žiūrovų. Šiemet susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio įgula, sukusi ratus virš minėjimo dalyvių ir Puntuko akmens, kuriame 1943 m. skulptorius B.Pundzius iškalė lakūnų bareljefus.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą Jurbarko rajono kaime visiškai sudegė bitininko namelis.

Apie gaisrą buvo pranešta per vėlai, atvykę ugniagesiai rado bebaigiantį degti pastatą. Liepsnose pražuvo ne tik bitininkystės įranga, bet ir apie 200 kg medaus.

Ketvirtadienį pavakare R.Juknevičiaus gatvėje gyvenantis vyras paprašė ugniagesių gelbėtojų pagalbos. Marijampolietis teigė, kad jo 84 metų kaimynė, iš kurios buto sklinda nemalonus kvapas, neatidaro durų.

Ugniagesiai kopėčiomis užlipo iki trečio aukšto, į butą pateko per atvirą virtuvės langą ir rado mirusią šeimininkę.

Trečiadienį po pietų grybauti išėjęs 64 metų Utenos rajono gyventojas artimiesiems sukėlė rūpesčių, kai negrįžo į namus. Vyro miške buvo ieškoma visą naktį, policija ketino pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jo neprireikė.

Ketvirtadienį apie 5 val. ryto policijos pareigūnai, važiuodami netoli Kuktiškių miestelio, pastebėjo keliu pėdinantį vyriškį.

Paaiškėjo, kad tai yra jų ieškomas asmuo. Grybautojas visą naktį klaidžiojo miške, kol pagaliau išėjo į reikiamą kelią. Medikų pagalbos vyrui neprireikė.

Ankstų rytą Ežerėlio gatvėje keliauti susiruošęs vyras iš garažo išvairavo „Volkswagen Golf“ automobilį. Greičiausiai jis užmiršo užtraukti rankinį stabdį arba jis buvo netvarkingas, nes pakalnėje stovintis automobilis ėmė palengva riedėti žemyn.

Garažų masyvas įsikūręs Varležerio ežero pakrantėje. Kol šeimininkas suprato, kas vyksta, mašina įriedėjo į ežerą. Savo jėgomis ištraukti automobilio vyras niekaip įstengęs nebūtų. Teko šauktis ugniagesių pagalbos. Ugniagesiai prie skenduolio prikabino trosą ir jį ištraukė.

Savivaldybė pasiūlė gyventojams patiems siūlyti idėjas, kaip reikėtų tvarkyti aplinką ir dalyvauti skirstant savivaldybės biudžetą. Į pirmąjį gyventojų iniciatyvų projektą nuo metų pradžios įsitraukė beveik 200 žmonių, jie pasiūlė 47 idėjas.

Paskutiniame atrankos etape už jas atiduota beveik septyni tūkstančiai balsų. O daugiausia palaikymo sulaukė projektas „Fontanas prie Kretingos M.Valančiaus bibliotekos“.

Gyventojams patiko sumanymas ir apšviesti dviračių taką į Palangą, viešųjų erdvių sutvarkymas Įpilties poilsiavietėje.

Anykščių rajono ūkininko sandėlyje pastebėję dūmus vietos darbininkai suprato, kad 7 metrų aukščio metalinėje džiovykloje smilksta perkaitę grūdai, ir iškvietė gaisrininkus.

Gaisro židinys buvo giliai dugne, tad gelbėtojams teko atidarius liukus išpilti grūdus – apie 15 tonų. Po to teko perkasti visą krūvą grūdų. Apdegė ir vandeniu buvo sulieta maždaug 3 tonos grūdų.

Neringiškiai ir kurorto svečiai jau gali sužinoti, kaip atrodys Juodkrantės autobusų stotelė, – pagaliau parengti statinio projektiniai pasiūlymai. Stotelė numatoma vieno aukšto, bet bus galima užlipti į stogo terasą. Ant aukšto stiebo bus iškelta vėtrungė su kurorto ženklu.

Keleiviams numatytos dvi stoginės ir uždara laukimo patalpa, atsiras vietos informaciniam centrui ir bankomatui.

Bus įrengti sanitariniai mazgai, vienas jų pritaikytas neįgaliems žmonėms. Pastatų fasadų apdailai siūloma naudoti termiškai apdorotos pušinius tašelius, ši medžiaga bus pritaikyta ir terasoms.

Neringos policijos pareigūnai greitai surado visus dešimt dviračių, per praėjusį savaitgalį pavogtų Nidoje. Sulaukę poilsiautojų pranešimų apie dviračių vagystes pareigūnai jau praėjusį sekmadienį miške netoli Purvynės gatvės aptiko tris dviračius.

Jie spėjo, kad vagys grįš jų pasiimti, todėl stebėjo aplinką.

Po trijų dienų apie 2 val. nakties netoliese jie sustabdė krovininį automobilį „Renault Trafic“, kuriame buvo rasti dar du, įtariama, vogti dviračiai. 29 metų vairuotojas ir bendraamžė moteris uždaryti į areštinę. Vyras anksčiau ne kartą teistas.

Anykščių rajone policininkai 53 metų vyro sodyboje aptiko savadarbį aparatą naminei degtinei varyti. Pareigūnai žinojo apie šeimininko turimą draudžiamą aparatą, todėl ilgai jo ieškoti neprireikė. Įrenginys rastas lauke prie garažo.

Nei raugalo, nei išvarytos naminės degtinės neaptikta. Įstatymas draudžia turėti tokius aparatus, todėl pradėtas tyrimas. Pareigūnai neturi duomenų, kad vyras gamino naminukę ar ją pardavinėjo.

Baigti į Kruizinių laivų terminalą vedančios Priešpilio gatvės rekonstrukcijos darbai, atnaujintos ir šalia esančios erdvės. Šalia Klaipėdos piliavietės esanti gatvė išgrįsta trinkelėmis, šalia įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų takai, atsirado 48 vietos automobiliams, atskira 8 vietų aikštelė autobusams, rekonstruota sankryža su Pilies gatve.

Prieš tai buvo atlikti archeologiniai tyrimai, nugriauti seni sandėliai. Priešpilio gatvė – erdvė, kuria pirmiausia į miestą ir ekskursijas važiuoja kruiziniais laivais atplaukę turistai.

Policijos komisariate, bendrojo naudojimo koridoriuje, ant minkštasuolio rasta kažkieno palikta piniginė. Patikrinę ją pareigūnai aptiko kelias neaiškios kilmės tabletes. Kokia tablečių sudėtis, nėra aišku, tačiau greičiausiai tai kvaišalai. Paskirta radinio ekspertizė.

Komisariato patalpos filmuojamos, tad pareigūnai viliasi, kad pavyks išsiaiškinti, kas paliko piniginę.

Policininkams paskambinusi moteris skundėsi, kad į namus grįžęs girtas vyras grasina. Atskubėjusius patrulius 33 metų rokiškėnas pasitiko agresyviai – puolė juos kumščiais.

Nuo smūgių išsisukę pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir mušeiką pargriovė ant žemės. Tačiau net ir tuomet sutramdyti agresyvų vyrą nebuvo lengva. Jis muistėsi ir vis taikėsi suduoti policininkams. Prieš jį teko panaudoti elektrošoką. Nuo elektros impulso vyras nurimo ir buvo surakintas antrankiais. Į alkoholio matuoklį jis pripūtė 2,33 promilės.

Rokiškio rajone vienos sodybos šeimininkas buvo kaip reikiant apsiginklavęs. Po Antrojo pasaulinio karo jis ūkinio pastato sienoje paslėpė šautuvą su šoviniais. Senasis sodybos savininkas mirė, sodybą įsigijo kiti, todėl apie pavojingą palikimą žmonės sužinojo visiškai atsitiktinai.

Ardydami seną pastatą jie aptiko išorinėje sienoje įrengtoje slėptuvėje paslėptą karabino vamzdį su nuleistuku. Čia pat buvo ir 31 šovinys.

Giedras ir vėjuotas oras į Klaipėdos rajoną suviliojo šimtus jėgos aitvarų sporto mėgėjų. Čia atvyksta ir ne mažiau žmonių, norinčių pasigrožėti Kuršių marių vandenimis skriejančiais aistruoliais ir padangę puošiančiais jų iškeltais spalvingais aitvarais.

Jėgos aitvarų mėgėjai teigia, kad Svencelė – ideali vieta šiam pomėgiui: čia platus ir lygus krantas bei seklūs marių vandenys. Klaipėdiečiai mieliau renkasi Baltijos pakrantes – Melnragę ar Girulius, nes jie trokšta ne tik skrieti vandenimis, bet ir įveikti bangas.

Ketvirtadienį ant Ilgojo kalno, netoli Vilkaviškio rajono miestelio, lankytojams duris atvėrė restauruotas vėjo malūnas, išskirtinis kultūros paveldo objektas. 1925 m. vietos gyventojo J.Kanapkio pastatytas malūnas su išlikusia įranga yra vienintelis Lietuvoje. Pastatyti malūną buvo J.Kanapkio vaikystės svajonė. Suaugęs jis nusipirko hektarą žemės, pradėjo statybą, bet pritrūko pinigų.

Būsimajam malūnininkui teko skolintis iš miestelio žydų ir turtingesnių gyventojų. Malūnas atlaikė Antrąjį pasaulinį karą ir buvo nacionalizuotas. Sovietų laikais grūdus malė variklis. Vėliau kelis kartus keitėsi šio pastato savininkai, malūnas vis labiau nyko netvarkomas, įlūžo jo kepurė, o į vidų teškantis vanduo ir sniegas grasino sunaikinti puikiai išsilaikiusius agregatus. Vištyčio regioninis parkas, rajono savivaldybė pasirūpino, kad senasis malūnas atgimtų.

Keli šimtai tūkstančių eurų buvo skirti iš ES struktūrinių fondų. Malūnas buvo restauruotas nuo pamatų iki sparnų bei stogo ir tapo ne tik muziejumi, bet ir apžvalgos bokštu, nuo kurio atsiveria įspūdingi kalvotosios Suvalkijos vaizdai.