Parlamentarų prognozės: rinkėjams teks rinktis tarp mirties kultūros ir krikščioniškų vertybių

2020 m. liepos 16 d. 14:03
Lietuvos krikščionių sąjungos lyderiai mano, kad jau nebelieka klasikinio partijų pasidalijimo į kairiuosius ir dešiniuosius, o rinkėjams, jų prognozėmis, teks rinktis tarp mirties kultūros ir krikščioniškos pasaulėžiūros.
Daugiau nuotraukų (3)
„Dabar ateina lemiamas pasirinkimas, ką mes rinksimės – gyvenimą, ar mes rinksimės, jeigu ne mirties kultūrą, galima vadinti, tvarkingo išmirimo kultūrą ir mūsų Vakarų visuomenės civilizacijos saulėlydį“,– ketvirtadienį sakė Lietuvos krikščionių sąjungos pirmininkas Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.
Po Prezidento rinkimų jis sveikina kolegas lenkus, kad vis dėlto krikščioniška pusė su jos amžiais pasitikrintomis vertybėmis atsilaikė prieš didžiulį spaudimą, prisidengiant išgalvotais teisiniais ir kitais aspektais, kad demokratija yra pavojuje. „Nemanau, kad mirties kultūra ką nors bendro turi su demokratija“,– sakė R. J. Dagys.
Lietuvos krikščionių sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas Seimo narys Egidijus Vareikis mano, kad Lenkijos prezidento rinkimai „yra šių dienų politikos tendencijos reiškinys“.
„Jau kokį 10-15 metų Europos politikoje atsirado toks reiškinys, kuris klasikiniams politologams yra ne visiškai aiškus. Atsiranda daug naujų polinių jėgų, kurias politologai linkę vadinti nesisteminėmis. Manau, kad jau pats laikas būtų sugalvoti ir suprasti, kokia tai yra sistema. Lenkijos rinkimai truputį to supratimo duoda. Kokie gi reiškiniai vyksta? Vienas dalykas: šiandien su keliomis išimtimis Europos šalyse nė viena partija neišsikovoja įtikinamos balsų daugumos, koalicijos formuojamos iš 3-5 partijų. Vadinasi, klasikinis supratimas, kad valdžia gali būti kairioji, dešinioji nyksta“,– svarstė E. Vareikis.
Pasak jo, Lenkija rodo, kad Europos politika šiuo metu lyg ir šakojasi į dvi dideles šakas. „Tai krikščioniškoji, arba gyvybės kultūros šaka, ir tokia, aš nenorėčiau galbūt vartoti žodžio liberalkonservatyvi, nors iš tikrųjų atrodytų, kad tai gal šiandien ir tinka. Tai, kas įvyko Lenkijoje, mums yra labai svarbu, nes pas mums, manau, atidžiau pasižiūrėjus, situacija yra ganėtinai panaši“,- mano E. Vareikis.
Pasak R. J. Dagio, šiuo metu vyksta labai aiškus pasidalinimas, tam tikra vertybinė diskusija tarp dviejų labai aiškių pasaulėžiūrų.
„Nebebus, manau, ateityje klasikinio pasidalinimo, kuris buvo siejamas su požiūriu į socialinių klausimų sprendimą – dešinieji ir kairieji. Dabar ateina vertybinis pasirinkimas, ir tai yra labai akivaizdu.
Ateina visiškai naujas pasidalinimas tarp dviejų kultūrų – tarp mirties kultūros, kurios pasekmė yra gyvybės įvairiomis formomis naikinimas nuo pradėjimo, eutanazija, kiti dalykai, naikinimas žmogaus tapatybės, naikinimas šeimos, mėginant pakeisti tradicinę vyro ir moters sąjungą auginti vaikus, palaikyti vienas kitą ir puoselėti savo giminę, atsakomybės išplovimas savo bendruomenei, savo šeimai, savo tautai.
Ta neribota laisvė, kuri griauna mūsų tautą, pliažas, kuris atsiranda Lukiškių aikštėje, istorinės atminties naikinimas vienoje pusėje, o kitoje pusėje yra amžiais patvirtintas, mus visada gelbėjantis krikščioniškos demokratijos supratimas, krikščioniškas požiūris, kuriame visi tie dalykai yra visiškai kitaip akcentuojami – nuo pareigos vienas kitam, pareigos šeimai, pareigos giminei, pareigos bendruomenei, pareigos tautai, gerbimas savo šaknų, savo vertybių. Tai susidūrimas tarp gyvybės ir išnykimo“,– svarstė parlamentaras.
R. J. Dagys pasidžiaugė, kad Lenkijoje tas poslinkis į blogąją prasme neįvyko ir lenkai atsilaikė prieš didžiulį spaudimą.
Sekmadienį vykusiame Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture Andrzejus Duda įveikė liberalių pažiūrų Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį ir užsitikrino antrąją penkerių metų kadenciją prezidento poste.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.