Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba penktadienį nutraukė susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų artėjančiuose Seimo rinkimuose kėlimo.

Remiantis naujausia, birželio mėnesį įgyvendinta „Vilmorus“ apklausa, LSDDP palaikė 2,1 proc. respondentų. Politologų teigimu, prarasta valstiečių parama dar labiau sumenkino šios partijos galimybes artėjančiuose parlamento rinkimuose. Tačiau dėl, tikėtina, nesėkmingos rinkimų baigties galimai nemažiau kalti ir patys LSDDP atstovai.

Valstiečių elgesys leidžia nuspėti politinę ateitį

Valstiečiai oficialiai teigė, kad sprendimas nekelti bendrų kandidatų priimtas „išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių įstatymų priėmimo“.

„LSDDP frakcijos nariai neparėmė Seime LVŽS frakcijos balsuojant dėl esminių vertybinių klausimų, ypač tų, kurie susiję su sveikatos politika, alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis“, – buvo cituojamas valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Socialdarbiečiai, baigiantis pavasario sesijai, vieninteliai iš valdančiųjų palaikė siūlymą liberalizuoti alkoholio vartojimą – paplūdimių kavinėse leista pardavinėti silpną alkoholį. Kalbama, kad būtent tai labiausiai nulėmė LVŽS apsiprendimą.

Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas pastebėjo, kad valstiečių elgesys LSDDP atžvilgiu puikiai prognozuoja ir šios partijos politinę ateitį.

„Galima galvoti, kad savo sprendimu valstiečiai parodė, jog socialdarbiečių nebemato politiniame lauke. Valstiečių elgesys rodo, kad LSDDP yra partija be ateities“, – teigė V.Dumbliauskas.

Scenarijus galėjo būti kitoks

Politologas V.Dumbliauskas atkreipė dėmesį, kad LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas, atsiskirdamas nuo LSDP, pasmerkė pats save, o jei partija nebūtų skilusi, jis dabar būtų pirmajame dešimtuke.

Primename, kad partija skilo 2017 m., LSDP, vadovaujamai Gintauto Palucko, pasitraukus iš valdančiosios daugumos. Nuo LSDP atskilusi LSDDP pasiliko Seimo pozicijoje.

Anot MRU docento, abu dabartinės LSDDP lyderiai – tiek G.Kirkilas, tiek Juozas Bernatonis – yra patyrę politikai, kurie tikrai suprato, ką daro. Todėl nereikėtų atmesti, kad šiuo atveju suveikė ir noras išlaikyti postus, būti pozicijoje, o ne opozicijoje.

„Kai įvyko partijos pirmininko rinkimai ir buvo išrinktas G.Paluckas, panašu, kad tam tikrai daliai partijos narių, ypač senajai gvardijai, kuri po to ir atskilo, tai nebuvo priimtina. Kai G.Paluckas pasiūlė išeiti iš valdančiosios koalicijos, įvyko skilimas.

Žinoma, jei LSDDP būtų palikusi koaliciją, tai valstiečiams galimai būtų reiškę fiasko. Bet jei partija nebūtų skilusi ir būtų vieningai išėjusi į opoziciją, šiuose rinkimuose socdemai būtų susirinkę daug balsų. Kas 2016 m. balsavo už valstiečius? Buvę socialdemokratų ir „darbiečių“ rinkėjai. Ta rinkėjų dalis laksto tarp trijų partijų – „Darbo partijos“, LSDP ir LVŽS. Tikėtina, kad tuos rinkėjus ir būtų prisitraukusi LSDP.

Tačiau suveikė momentiniai interesai – nenoras prarasti postus. Tas atsiskyrimas sugadino ne tik jų pačių, bet ir LSDP, kuri pamažu stiprėja, likimą. Jie pakenkė partijai, kurioje buvo ilgus metus. Jei neskilusi LSDP būtų buvusi opozicijoje, tikėtina, kad dabar prognozuotume jų pergalę ateinančiuose Seimo rinkimuose“, – sakė V.Dumbliauskas.

Startavo su vienodomis pozicijomis

Sociologas Vladas Gaidys pastebėjo, kad iškart po partijų skilimo reitingas buvo pasidalijęs perpus po lygiai. Tačiau dabar rezultatas yra gerokai kitoks – LSDP reitingas, lyginant su reitingu iškart po skilimo, ūgtelėjo dvigubai. O LSDDP dvigubai sumažėjo.

„Socdemams po skilimo be abejonės padėjo tai, kad jie išlaikė tam tikrą partijos infrastruktūrą visoje Lietuvoje. LSDP taip pat yra daugiau žinomų ir matomų veidų: Vilija Blinkevičiūtė, Vytenis Andriukaitis, Antanas Valionis ir kiti.

LSDDP šiuo klausimu žymiai sunkiau, labiausiai matomas vienas žmogus – G.Kirkilas. Jo biografijoje trisdešimt metų politikoje, daug rinkiminių kampanijų. Iki dabar jis reitinguojamas, bet jo reitingas neigiamas. G.Kirkilas vienu metu turėjo visai neblogą reitingą, jis buvo premjeras ir buvo gana populiarus. Tačiau ekonomika pradėjo smukti, smukti pradėjo ir jo reitingas ir jis prieš rinkimus tapo vienu nepopuliariausių politikų“, – kalbėjo V.Gaidys.

Anot sociologo, kol kas ženklų, leidžiančių kalbėti apie sėkmingą LSDDP pasirodymą rinkimuose, nėra. Jam antrino ir politologas V.Dumbliauskas: „akivaizdu, kad šita partija nėra pajėgi suskaldyti kairiojo elektorato“.

„Siekiant objektyvumo, negalima pamiršti ir tos partijos lyderių, partijos vadovybės, jos frakcijos Seime narių amžiaus. Tai vyresnio, pensinio amžiaus žmonės, o jaunosios kartos atstovų ten nėra. Ateina nauja karta, kuriai tokio amžiaus politikai visai neįdomūs“, – apie silpnas LSDDP pozicijas kalbėjo MRU docentas.

Įtakos rinkiminėms preferencijoms, darančioms vienokį ar kitokį poveikį, socialdemokratiškosios krypties partijų Lietuvoje palaikymui, sociologo V.Gaidžio teigimu, turi ir besikeičianti politinė scena, o kartu ir besikeičiančios takoskyros.

„Anksčiau svarbų vaidmenį vaidino sovietinės praeities vertinimo takoskyra, kurios vienoje pusėje buvo Algirdas Brazauskas su LSDP, o kitoje – Vytautas Landsbergis su Tėvynės sąjunga. Dabar tas dalykas yra mažiau ryškus. Šiuo metu galime matyti kitokią takoskyrą, sudarytą iš „sėkmingiau gyvenančios Lietuvos“ ir „gerovės Lietuvos, kurioje mažiau gerovės“, – pastebėjo sociologas.