Vilniaus miesto centrinės bibliotekos bibliotekininkėms, dirbančioms ne vienerius metus, reikia iš naujo laikyti lietuvių kalbos egzaminą – tokia žinute socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį pasidalijo bibliotekos direktorė Rima Gražienė.

Paaiškėjo, kad tokia praktika visiškai įprasta, galiojanti daugelį metų ir reglamentuota įstatymų nustatyta tvarka.

Egzamino prireikė baigusiems lenkų ir rusų mokyklas

Kaip portalą lrytas.lt patikino Vilniaus miesto centrinės bibliotekos direktorė, bibliotekoje liepos mėnesį įvyko planinis Valstybinės kalbos inspekcijos patikrinimas. Po šio patikrinimo į kalbos inspektorių akiratį pakliuvo aštuonios bibliotekininkės.

„Liepos mėnesį mus tikrino Valstybinė kalbos komisija. Remiantis tikrinimo aktu, cituoju: Jūsų įstaigos darbuotojams (8 darbuotojai) surašyti nurodymai išlaikyti egzaminą (arba pateikti reikiamus dokumentus) pagal II valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. Citatos pabaiga. Taip yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-12-24 dienos Nr.1688 nutarimas „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“. Bet...“, – rašė R.Gražienė.

Direktorė stebėjosi, kad reikalavimų, susijusių su valstybinės kalbos mokėjimu, neatitiko darbuotojai, baigę lenkų arba rusų mokyklas. Jos teigimu, tai pažeminimas ir papildomos įtampos darbuotojams kūrimas.

„Visi darbuotojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Čia gimę, baigę mokslus, turintys didžiulį darbo stažą. Laisvai kalbantys ir rašantys lietuvių kalba. O bėda tame, kad jie baigė lenkų arba rusų mokyklas.

Sakysit, kad tai formalumas? Nueis ir išlaikys tą egzaminą. O kodėl turėtų eiti? Kodėl taip žeminam juos? Gal reikia keisti pasenusius nutarimus? Kodėl picas nešioja ir taksi vežioja kitataučiai ir nieko? Valstybė pilna absurdo. Aš nesiryžtu siųsti kolegių į egzaminą. Kam joms ta įtampa ir pažeminimas“, – žinute socialiniame tinkle pasidalijo R.Gražienė.

Praktika visiškai įprasta

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka informavo, kad praktikai, su kuria susidūrė bibliotekos darbuotojos, jau daugybė metų ir ji remiasi valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.

„Iš esmė visi, kas bendrauja Lietuvoje su klientais ar su pacientais, jie turi mokėti valstybinę kalbą. Tas kalbos mokėjimas susideda ir trijų lygių – žemiausio, vidutinio ir aukščiausio. Bibliotekininkai pakliūna į antrąją kategoriją. Tai yra normali administracinė praktika, kurią turi žinoti kiekvienos įstaigos vadovas.

Gali būti, kad žmogus lietuvių kalba kalba gerai, bet šitoje srityje mes tikriname dokumentus. Jeigu sąlygos yra netenkinamos, surašomas privalomas nurodymas iki tam tikros dienos pasitikrinti – išsilaikyti egzaminą“ – reikalavimus detalizavo A.Valotka.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas patvirtino, kad Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje iš tiesų yra aštuonios darbuotojos, kurios neatitinka minėtų reikalavimų. Iki gruodžio 7 d. šios darbuotojos turi pateikti dokumentą, kad jos yra išsilaikiusios egzaminą egzaminų centre.

Egzaminą įgyvendina egzaminų centras ir Valstybinės kalbos inspekcija į egzamino vykdymą nesikiša. Pasak A.Valotkos, baimintis egzamino tikrai nereikėtų – tai lietuvių kalbos mokėjimo patikrinimas, o jį nesunkiai išsilaiko visi Lietuvoje pagyvenę žmonės, kurie šią kalbą mokėsi.

„Lietuvoje į tokius dalykus įprastai reaguojama labai geranoriškai. Žmonės nori turėti darbą ir jie tą egzaminą išsilaiko. Kitu atveju skiriamos baudos, bet tokius atvejus sunku prisiminti“, – kalbėjo A.Valotka.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tai kartu yra ir įstaigos administracijos vadovo atsakomybė – administracija turi pasirūpinti, kad įstaigoje dirbtų reikalavimus atitinkantys žmonės.

„R.Gražienė šiandien informavo inspektorę, kad šių dalykų ji nevykdys ir neperduos savo darbuotojams nusiųstų nurodymų. Manau, kad ji supras situaciją ir viskas bus gerai“, – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.

Tautinių mažumų diskriminacijos neįžvelgė

Tautinių mažumų departamento Informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova patikino, kad reikalavimas, susijęs su valstybinės lietuvių kalbos mokėjimu, nėra nukreiptas išskirtinai į tautinių mažumų atstovus. Skyriaus vedėjos teigimu, yra atskiri valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai žmonėms, dirbantiems valstybės tarnyboje, biudžetinėse įstaigose. Jie privalo mokėti valstybinę kalbą tam tikru lygiu ir tai yra reguliuojama įstatymų numatyta tvarka.

„Šiuo atveju panašėja, kad problema yra ne darbuotojų galimybėse laikyti tą egzaminą. Kvestionuojamas klausimas, ar nėra diskriminuojamos tautinės mažumos.

Šiuo atveju reikalavimai valstybinės kalbos mokėjimui yra susiję ne tik su tautinėmis mažumomis, bet ir su imigrantais, ir su visais žmonėmis, kurie neatitinka įstatymo normų“, – paaiškino V.Vėželytė-Pokladova.