Teisingumo ministerijos, kurioje darbuojasi R.Svetikaitė, atstovai tikina, kad išvažiuoti į Ženevą pretenduoja bet kuris ministerijos teisininkas, nes atranka į specialiojo atašė postą atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų esą vyks skaidriai.
Tačiau „Lietuvos ryto“ kalbinti diplomatai iš tokių pažadų tik šaiposi. Mat vis garsiau kalbama, kad šis postas steigiamas konkrečiam asmeniui, todėl jau iš anksto žinoma, kas turėtų laimėti atranką.
Jei neįvyks didesnių netikėtumų, specialiąja intelektinės nuosavybės ir teisingumo reikalų atašė Ženevoje įsikūrusioje Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų turėtų tapti Teisingumo ministerijos vyriausioji patarėja R.Svetikaitė.
Tiesa, šios buvusios įtakingos ir kitus mėgstančios šokdinti, bet prieštaringai vertinamos Prezidentūros rūmų veikėjos karjera pastaruoju metu ėmė buksuoti. R.Svetikaitei išsprūdo viceministro kėdė, nesklandumų kilo ir dėl nusižiūrėtos, bet vis dar užimtos vietos Briuselyje.
Pertvarka – tik priedanga?
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius savo patarėją praėjusį rudenį planavo paskirti viceministre, tačiau po „Lietuvos ryto“ publikacijos tam paprieštaravo premjeras Saulius Skvernelis.
Vėliau R.Svetikaitė tapo vyriausiąja ministerijos patarėja. Tačiau buvusios D.Grybauskaitės talkininkės mostai buvo platesni – moteris nusitaikė į teisingumo atašė postą Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Sąjungos.
Argi gali būti kitaip – juk dauguma D.Grybauskaitės patarėjų jau seniai sėdi šiltose kėdėse, o ji, uoliai talkinusi prezidentei, iki šiol – tik patarėja.
Nors abi ministerijos įsteigtos teisingumo atašė pareigybės Briuselyje dar užimtos: buvusi teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė į šias pareigas paskirta tik pernai, o Aurelijos Giedraitytės kadencija baigiasi po metų.
Šaltinių teigimu, A.Giedraitytę iš Briuselio norėta atšaukti nelaukiant kadencijos pabaigos – ji esą buvo įkalbinėjama į Vilnių pirma laiko grįžti savo noru.
Priešingu atveju grasinta atlikti reorganizaciją, vieną atašė pareigybę iš viso panaikinant.
Tokių ketinimų neslėpė ir E.Jankevičius. Ministras „Lietuvos rytui“ birželio pradžioje pripažino, kad kilo abejonių, ar ministerijai tikrai verta Briuselyje turėti du atašė teisingumo reikalams.
„Galbūt geriau turėti žmogų kur nors kitur“, – tada svarstė ministerijos vadovas, be kita ko, pripažinęs, kad jei būtų priimtas sprendimas sumažinti atašė pareigybių skaičių, atšaukiama būtų tikrai ne I.Gudžiūnaitė.
Pradėjo dokumentų derinimą
Bet panašūs svarstymai, regis, jau baigėsi. Po pandemijos taupiau planavusi gyventi Teisingumo ministerija A.Giedraitytę paliko ramybėje – bent kol kas atašė pareigybė Briuselyje nenaikinama.
Tačiau ministerija „Lietuvos rytui“ patvirtino jau pradėjusi derinti dokumentus dėl naujos specialiojo atašė pareigybės steigimo Ženevoje.
„Teisingumo ministerija su pasiūlymu steigti atašė pareigybę kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją ir nuolatinę atstovybę prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje.
Buvo gautas pritarimas dėl intelektinės nuosavybės ir teisingumo reikalų atašė pareigybės steigimo, skiriant į ją kvalifikuotą ministerijos teisininką“, – „Lietuvos rytui“ aiškino ministerijos atstovai.
Žada skaidrią atranką
Įsteigti naują pareigybę planuojama šiemet. E.Jankevičius užsiminė, kad kandidatų atranka gali įvykti jau po mėnesio.
Ministras tikino, kad ji vyks sąžiningai ir specialiuoju atašė gali tapti nebūtinai R.Svetikaitė.
Beje, kiek daugiau nei prieš mėnesį kalbėdamas apie galimas pertvarkas E.Jankevičius neužsiminė apie poreikį steigti naują atašė pareigybę Ženevoje.
Tuomet ministras paminėjo tik Strasbūre įsikūrusią Lietuvos nuolatinę atstovybę prie Europos Tarybos.
Atsirado naujų funkcijų?
Kodėl staiga Lietuvai prireikė turėti specialųjį atašė atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų?
„Iniciatyva steigti atašė pareigybę kilo po to, kai Užsienio reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlė, kad Teisingumo ministerija būtų atsakinga už informacijos teikimą, bendradarbiavimą ir atstovavimą ne tik Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, bet ir Priverstinio dingimo bei Neįgaliųjų teisių komitetuose“, – paaiškino ministerija.
Taip pat tvirtinama, kad šiuo metu Teisingumo ministerijos kompetencijai yra priskirta atstovavimo valstybei nagrinėjant bylas prieš Lietuvą JT Žmogaus teisių komitete funkcija.
Pastaraisiais metais esą taip pat daugėja individualių skundų prieš Lietuvą ir JT žmogaus teisių apsaugos konvencijų (Apsaugos nuo priverstinio dingimo ir Neįgaliųjų teisių) vykdymo priežiūrą įgyvendinančiuose komitetuose.
„Be to, Lietuvos nuolatinė atstovybė prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje atstovauja valstybės interesams ne tik JT, bet ir daugelyje specializuotų agentūrų, pavyzdžiui, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje (PINO).
Nacionaliniu lygmeniu valstybės politikos intelektinės nuosavybės apsaugos srityje koordinavimo funkcija priskirta Teisingumo ministerijai“, – „Lietuvos rytui“ vardijo ministerijos valdininkai.
Ministrė sulaukė netikėto pasipriešinimo
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, šilta vieta Briuselyje baigiantis Seimo kadencijai parūpo ir Vidaus reikalų ministerijos vadovybei. Buvo suplanuota iš teisėsaugos atašė pareigų atšaukti tik prieš metus į jas paskirtą L.Charašauskaitę ir ten įtaisyti savo žmogų.
Tačiau šis planas ne visai pavyko. Ministrė R.Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo atšaukė L.Charašauskaitę iš pareigų – esą jos paslaugų labiau reikia Vilniuje.
Bet Vilniuje siūlomu postu L.Charašauskaitė nesusiviliojo ir ministrės sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Susidūrusi su pavaldinės pasipriešinimu R.Tamašunienė irgi pranešė apie planuojamą pertvarką – atašė pareigybė iš viso bus naikinama, nes esą yra nereikalinga.
Tiesa, nors L.Charašauskaitė nuo liepos 1-osios iš Briuselio jau yra atšaukta, ankstesnė jos pareigybė kol kas vis dar nėra panaikinta. Tuo metu teismas šį ginčą greičiausiai išspręs tik rudenį.
