„Visi nesame šventieji ir darome klaidų, tačiau ši byla – neteisėtų teisėsaugos operacijų ir sandėrių rinkinys. Apie šalies teisėsaugą buvau susidaręs geresnę nuomonę“, – kalbėjo 52 metų politikas, šiuo metu dirbantis keleivių vežimu užsiimančios bendrovės vadovu.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai jį sulaikė vėlų 2016 metų rudenį – tuo metu K.Povilaitis dirbo Kauno rajono vicemeru.
Tos pačios operacijos metu buvo sulaikytas ir tuometis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis, jo žmona ir dar keli verslininkai.
K.Povilaičiui buvo pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo bei kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme kaunietis nedavė parodymų, tačiau nusprendė prabilti viešai.
„Nebegaliu tylėti, nes tai, kas vyksta, visiškai nesuvokiama“, – tikino K.Povilaitis.
Rūpėjo direktoriaus namas
STT agentai Kauno rajono valdžios pamatus sudrebino 2016-ųjų lapkritį, kai buvo pranešta apie kyšininkavimu įtariamo administracijos direktoriaus R.Pudževelio, jo žmonos Ritos ir dar trijų žmonių sulaikymą.
Tyrimas buvo pradėtas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – kyšininkavimas, papirkimas, piktnaudžiavimas tarnyba.
Tuomet skelbta, kad savivaldybės tarnautojas sudarė išskirtines sąlygas bendrovei „Roalsa“ rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančias katilines, o mainais turėjo gauti gyvenamąjį namą vaizdingoje Kulautuvos (Kauno r.) vietovėje.
„Roalsos“ vadovas Saulius Bartašiūnas tuomet taip pat buvo atsidūręs areštinėje.
Pastato statybos vertė siekė 113 tūkst. eurų – tokie duomenys nurodyti valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje.
Pastato bendrasis plotas siekia 210 kvadratinių metrų, jis pradėtas statyti 2013 metais, o baigtumas teisėsaugos operacijos metu siekė 65 procentus, valdą juosia 12 arų ploto žemės sklypas.
R.Pudževelis su žmona pastatą įsigijo 2016-ųjų rugsėjo 6 dieną, tačiau tyrėjai mano, kad tai buvo fiktyvus sandoris ir kauniečių pora už jį mokėjo gerokai mažiau, negu buvo deklaruota, arba išvis gavo dovanų.
Dėl šio epizodo ikiteisminis tyrimas STT Kauno valdyboje dar nebaigtas.
2015 metais vykusiuose rinkimuose į Kauno rajono tarybą Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje deklaracijoje R.Pudževelis nurodė turintis turto ir piniginių lėšų, kurių suma siekia tik 27 tūkst. eurų.
Metė šešėlį net merui
Netrukus pranešta, kad areštinėje atsidūrė ir tuometis Kauno rajono vicemeras K.Povilaitis, tačiau būtent jam pareikšti įtarimai sukėlė daugybę klausimų ir sunkiai paaiškinamų aplinkybių.
STT agentai R.Pudževelį sekė nuo 2014 metų pradžios – teismas leido vaizdo ir garso įrašymo įrangą sumontuoti Noreikiškėse (Kauno r.) esančioje jo sodyboje. Byloje atsirado įrašų, neturinčių jokios reikšmės bylai.
Juose užfiksuotos sodyboje vykusios šeimininko linksmybės, viename įraše puikiai atpažįstamas ir Kauno verslininkas, kuris visiškai nesusijęs su byla.
2014-ųjų liepą ir rugpjūtį STT agentams pavyko įrašyti pokalbius tarp R.Pudževelio ir K.Povilaičio, kurių metu neva buvo tariamasi dėl dviejų kyšių dalybų.
Vienu atveju tai galėjo būti 10 tūkst. litų (2,9 tūkst. eurų) kyšis iš bendrovės „Alytaus baldai“, antruoju – 5 tūkst. litų (1,45 tūkst. eurų) iš bendrovės „Sportėja“.
Žvalgybos duomenimis, susitikę vyrai aptarinėjo kyšio dalybas. Pokalbio metu užsimenama, esą dalis pinigų bus skirta ir Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, nors pastarajam jokie įtarimai niekada nebuvo pareikšti.
„STT pareigūnai dvejus metus laukė ir tik tuomet triukšmingai pasigyrė atliekamu tyrimu“, – stebėjosi K.Povilaitis. Per šį laiką politikas spėjo puikiai pasirodyti rinkimuose į Kauno rajono tarybą ir net buvo išrinktas vicemeru.
Tuo metu Generalinio prokuroro rekomendacijos, Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos ir Aukščiausiojo teismo išaiškinimas skelbia, kad užfiksavus nusikalstamą veiką būtina iškart pradėti ikiteisminį tyrimą.
STT sekliai turbūt norėjo toliau stebėti R.Pudževelio namo statybos reikalus, o pradėjus ikiteisminį tyrimą įsigalioja Baudžiamojo proceso kodekso normos, kurios gerokai griežčiau reglamentuoja slaptą sekimą.
K.Povilaitį nustebino ir dar viena neįprasta aplinkybė. Kauno apygardos teismo nutartyje skelbiama, kad slapto sekimo veiksmus galima atlikti R.Pudževeliui priklausančios sodybos gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, tačiau sekliai filmavimo kamerą įtaisė pavėsinėje, kuri tuo metu nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre.
„Skaitant teismo nutartį susidaro įspūdis, kad slapta sekimo įranga ten negalėjo būti sumontuota“, – mano K.Povilaitis.
Liko vienintelis epizodas
Nors iš pradžių K.Povilaitis buvo kaltinamas paėmęs kyšį iš „Alytaus baldų“ įmonės atstovų, tiek STT pareigūnams, tiek prokurorams teko pripažinti, kad įrodymų trūksta, todėl kaltinimai dėl šio epizodo buvo panaikinti.
Liko vienintelis epizodas dėl kyšio iš bendrovės „Sportėja“, kuri 2014-ųjų liepą Padauguvos kaime įrengė naują sporto aikštelės sintetinę dangą. Už paslaugą bendrovei buvo sumokėta daugiau kaip 40 tūkst. litų (11,5 tūkst. eurų).
Sulaikius „Sportėjos“ vadovą Saulių Kleizą jis pareiškė Kauno rajono savivaldybės patalpose perdavęs K.Povilaičiui 5 tūkst. litų, nors pastarasis pinigų ir nereikalavo. Pinigų perdavimo momentas jokiomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas.
Atliekant kratą S.Kleizos namuose jį užgriuvo dar vienas nemalonumas – verslininko miegamajame buvo rastas neregistruotas dujinis pistoletas. Ginklas gulėjo naktinio stalelio stalčiuje.
Esant dviem nesusijusiems nusikalstamos veikos epizodams nebelieka galimybės nutraukti bylos pagal laidavimą, tačiau verslininkui labai lengvai pavyko išsisukti.
Kaltę dėl pistoleto prisiėmė S.Kleizos sūnus, o įžvalgumu besigiriantys STT sekliai patikėjo, kad vaikinas ginklą laikė tėvų miegamajame. Likus vienam epizodui bylos pagal laidavimą buvo nutrauktos tiek S.Kleizai, tiek jo sūnui.
K.Povilaitis neabejoja, kad STT tyrėjai sutiko patikėti šia versija norėdami žūtbūt išgauti jam nepalankius liudijimus.
Aptiko reikšmingą dokumentą
Kitas žmogus, kurio parodymais grindžiami kaltinimai K.Povilaičiui, – Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas. Jis taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A.Bačiūnas pareiškė, kad tuomečio vicemero K.Povilaičio nurodymu atgaline data buvo imituojamas konkursas įrengti dirbtinę dangą Padauguvos kaime esančioje sporto aikštelėje ir jis esą buvo spaudžiamas pasirašyti suklastotus dokumentus.
Tiek A.Bačiūnas, tiek kiti liudininkai pirminių apklausų metu prasitarė, kad viešieji pirkimai vyko, tačiau vėliau jų liudijimai pasisuko priešinga kryptimi.
Seniūnas aiškino, neva konkursas turėjo būti vykdomas ne seniūnijoje, o savivaldybėje, tačiau nė vienu atveju tokia veiklos schema nebuvo taikoma.
Dar 2014 metų liepos 8 dieną Kauno rajono savivaldybę pasiekė A.Bačiūno pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, kad bendrovė „Sportėja“ už 40 tūkst. litų paklos aikštelės dangą ir prašė savivaldybės administracijos skirti finansavimą.
Toks dokumentas buvo įregistruotas Kauno rajono savivaldybėje, o aikštelės dangą „Sportėja“ paklojo liepos 11–16 dienomis.
„Dabar mėginama sužaisti taip, neva šio seniūno pasirašyto dokumento išvis nebuvo“, – kalbėjo K.Povilaitis.
Įtariamasis prirėmė viršininką
K.Povilaičio nuomone, pati seniūnija greičiausiai iki galo nesutvarkė konkurso dokumentų, o seniūnas buvo priremtas duoti parodymus, kokių pageidavo tyrėjai. Kitaip jam grėsė baudžiamoji atsakomybė.
Pasak K.Povilaičio, tai įrodo stulbinantis A.Bačiūno pareiškimas STT Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkui Linui Burduliui.
2018-ųjų rugsėjo 17 dieną apklausiant kaip įtariamąjį A.Bačiūną pastarasis nurodė, kad dėl pranešime apie įtarimą išdėstytų aplinkybių prieš mėnesį buvo apklaustas kitos STT tyrėjos.
„Pati tyrėja mane supažindino su šio viešojo pirkimo dokumentais ir manęs paklausė, ar K.Povilaitis ir kiti asmenys yra susiję su šiuo pirkimu“, – dėstė A.Bačiūnas.
Žinodamas šio pirkimo seką seniūnas tikino jai papasakojęs visas aplinkybes, kaip yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Išklausiusi liudijimo tyrėja esą garantavo, kad A.Bačiūnas bus liudininkas, greičiausiai reikės liudyti ir teisme.
„Tyrėja garantavo, kad viso proceso metu būsiu liudytojas. Tik su šia sąlyga aš sutikau patvirtinti savo duotus parodymus pasirašydamas liudytojo protokolą. Todėl jaučiuosi apgautas, esu priblokštas, nes iki šiol pasitikėjau šia tarnyba.
Jei man tyrėja nebūtų garantavusi, kad būsiu liudytojas, nebūčiau davęs parodymų, kurie užrašyti liudytojo protokole. Būčiau pasakęs, kad pirkimas įvyko taip, kaip nurodyta pirkimo dokumentuose“, – dėstė A.Bačiūnas.
Jis prašė imtis įstatyme numatytų priemonių įtariamojo statusui panaikinti. Jeigu toks prašymas būtų patenkintas, sutiko liudyti teisme.
Laiduotoja tapo žmona
Po tokio A.Bačiūno pareiškimo apklausoje buvo padaryta 40 minučių pertrauka, o tuomet viršininkas L.Burdulis atliko naują įtariamojo A.Bačiūno apklausą.
Galima spėti, kad pertrauka padaryta suderinti su prokuroru pozicijas įtvirtinant A.Bačiūnui pažadą dėl ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimo, mainais už STT pareigūnams ir prokurorui reikalingus A.Bačiūno parodymus prieš K.Povilaitį.
Kitą dieną po apklausos A.Bačiūnas Kauno apygardos prokurorui Valentinui Aleknai raštu pateikė žmonos Vilmos Bačiūnienės prašymą dėl A.Bačiūno atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir savo paties sutikimą, kad sutuoktinė būtų laiduotoja atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Lapkritį prokuroras V.Alekna priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A.Bačiūno atžvilgiu pagal laidavimą, kurį tą pačią dieną elektroniniu būdu patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja.
Jaučiasi lyg sumindytas
„Neįsivaizduoju, kiek dar visa tai gali tęstis, vien nuo sulaikymo praėjo ketveri metai“, – svarstė buvęs Kauno rajono vicemeras K.Povilaitis.
Visam gyvenimui įsiminė areštinėje praleistas laikas.
„Galėtų jie patys ten pasėdėti, kad suprastų, ką tai reiškia“, – kalbėjo K.Povilaitis.
Kauniečiui per savo karjerą teko išbandyti daugelį valdžios pakopų – nuo seniūno iki savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo bei vicemero.
„Turbūt buvau pernelyg aktyvus ir viešumoje gerai matomas žmogus“, – svarstė K.Povilaitis. Vyras tikino net numanantis, kas galėjo prisidėti žlugdant jo karjerą.
Ar jis svarsto sugrįžti į politinę ir visuomeninę veiklą?
„Bijau net galvoti apie ateitį. Esu sugniuždytas, dėmė ir antspaudas uždėti visam gyvenimui“, – kalbėjo K.Povilaitis.
Ilgai užtruko dėl bylos sudėtingumo
Elena Martinonienė
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja
„Vienas iš minimo ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių ne kartą yra teikęs skundus ikiteisminio tyrimo teisėjams ir Kauno apygardos teismui dėl, jo manymu, pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo.
Visi šio asmens ir jo gynėjo skundai buvo atmesti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Įvertinęs visą šio ikiteisminio tyrimo apimtį bei jo sudėtingumą teismas nenustatė jokių ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktų.
Norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiuo metu vyksta šios bylos įrodymų tyrimas Kauno apygardos teisme, o dalis 2016 metais pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo atskirta ir tebetiriama.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio „Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai“ 3 dalis nustato ne tik prievolę nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, bet numato ir aplinkybes, dėl kurių šiam reikalavimui gali būti taikoma išimtis.
Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Ikiteisminis tyrimas gali būti nepradėtas išimtiniais atvejais, kai gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir (ar) kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams.
Kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai praneša prokurorui, kuris priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo vadovaudamasis Generalinės prokuratūros, suderinusios su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis, nustatyta tvarka, kol nurodytas pavojus bus pašalintas.
Prokuratūra nekomentuoja ir negali teikti detalizuotos informacijos apie taikomas slapto pobūdžio priemones. Galime tik patvirtinti, kad visos tokio pobūdžio priemonės taikomos tik gavus atitinkamas teismo nutartis.“
STT pareigūnai – lyg iš atskiro pasaulio
Aleksandras Jokūbauskas
Advokatas, teisiamojo gynėjas
„Korupcinio pobūdžio bylas tiriančiai teisėsaugai galioja demokratinės šalies įstatymų leidėjo patvirtintos taisyklės, tačiau atvejai, kai jos ignoruojamos, nėra vienkartiniai.
Ignoruodami baudžiamojo proceso normas ir siekdami jiems būtino rezultato pareigūnai gali pradėti dirbtinai formuoti įrodymus, kai ką nutylėti ar neatlikti reikalingo veiksmo tiesai nustatyti.
Įtariamiesiems už tyrimui tinkamus, tačiau nebūtinai teisingus parodymus pažadamas liudytojų statusas. Bylą nagrinėjant teisme tokie „liudininkai“ jau atsisako duoti parodymus ir atsakyti į gynybos suformuluotus esminius klausimus.
Teisėjams lieka tik nuobodžiu balsu skaityti jų ikiteisminio tyrimo metu po keliolika kartų duotus parodymus.
Kaskart – vis tinkamesnius kaltinimą palaikančiam prokurorui.
Įstatymų leidėjo garantuotas proceso teisme metu rungtyniškumo principas lieka neužtikrintas, o galutinis procesinis sprendimas byloje jau iš anksto prognozuotinas.
Kiekvienoje teisėsaugos institucijoje yra patvirtintos profesinės etikos kodekso normos ir pareigūnai privalo jų laikytis. Kas galėtų atsakyti, kodėl šis norminis aktas STT viešai neskelbiamas ir įslaptintas?“
