Išperkamosios nuomos būdu pirktas prabangus automobilis, asmeninis vairuotojas, auksiniai papuošalai, o prie šono – žavi policijos pareigūnė.
Sporto mecenatą vaizdavęs politiko sūnus J.Tumėnas ilgai mulkino futbolininkus, krepšininkus ir kitus asmenis, bet priėjo liepto galą. 39 metų veikėjui jau pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo.
„Juozas sudarė solidaus, turtingo rėmėjo įvaizdį. Jis segėjo brangius laikrodžius, ant krūtinės nešiojo storą auksinę grandinę. Jis sakydavo, kad ieško žmonių, kurie gali trumpam paskolinti daug pinigų jo verslui“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo sportininkai, kurie iš buvusio šiauliečio, o dabar Vilniuje įsikūrusio veikėjo neatgauna solidžių sumų.
J.Tumėnas pinigus vežiodavosi odinėje rankinėje, permestoje per petį. Politiko sūnus, atsainiai atidaręs rankinę, parodydavo pluoštą kupiūrų ir pasiūlydavo sportininkams greitai užsidirbti.
Veikėjas, įgijęs sportininkų pasitikėjimą, pasakodavo apie itin pelningą verslą. Esą užsienyje šluote šlavė jo vežamus gipsinius biustus, gintarą ir popierių iš bankrutavusio Rusijos fabriko.
Kai kuriems jis aiškindavo, kad dar stato namus.
Buvęs Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniavusios ekipos „Š.Marčiulionio KA-Twomenas“ vadovas, vėliau – Molėtų komandos „Tiumenas-Ežerūnas“ rėmėjas žadėdavo 30–40 procentų palūkanas per kelis mėnesius. Kai kuriems kreditoriams jis palūkanas atveždavo, bet iškart pasiūlydavo vėl investuoti.
„Kai susitikau su J.Tumėnu, jis parodė daugiau pinigų, nei turėjo man grąžinti su 30 procentų palūkanomis. Jis pasakė, kad renkami pinigai didesniam užsakymui, ir paprašė paskolinti grąžinamą sumą bei papildomą trims mėnesiams. Sutikau ir jis išrašė vekselį“, – teigė vienas iš nukentėjusių sportininkų.
Po kurio laiko J.Tumėnas imdavo aiškinti, kad kroviniai stringa, kad lėšos ilgai keliauja per lengvatinio apmokestinimo įmones užsienyje.
Daug sporto žvaigždžių taip ir neatgavo pinigų. Beveik milijoną eurų prarado buvęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. Kitas buvęs krepšininkas Marius Prekevičius įmerkė 300 tūkstančių eurų.
Į J.Tumėno pinkles įkliuvo ne tik krepšininkai, futbolininkai, rankininkai, bet ir teisininkai, verslininkai. Vienas teisininkas sukčiui paskolino 100 tūkst. eurų, kitas – 40 tūkst. eurų.
Prieš dvejus metus apie įtartiną politiko J.Tumėno sūnaus verslą pirmasis tyrimą paskelbė „Lietuvos rytas“. Tada man prabilę sportininkai nuogąstavo, kad J.Tumėnas jaučiasi nebaudžiamas, o jį gali išsukti jo tėvas S.Tumėnas, į Seimą pakliuvęs su valstiečių banga.
Dabar vėl kalbintos sporto žvaigždės teigė neabejojančios, kad viešumas padėjo užkirsti kelią kitoms apgavystėms. „Lietuvos rytas“ turi įrodymų, kad veikėjas norėjo numelžti pinigų ir iš Latvijos sportininkų.
„Nuvažiuosiu į Rygą. Nukelsiu futbolistus, chokeistus, krepšininkus ir surinksiu. Taip pat, kaip čia dariau. Penkis limonus“, – naują planą kurpė politiko sūnus.
Laukia teisiamųjų suolas
Viešai nuskambėjusios J.Tumėno veiklos užkulisius aiškinosi ir sostinės ekonominės policijos tyrėjai, o ikiteisminį tyrimą kuravo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Jie surinko įrodymų, kaip buvo kurpiama sukčiavimo schema.
Byla jau perduota į Vilniaus miesto apylinkės teismą, J.Tumėnas turėtų sėsti į kaltinamųjų suolą. Teisme žada liudyti būrys sporto žvaigždžių, kurie bendrai yra praradę 2,8 milijono eurų.
Pradanginta suma gali būti gerokai didesnė, nes dalis nukentėjusiųjų numojo ranka ir nesikreipė į teisėsaugą. Nukentėjo ir sportininkų artimieji. Vieną jų, kuris prarado butą, ištiko širdies smūgis.
Tačiau ar politiko sūnus iš tiesų veikė tik vienas? Ar be užnugario ir pagalbininkų jis būtų galėjęs ilgai apgaudinėti ir jaustis nebaudžiamas?
Tęsdamas tyrimą „Lietuvos rytas“ toliau aiškinosi J.Tumėno tariamo verslo užkulisius ir jo ryšius. Jie veda ne tik į Seimą ir į policiją, bet ir į Kiprą, kur veikė paslaptinga Rusijos veikėjų grupuotė.
Į sodybą atvyko su pareigūne
„Pas mus į sodybą prie Molėtų J.Tumėnas buvo atvykęs su drauge. Tada jis perrašė mums vekselį ir dievagojosi, kad nėra ko jaudintis. Abejonės jo veikla jau kirbėjo, bet po pokalbio juo dar patikėjome“, – pasakojo buvusio krepšininko Kęstučio Šeštoko žmona Diana Šeštokienė.
2015 metų vasarą K.Šeštokas su žmona ir J.Tumėnas su drauge kalbėjosi sodyboje prie stalo svetainėje. J.Tumėnas jiems pažadėjo grąžinti ne tik 15 tūkstančių eurų, kuriuos pasiskolino, bet ir dosnias palūkanas.
J.Tumėnas sodybos šeimininkams pasakė, kad jo draugė, su kuria atvyko, dirba policijoje. Žavi jauna pareigūnė irgi patikino, kad viskas gerai. Tai nuskambėjo kaip garantija, kad pinigai nedings.
Pažintis policijos nuovadoje
„Lietuvos ryto“ žiniomis, J.Tumėnas į Šeštokų sodybą prie Virintų ežero buvo nuvykęs su pareigūne Deimante, kuri dirba Kelių policijos valdyboje.
„Lietuvos rytui“ moteris sakė, kad apie savo gyvenimą nekalbės.
Policijos atstovai patvirtino: tokia pareigūnė iki šiol yra darbuotojų sąraše. Tik ji pasikeitusi pavardę ir yra vaiko priežiūros atostogose.
Tariamas sporto mecenatas su pareigūne susipažino 2015 metų pradžioje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose.
Policininkė J.Tumėnui išrašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už greičio viršijimą ir paskyrė baudą.
Išėjęs iš komisariato J.Tumėnas ją susirado per socialinį tinklą ir parašė žinučių. Užmezgus pokalbį pareigūnė užsiminė, kad kitą dieną su draugėmis ketina eiti į naktinį klubą. Ten pasirodė ir J.Tumėnas.
Tariamas sporto mecenatas po linksmybių naktiniame klube pakvietė Deimantę pietų, kitą kartą – vakarienės. Jis pareigūnę buvo nusivežęs ir į krepšinio bei rankinio rungtynes Kaune, Vilniuje, Molėtuose. Pora buvo nuvykusi pasilepinti SPA procedūromis į Druskininkus.
Grožio meistrė neskolino
Panašiu metu J.Tumėnas sukosi ir apie grožio specialistę Aną, su kuria susipažino kavinėje.
Veikėjas prisistatė turtingu verslininku, dėstė, kad daug uždirba iš vadovavimo krepšinio ir futbolo klubams.
Ana su J.Tumėnu kartu nuvyko į futbolo rungtynes Danijoje.
Draugystei įsibėgėjus veikėjas paprašė moters paskolinti 15 tūkstančių eurų. Esą tokios sumos jam reikia, nes atsirado laikinų verslo problemų.
Tačiau Ana pinigų neskolino, o po kurio laiko išvis nutraukė ryšius su J.Tumėnu, nes pagavo jį meluojantį.
Tada J.Tumėnas apsigyveno policininkės Deimantės bute Vilniuje, ji davė jam buto raktus.
Veikėjas naudojosi ir pareigūnės nešiojamuoju kompiuteriu.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, kai kurie J.Tumėno dokumentai buvo siųsti iš pareigūnės darbinio elektroninio pašto @policija.lt.
Dovanodavo gipsines galvas
J.Tumėnas pareigūnei Deimantei padovanojo gipsinių galvų ir pasakojo, kad tokias pardavinėja užsienio šalyse.
Kartą mylimąją jis nusivežė prie sandėlio, esančio sostinės Justiniškių rajone. Ten ji pamatė, kaip vyrai krovė į mašiną gipsines galvas.
Tokių dirbinių yra gavę ir garsūs sportininkai, iš kurių J.Tumėnas skolindavosi pinigų. Kai kurių krepšininkų namus iki šiol puošia graikų išminčiaus Sokrato, prancūzų filosofo Voltaire’o, graikų dievų Dzeuso ir Apolono galvos, meilės deivės Veneros biustas.
J.Tumėnas aiškindavo, kad neva iš tokių dirbinių Danijos ir Švedijos menų akademijų studentai mokosi piešti, juos sugadina, tad jų reikia vis naujų ir dideliais kiekiais.
Tačiau Danijos karališkoji menų akademija kratėsi ryšių su J.Tumėnu. O jos atstovai paaiškino, kad studentai mokosi piešti kitaip – jiems pozuoja ne gipsinės galvos, o gyvi žmonės.
Pasakodamas apie verslą J.Tumėnas prašydavo pinigų jo plėtrai.
„Paklausiau J.Tumėno, kodėl jis neima paskolos iš banko. Jis atsakė, kad gipso gaminiai gali sudužti, todėl draudimo bendrovės jų nedraudžia“, – prisiminė D.Šeštokienė.
Kitiems jis teigė, kad bankai neišduos paskolų, nes jis su meistrais atsiskaito grynaisiais pinigais. Kai kurie kreditoriai norėdavo įsitikinti, ar verslas plėtojamas. Tada jiems būdavo pasiūloma nuvykti prie sandėlio. Į mašiną imdavo krauti gipsines galvas. Bet tai būdavo tik spektaklis, o mašina apsukdavo ratą ir grįždavo.
Vienam krepšininkui J.Tumėnas dėstė, kaip išplėtė verslą: gipsines skulptūras inkrustuoja gintaru ir pardavinėja Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Rusijoje, Norvegijoje. Kaip to įrodymą jis kreditoriui nusiuntė gintaru inkrustuotos galvos nuotraukų.
Apsimetė kitu asmeniu
Vienas kreditorių pasišovė vykti į Daniją ir įsitikinti, ar iš tiesų danai masiškai superka gipsinius dirbinius. Jis sau ir J.Tumėnui net nupirko lėktuvo bilietus ir pranešė, kada išvyksta.
Tada J.Tumėnas puolė dėstyti, kad kaip tik į Lietuvą atvyksta Danijos karališkosios menų akademijos atstovas.
Sukčius paprašė vieno provincijos krepšininko sudalyvauti tariamame verslo susitikime. Šis nieko neįtardamas sutiko. Tačiau per susitikimą nustebo, kai jį J.Tumėnas pristatė kita – Noreikos pavarde kaip Danijos akademijos atstovą. Vis dėlto jis tada neatskleidė, kad tai melas.
Bet kreditorius buvo nepėsčias ir pagal telefono numerį nustatė, kad tariamas Noreika iš Danijos iš tiesų yra kitas asmuo.
Sudarė sutartį su Kipro įmone
Kai kuriems sportininkams sukčius prieš akis pamojuodavo lengvatinių mokesčių bendrovių dokumentais. Jie būdavo anglų kalba, tad ne visi suprato, kas ten parašyta.
„Lietuvos rytas“ gavo tokių dokumentų su J.Tumėno pavarde kopijų. Pavyzdžiui, Vilniuje tariamai buvo sudaryta sutartis. Jungtinės veiklos sutartį sudarė J.Tumėnas ir Kipre registruota bendrovė „Dianar Holdings Limited“, kurios komercijos direktorius buvo Rusijos pilietis Ivanas Luninas, o direktorius Andrejus Malychinas.
Esą sutartį 2012 metų birželio 11 dieną sostinės restorane „Fortas“ pasirašė ir J.Tumėnas, ir iš Maskvos atvykęs Igorius Leonovas.
Šiame susitarime minimas dar vienas Rusijos pilietis Archady Archipovas.
Verslo partneriai sutarė kartu vykdyti komercinę veiklą – pirkti ir perparduoti gipso skulptūras. Kiekvienas iš partnerių įsipareigojo įnešti pinigų ar kito turto, kurio vertė siekia 5 milijonus eurų.
Dar prieš tai, kai buvo sudaryta tokia sutartis, Kipro įmonės atstovas surašė įgaliojimą, kad jai atstovautų kita ribotos atsakomybės bendrovė. Ši yra susijusi su trimis Baltarusijos piliečiais.
Kipro pareigūnai gavo iš Lietuvos teisinės pagalbos prašymą, tačiau jiems taip ir nepavyko nustatyti, ar minėti Rusijos piliečiai gyvena arba kada nors gyveno toje šalyje. Tokie asmenys nebuvo registravęsi Kipre, taip pat nėra teisminių bylų, kuriose būtų minimos jų pavardės.
Taigi J.Tumėnas, pasirašęs sutartį su Rusijos piliečių Kipre įsteigta įmone, turbūt nesukaupė reikiamų 5 mln. eurų iki sutartyje nurodytos datos – 2013 metų birželio 11-osios, įklimpo į skolas.
Tada jis toliau kūrė finansinę piramidę ir, imituodamas komercinę veiklą, kuri neva generavo didelį pelną, viliojo iš sporto žvaigždžių pinigines lėšas. Greičiausiai jis skolinosi pinigus ne verslui, o senoms skoloms grąžinti.
Veikėjui nepavyko bankrutuoti
J.Tumėnas aiškino, neva su Rusijos piliečiais, kurie susiję su Kipre registruota įmone „Dianar Holdings Limited“, jį suvedė lietuviai Eugenijus Š., Edgaras Z. ir Jaroslavas Z.
Pastarasis turi logistikos bendrovę ir neva veždavo jo gipso gaminius į užsienį. J.Tumėnas tikino, kad verslas puikiai sekėsi ketverius metus, į užsienį išvežė 18 partijų gipso gaminių.
O paskutinio krovinio neva nepavyko išvežti, nes jau neva minėti trys lietuviai jį apgavo – išviliojo 7 milijonus eurų. J.Tumėnas kaskart nurodydavo kitą sumą.
„Mano versle keletas užsakymų žlugo – buvo surinkta pinigų, paskui mane apgavo. Ir liko tos galvos. Juodai dienai nieko nebuvau atidėjęs. Mane remia tėvas“, – „Lietuvos rytui“ aiškino J.Tumėnas.
Esą jis turėjo statyti gamyklą Alytuje, kur neva būtų gaminami gipso dirbiniai. Buvo nupirktas ir sklypas.
J.Tumėnas neva su Edgaru Z., Jaroslavu Z. ir Eugenijumi Š. sudarė jungtinės veiklos sutartį.
Šie trys veikėjai jam neva pažadėjo paskolinti 5 mln. eurų, bet iš pradžių paprašė grąžinti kiekvienam jų skolas – 293 tūkst., 685 tūkst. ir 120 tūkst. eurų.
Veikėjas tvirtino grąžinęs jiems pinigus, bet trys veikėjai savo pažado neištesėjo ir pareikalavo dar daugiau pinigų.
J.Tumėnas teigė Eugenijui Š. davęs 1,17 mln. eurų, Edgarui Z. – 943 tūkst., o Jaroslavui Z. – 220 tūkst. eurų. Šiuos pinigus J.Tumėnas aiškino pasiskolinęs iš 9 kreditorių.
Politiko sūnus neturi dokumentų, įrodančių, kad paskolino minėtiems trims asmenims 2,33 mln. eurų. Eugenijus Š. jam aiškino, kad nešė pinigus į banką ir pakeliui juos atėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai.
Tokią versiją J.Tumėnas buvo pateikęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, į kurį kreipėsi 2016 metų pavasarį prašydamas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Bet civilinė byla buvo nutraukta, o sukčiui nepavyko atsikratyti skolų naštos.
J.Tumėnas bankroto administratoriui pateikė painų pajamų atkūrimo planą – neva reikėtų susigrąžinti pinigus iš minėtų trijų asmenų. Tie asmenys kratėsi finansinių ryšių su J.Tumėnu ir neigė, kad kartu ketino statyti gamyklą Alytuje. Nors buvęs J.Tumėno vairuotojas yra prasitaręs, kad vežė jiems pinigus.
Darė įspūdį jaunimui
Po to, kai J.Tumėnas pasirašė tariamą sutartį su Rusijos piliečiais, jis pasirodė Molėtuose ir ėmė skolintis iš sportininkų.
Tapti Molėtų krepšinio komandos „Tiumenas-Ežerūnas“ rėmėju per 2013–2014 metų sezoną jį pakvietė tuometis treneris, dabar Molėtų rajono savivaldybės tarybos narys Mindaugas Kildišius.
J.Tumėnas skolinosi iš tų pačių krepšininkų, kuriems mokėjo algas, vėliau – iš kitų krepšinio komandų žaidėjų, futbolininkų, rankininkų. Visiems buvo pasakojama legenda apie sėkmingą gipsinių biustų verslą.
Kurį laiką J.Tumėnas palūkanas mokėdavo. Vienas krepšininkas pasistatė namą, nusipirko visureigį. Tai darė įspūdį jauniems žaidėjams.
„Molėtuose J.Tumėnas jautėsi tarsi caras. Krepšininkams jis mokėjo dideles algas, pirko gerus žaidėjus. Taip pat jis skolinosi iš žaidėjų. Mano draugas atėjo į „Ežerūno“ ekipą ir sakė, kad J.Tumėnas labai gerai moka, todėl jis padėjęs pinigus, jie jam auga“, – pasakojo K.Šeštokas.
Sklido kalbos, kad pinigus į J.Tumėno verslą įdėjo ir tuometis treneris M.Kildišius.
Paklaustas, kiek yra įmerkęs lėšų, M.Kildišius neatskleidė. „Lietuvos ryto“ žiniomis, molėtiškis politikas buvo paskolinęs apie 8 tūkst. eurų už 40 procentų palūkanas. Atėjus laikui grąžinti skolą J.Tumėnas dėstė, kad krovinį kažkas pavogė, o jį patį naktį sustabdė, primušė ir atėmė pinigus.
Vėliau J.Tumėnas davė M.Kildišiui pinigų.
Kitiems kreditoriams J.Tumėnas aiškino, kad įstrigo konteineris su „pudra“. Taip kartais vadinamas kokainas.
„Konteinerio tema atsirado, kai kilo įtampa dėl negrąžinamų pinigų. Tuo metu buvo viešai paskelbta, kad Klaipėdoje sulaikytas konteineris, kuriame rasta daug narkotikų. Tuomet Juozas užsiminė ir apie pudrą“, – kalbėjo vienas nukentėjusiųjų.
J.Tumėnas dėstė, kad konteineris buvo grąžintas į Vokietiją ir reikia surinkti dar milijoną, kad „jis būtų atpalaiduotas“. Ir tada J.Tumėnas vėl ėmė skolintis.
Kitiems kreditoriams veikėjas aiškindavo, kad neva du milijonus eurų įdėjo į vieną krepšinio komandų.
„Jis žiūrėdamas mums į akis ir nerausdamas meluodavo, bandydavo mus tarpusavyje sukiršinti. Pavyzdžiui, vienam krepšininkui pasakė, kad man pinigus atidavė, nors tai netiesa“, – aiškino nukentėjęs asmuo.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
