Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 15–25 dienomis atlikta apklausa, už LVŽS balsą atiduotų 16,8 proc. Lietuvos piliečių. Šių metų vasario mėnesį tokią poziciją pareiškė 11 proc. apklaustų gyventojų.
Antroje vietoje likusios TS–LKD partijos reitingas per keturis mėnesius smuko 4,2 procentinio punkto. Birželio mėnesį už konservatorius balsą būtų atidavę 13,6 proc. Lietuvos piliečių. O vasario mėnesį tokios pozicijos laikėsi 17,8 proc. apklaustųjų.
Trečioje reitingų lentelės vietoje išlieka Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Per keturis mėnesius šios partijos reitingai pakito labai nežymiai. Birželio mėnesį partiją palaikė 12,7 proc. apklaustųjų (vasario mėnesį buvo 11,4 proc.).
Kiek žymesnį reitingų žemėjimą lentelėje rodo ir ketvirtoje vietoje esantis Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis. Apklausos duomenimis, už Liberalų sąjūdį balsuotų 6,6 proc. Lietuvos piliečių. Tuo metu vasario mėnesį palankumą liberalams rodė 8,5 proc. gyventojų.
Didesnį nei penkių procentų palaikymą (tarp visų suaugusių šalies gyventojų) šiuo metu turi ir Darbo partija (6,3 proc.). Lyginant su analogiška apklausa prieš keturis mėnesius, „darbiečių“ palaikytojų gretos išliko panašios (vasario mėnesį buvo 6,7 proc.). Tuo tarpu naujai įkurta (Lietuvos laisvės sąjungai prisijungus „tvarkiečius“) Remigijaus Žemaitaičio vedama partija „Laisvė ir teisingumas“ su 5,8 proc. yra šeštoje reitingų lentelės vietoje.
Toliau reitingų lentelėje su 4,9 proc. palaikymu rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Prieš 4 mėnesius paramą šiai politinei jėgai deklaravo 3,7 proc. piliečių. Aušrinės Armonaitės vedamą Laisvės partiją palaiko 2,8 proc. respondentų (prieš 4 mėnesius tokių buvo 3 proc.).
Reitingo dugne – valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (šiuo metu ją palaiko 2,2 proc., prieš 4 mėnesius populiarumas siekė panašiai – 2,3 proc.), parlamentaro Naglio Puteikio vedama Centro partija „Gerovės Lietuva“ (1,4 proc. ir 1,9 proc.). Arvydo Juozaičio vadovaujamą partiją Kartų solidarumo sąjungą-Santalką Lietuvai palaikytų 1 proc. respondentų. Sąrašą užbaigia Nacionalinis susivienijimas (0,4 proc.) bei Krikščionių sąjunga (0,3 proc.)
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,2 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
M. Jastramskis: panašu, kad turėsime trijų arklių lenktynes
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Mažvydas Jastramskis Eltai teigė, kad reitingų lentelėje matomos trys partijos lyderės: LVŽS, TS-LKD bei LSDP. M. Jastramskis pažymi, kad tai viena iš pirmųjų pokarantininio laikotarpio apklausų, todėl tvaresnių prognozių, kas iš šių trijų partijų galėtų laimėti rinkimus, dar nereikėtų daryti.
„Panašu, kad mes turėsime trijų arklių lenktynes – valstiečių, TS-LKD ir socialdemokratų. Kad ir šių reitingų nematęs, man jau prieš mėnesį susidarė toks įspūdis, kad atstumai pagal mandatus tarp visų trijų partijų bus gana artimi. Bet pasakyti, kuri partija patemps, negalime, nes vieną mėnesį reitinguose pora procentų viena partija tempia į priekį, kitą – jau kita. Bet, aišku, valstiečiams yra didelis laimėjimas, kad jie stabilizavosi, nes praėjusiais metais ėjo žemyn. Tačiau TS-LKD tai nėra geros žinios“, – Eltai sakė VU TSPMI dėstytojas.
Kita vertus, M. Jastramskis pažymi, kad valstiečių atsigavimas reitingų lentelėse pastaruosius mėnesius tikrai yra matomas.
„Šiuo metu mes galime pasakyti vieną dalyką – LVŽS atsigavimas yra matomas. Jeigu kalbėtume apie opoziciją TS–LKD ar Liberalų sąjūdį, tai, panašu, kad jie neauga. Bet tvaresnių tendencijų negalėčiau pasakyti, nes tai tik pirmosios apklausos po karantino“, – teigė jis.
„Bendrai vertinant visus skaičius, ne tik šią apklausą, nes mes negalime žiūrėti tik į vienos apklausos rezultatus, galime teigti, kad rezultatai tarp valstiečių ir TS-LKD yra apsilyginę. Čia yra paprastas atsakymas, kad per karantiną Vyriausybės bei ministro Aurelijaus Verygos ir Sauliaus Skvernelio veikla išgelbėjo LVŽS“, – sakė M. Jastramskis.
VU TSPMI dėstytojas primena, kad reitinguose reikėtų nepamiršti ir 3 proc. paklaidos. Atsižvelgiant į paklaidą, pasak jo, tiek TS-LKD, tiek LVŽS pozicijos yra apylygės.
„Reitingai turi 3 proc. paklaidą. Tad jei mes pridedame prie TS-LKD 3 proc., tai gauname 16,6 proc. O jei atimame iš valstiečių 3, tai gauname 13,8 proc. Tai reiškia, kad partijų populiarumas stipriai persidengia. Lietuvoje apskritai tai sunku pamatyti, nes partijų yra daug ir tie skirtumai, bendrai paėmus, yra nedideli“, – teigė jis.
„Juolab jūs tikriausiai atsimenate, kaip apklausos Lietuvoje gerai prognozuoja rinkimus“, – šaržavo M. Jastramskis.
Pasak jo, tiek LSDP, tiek TS-LKD valstiečių kilimas rodo tam tikrus signalus.
„LSDP labiausiai konkuruoja su valstiečiais dėl panašių rinkėjų ir jiems nėra labai gerų žinių. Bendrai paėmus šis trijų partijų peizažas yra panašus ir į tai, ką mes matėme prieš 2016 m. Seimo rinkimus. Manau, bus labai svarbūs keli artimiausi mėnesiai ir kokia bus šių partijų trajektorija. 2016 m. LVŽS, taip pat kaip ir LSDP, nebuvo pirmaujanti partija, buvo tarp trijų, bet jų trajektorija kilo į viršų. Žinoma, jei mes imsime dešiniąją poziciją, tai gerų naujienų jų reitinguose tikrai nėra. Jiems prieš rinkimus, žinoma, norėtųsi matyti kuo didesnį valstiečių kritimą ir savo reitingų didėjimą, bet to nebuvo, o ir karantinas stabilizavo reikalus“, – teigė jis.
R. Urbonaitė: konservatoriams reikėtų susirūpinti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė teigė, kad valstiečių reitingų kilimas prasidėjo dar vasario mėnesį. Anot jos, gyventojai taip pat palankiai įvertino valdančiųjų darbą koronaviruso metu.
„Yra akivaizdu, kad valstiečių reitingas kyla. O kyla dėl to, kad jiems pavyko suvaldyti labai konkrečią sveikatos koronaviruso krizę. Valstiečiams su sveikatos krize, pažymiu, ne ekonomine, bet būtent su sveikatos krize, pavyko susidoroti. Sveikata yra svarbus dalykus, natūralu, kad žmonės tai įvertino. Turime pasakyti, kad asmenybių Aurelijaus Verygos bei Sauliaus Skvernelio palankūs reitingai taip pat susikonvertavo į partijos reitingo kilimą. 5 proc. kilimas yra šio mėnesio nuotaika, bet ar ši nuotaika išliks, tai yra nemažas klausimas. Tai didelis signalas opozicinėms jėgoms“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
Politologė pažymi, kad apklausos rezultatai siunčia svarbius signalus ir TS-LKD.
„Reitingų kritimas matomas ypač konservatorių pusėje, kurie netgi iššoko iš paklaidos ribos. Tai yra signalas konservatoriams, kad reikia galvoti ir mąstyti strategiškai. Jeigu matysime tą pačią tendenciją ir kitą mėnesį, tai jau yra dėl ko sunerimti. Konservatoriai savo planuose tokio dalyko kaip būti antriems net nenumatė, o reitingai parodė, kad gali būti visaip. Ir kad tos prognozės labai stipriai prasilenkiančios su realybe, kuri ištiks 2020 metų spalį“, – sakė R. Urbonaitė.
MRU dėstytoja atkreipia dėmesį, kad opozicijos oponavimas valdantiesiems koronaviruso metu ne visuomet buvo pagrįstas.
„Rėkimas, mano požiūriu, nebuvo visuomet teisingas. Ypač kalbu apie tokius dalykus, kaip Skvernelio COVID-19 testas, kai toks reagavimas buvo visiškai nereikalingas, nes galų gale tai yra premjeras ir visi žinojo jo ligos istoriją. Tai natūralu, kad nereikėjo eikvoti energijos dėl tokių dalykų, o reikėjo kalbėti tikriausiai apie daug svarbesnius dalykus. Žinoma, erdvės opozicinėms partijoms veikti karantino, ekstremalios situacijos metu taip pat nebuvo daug. To rezultatą taip pat dabar matome“, – sakė ji.
R. Urbonaitė teigia, kad LSDP savo reitingais taip pat džiaugtis neturėtų. Pasak jos, LSDP pozicija būti „neutralia“ konfliktuojančių partijų fone nedavė rezultatų.
„LSDP yra šiek tiek įšaldyta, jeigu žiūėtume skirtingas apklausas, partijos judėjimas yra tokiame įšale. Reitingo judėjimas yra nereikšmingas. Man atrodo, jų tokie reitingai tikrai neturėtų tenkinti. Toks jausmas, kad mes jų ryškiai nematome ir jie kažkur šone. Nematome jų pirmininko bei kitų partijos žmonių. Jei jų pozicija būti Šveicarija, tai natūralu, kad žmonės apie juos apskritai gali pamiršti. Manau, kad taip atsitiko dėl jų nepakankamo aktyvumo, jų priimta neutrali pozicija juos įšaldė“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
R. Ališauskienė: pokarantininis efektas
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė, vertindama partinių reitingų tendencijas, pabrėžė, kad postūmį valstiečių reitinguose davė karantininis laikotarpis.
„Pokarantininis efektas. Akivaizdu, kad postūmį davė karantinas. Mes nemažai tyrimų per šiuos 4 mėnesius darėme apie situacijos valdymą, tai matėsi, kad geriausi vertinimai buvo Aurelijaus Verygos bei premjero Sauliaus Skvernelio. Tai, žinoma, pridėjo ir partijai palaikymo. O opozicinių partijų praktiškai tuo metu nesimatė. Gal dabar šiek tiek suaktyvėjus rinkimų kampanijai jie matosi, bet kad žmonės sureaguotų reikia daugiau laiko“, – Eltai teigė sociologė.
Analizuodama valstiečių reitingų augimo priežastis, R. Ališauskienė pabrėžė, kad, ko gero, viena pagrindinių to priežasčių yra vangi opozicija karantino metu.
„Pagrindinė bėda, kad apskritai kitų partijų nesimatė. Jų aktyvumo nesimatė. Kita vertus, žmonės daugiau nieko kito ir nematė, nes pagrindiniai žmonės apie koronavirusą kalbėjo iš valdančiųjų pusės. 5 tyrimai, kuriuos darėme prieš tai, kaip žmonės vertina Vyriausybės darbą koronaviruso metu ir t.t., rodė žmonių palankumą valdantiesiems ir S. Skvernelio bei A. Verygos reitingų stabilumą per visą karantino laikotarpį“, – Eltai sakė ji.
Apklausa vyko 2020 m. birželio 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1%.
