„Įstatymo priėmimo procese įžvelgiu daug trūkumų. Į įstatymo rengimą nebuvo įtraukti visuomenės atstovai, kompetentingos institucijos, paveldosaugos ekspertai. Seime jis buvo svarstomas skubos tvarka, tokiu būdu dar labiau apribojus galimybes suinteresuotiems asmenims ir institucijoms pateikti savo nuomones ir vertinimus. Istorinė atmintis – neatsiejama kultūros dalis, tai yra nacionalinė Tautos vertybė. Todėl tiek Seimo, tiek kitų institucijų sprendimai negali būti priimami vienašališkai primetant istorinės atminties įprasminimo formas ir būdus“, – teigė Prezidentas.
Nors ir matydamas trūkumų, šalies vadovas vertina esamą politinį kontekstą, o jo sprendimą pasirašyti įstatymą padiktavo siekis nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti.
Prezidentas pabrėžė, kad teisėkūros procesai privalo būti skaidrūs ir nuoseklūs, derinami, išsamiai išnagrinėti ir įvertinti ekspertų bei visuomenės grupių, o nagrinėjimas skubos tvarka turi nesumenkinti ir nepolitizuoti kultūros ir kitų nacionalinių vertybių svarbos.
R.Šimašius: iki rudens paplūdimys tikrai bus
Prezidentui G.Nausėdai pranešus apie pasirašytą įstatymą, į šią žinią sureagavo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
„Tenka apgailestauti, kad valstybė ir toliau švaisto savo resursus ne pirmo svarbumo klausimams spręsti. Seimas priėmė Lukiškių aikštės įstatymą, Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien jį pasirašė, o visų mūsų gyvenimui tai neturės jokios įtakos – šis įstatymas jau įgyvendintas. Galiu nuraminti ir klausiančius dėl Lukiškių paplūdimio – žinoma, kad įstatyme numatytai gerai moralei jis neprieštarauja, todėl kaip ir planavome, paplūdimiu vilniečiai galės džiaugtis iki rudens pradžios.
O visus valstybę kuriančius politikus ir institucijas kviečiu grįžti prie gerokai svarbesnių darbų, jų turime daug“, – rašė R.Šimašius.
G.Nausėda: vetavimas reikštų, kad aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą
Savo sprendimą prezidentas plačiau pakomentavo socialiniame tinkle.
„Ko gero, tai vienas iš atvejų, kai svarbus ne tiek sprendimas, kiek jo paaiškinimas. Reikia pripažinti, kad pastaruosius dvidešimt metų Lukiškių aikštė buvo tiesiog tuščias laukas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, todėl skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengėsi jį užpildyti turiniu kiekviena pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą.
Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą“, – rašė prezidentas.
Tačiau jis pabrėžė, kad šio įstatymo nedemonizuotų.
„Šis įstatymas nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 m. Seimo nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, išskyrus įnešamą Vyčio simbolį. Čia iš karto galima paskęsti scholastiniuose ginčuose, ar įstatymo 3 straipsnyje minimas monumentas Vytis jau nėra įgyvendintas Lukiškių aikštės vėliavoje (tiesa, tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad monumentas yra materialus postamentas, paminklas), ar pagal istorinę tradiciją Vytis apskritai gali egzistuoti 3D, o ne 2D formatu? Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu.
Įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko. Gal to sąmoningai siekiama?“, – dėstė G.Nausėda.
Toliau prezidentas pasisakė apie vietą paplūdimiui ir priminė apie trečiadienio pokalbį su miestelėnais Lukiškių aikštėje. Jo teigimu, žmonės patenkinti paplūdimiu, bet jam rastų ir tinkamesnę vietą.
„Kuomet rėmėjai ir oponentai iškloja visus savo argumentus ir supranti, kad kovos nugalėtojus išaiškinti galėtų nebent fotofinišas, stengiesi pažvelgti į šį veiksmą iš tolesnės perspektyvos. Mėginu įsivaizduoti, ar galėjo Vilniaus meras R. Šimašius papilti smėlio prie sinagogos, žydų kančios atminimo vietos, ar Vilniaus sporto rūmų?
Juk praėjo daug laiko, švęskime gyvenimą! Bet ne, juk neišpylė, o ir ar būtų išdrįsęs? Turime ko pasimokyti iš žydų bendruomenės. Jos reakcija tokiais atvejais būtų lengvai nuspėjama ir griežta. Tad kodėl ir kitos bendruomenės nesugeba vieningai ištarti: „gana yra gana“?
Centrinės valdžios ir savivaldybių ginčuose paprastai stengiuosi palaikyti silpnesniąją pusę, tam skirtos ir kai kurios mano įstatymų iniciatyvos. Šį kartą teko pasirinkti įstatymo leidėjo pusę, įvedant savotišką tiesioginį valdymą Lukiškių aikštės lopinėlyje. Teisiniu ir politiniu požiūriu toli gražu ne pavyzdinis aktas, tačiau išprovokuotas „performanso“, kuriam buvo pasirinkta b ū t e n t ši vieta. Nes kitos vietos netiko...“, – žinutėje rašė G.Nausėda.
S. Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion. Vyriausybės vadovas taip pat viliasi, kad sutarimą tarp skirtingų pusių dėl Lukiškių aikštės galėtų padėti surasti prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip ji įgyvendina visus, taip ir šį įgyvendinsime. Turime minčių ir tos mintys, matyt, bus realizuotos“, – Naisiuose prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos posėdį teigė S. Skvernelis.
„Aš manau, kad mes turime pasiruošti, kad tai nebūtų tik formalūs dalykai, jei mes norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti pačią aikštę valstybės žinion ir ne tik, kad perimti aikštę, bet su konkrečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio skulptūros pastatymą, tai tą žingsnį padarytume, kada turėtume jau visą projektą, visus sprendimus ir finansavimą“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis akcentuoja, kad sprendimą dėl Vyčio skulptūros pastatymo Lukiškių aikštėje vėl palikti diskusijoms ir tolimesniems konkursams nėra prasmės.
„Jeigu šį žingsnį daryti, tai turi jau būti pasakyta, kad štai – valstybė ima savo žinion ir bus toks projektas padarytas ir data, kada tai bus padaryta. Aš manau, kad yra variantų įvairiausių, buvo paskelbtas konkursas, buvo pirma vieta, dabar pastatyta Kaune, antra vieta, manau, tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė, bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą“, – teigė S. Skvernelis, akcentuodamas, kad nemano, jog šiuo metu Kaune stovintis Vytis turėtų keliauti į Lukiškių aikštę.
Premjero įsitikinimų stilizuotas Vytis prie Vilniaus miesto modernumo puikiai tiktų. S. Skvernelis taip pat mano, kad pliažas Lukiškių aikštėje turėtų sulaukti rudens ir tik tada būti išardytas. Pasak Vyriausybės vadovo, šiuo metu reikia nebekaitinti aistrų visuomenėje.
„Matyt, ateis ruduo, baigsis pliažo sezonas ir pasibaigs smėlis. (...) Reikia nebekaitinti daugiau aistrų, užtenka mums tų susipriešinimų, yra, kaip jau minėjau, idėja gera, vieta nelabai. (...) Nedarykime tokių greitų sprendimų, tiesiog neeskaluokime tos temos, kuri per daug yra, manau, mus priešinanti“, – sakė jis, akcentuodamas, kad bet kokiu atveju aistros dėl Lukiškių aikštės bendradarbiavimui su Vilniaus savivaldybe neturėtų pakenkti.
„Bet kokiu atveju mes visus keturis metus bendradarbiavome su savivalda, ieškojome bendrų sprendimų, tai ir šiuo atveju nesvarbu, kas Vilniui bevadovautų ir kaip jis viešai pasisako apie Vyriausybę ir valdančiąją daugumą, mes vis tiek turime bendradarbiauti ir turime ieškoti sprendimų, kad atitiktų ir savivaldos interesus ir valstybės interesus“, – teigė premjeras.
S. Skvernelis taip pat teigia besiviliantis, kad diskusijoje dėl Lukiškių aikštės sutarimą tarp skirtingų pusių padės surasti prezidentas G. Nausėda.
„Aš kiek prisimenu, kad prezidentas tokią iniciatyvą ir buvo išsakęs ar tai rinkiminės kampanijos metu, ar tapus prezidentu, kad istorinei atminčiai skirtas ypatingas dėmesys, susodins visus ir ras sprendimus, tai galbūt ir prezidentas mums padės šioje vietoje rasti dialogą“, – sakė Vyriausybės vadovas.
R. Karbauskis apie paplūdimį Lukiškių aikštėje: buvo išsityčiota iš istorinės atminties
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad sprendimu įrengti paplūdimį Lukiškių aikštėje buvo išsityčiota iš istorinės atminties.
„Logiška, kad buvo pasirašyta (įstatymą prezidentas pasirašė – ELTA). Ši aikštė mums per daug svarbi, jos istorinė atmintis. Ten pliažo bet kuriuo atveju būti negali. Tikiuosi, kad visų pastangomis šis klausimas bus išspręstas. Su istorikais ir ekspertais nebuvo tartasi, ar ten galima pliažą daryti. Kultūros komitetas laukia, kol bus teismo sprendimas dėl „kalvelės“ projekto, kuris buvo laimėjęs konkursą.
Šiai dienai neliko jokio kito pasirinkimo, nes buvo išsityčiota iš istorinės atminties šioje aikštėje. Tai, kas dabar ten yra, ir antisanitariniai dalykai, ir daugelis kitų dalykų, nes šitiek žmonių ant tokios (mažos – ELTA) dangos smėlio...“, – penktadienį sakė R. Karbauskis.
Jis taip pat užsiminė, kad, siekiant išvengti panašių problemų ateityje, gali tekti nutraukti panaudos sutartį, kuria Lukiškių aikštė išnuomota Vilniaus miesto savivaldybei.
„Ši aikštė yra ypatinga, ji pagrindinė valstybės reprezentacinė aikštė. Ji nuosavybės teise priklauso ne Vilniaus savivaldybei, o valstybei. Ji 2015 metais buvo išnuomota Vilniaus savivaldybei panaudos sutartimi. Gali būti panaudos sutartis nutraukta, visokių yra sprendimų.
Bet, manau, kad kol Vilniaus savivaldybė turės tokį požiūrį į istorinę atmintį, miesto erdvių naudojimą, tol bus neįmanoma sutarti su Vilniaus valdžia. Visi mes už pliažus Vilniuje, pliažams yra aibės vietų, yra daug upių ir paupių. Norime, kad žmonės džiaugtųsi, vaikai šypsotųsi, bet ne tokioje vietoje“, – teigė LVŽS lyderis.
Anot R. Karbauskio, jei sprendimus dėl to, kas turi stovėti Lukiškių aikštėje, priiminės R. Šimašius, tai tokie sprendimai gali užtrukti.
„Jeigu ne Vilniaus miesto meras sprendimus priiminės, gali būti ir mėnesiai, bet jei Vilniaus miesto meras sprendimus priiminės, matyt, čia bus ne vieni metai, kaip ir viskas Vilniuje“, – pridūrė jis.
Pranešė pats apžiūrėjęs
„Sprendimą dėl Lukiškių aikštės priimsiu rytoj. Vakar apsilankiau spontaniškai Lukiškių aikštėje ir norėjau pamatyti iš arti, kaip tai atrodo, pasikalbėti su žmonėmis, kurie ten sėdėjo ir turėjo savo nuomonę“, – ketvirtadienį sakė valstybės vadovas.
Birželio pabaidoje Seimas priėmė įstatymą, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.
Pagal jį, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.
Dokumente numatyta, kad aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui, sprendimą pasirinkti šią vietą paplūdimiui kritikavo ir G. Nausėda.
Valdančiųjų valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, įsigaliojus šiam įstatymui paplūdimį reikės panaikinti, tačiau miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad įstatymas neįpareigoja to padaryti.
Įstatymas parlamente svarstytas ir priimtas skubos tvarka. Jo kritikai teigia, kad įstatymas skirtas vienai aikštei, jis pažeidžia savivaldos autonomiją, be to, negali būti pritaikytas atgaline data.
1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto įrengtas birželio viduryje: atvežta apie 300 kubinių metrų smėlio, pastatyti gultai, hamakai, padaryta tinklinio aikštelė.
Pagal sumanymą, paplūdimys aikštėje turi būti visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.
