Kovo pradžioje, kai koronavirusas dar tik artinosi daugelio šalių link, kraštietis su šeima tris savaites ketino pailsėti Tailande, o prieš pat išvykstant su žmona pajuokavo, jog visai smagu būtų ten praleisti, kad ir visą lietuvišką žiemą.
Scenarijus beveik išsipildė, tik jis nebuvo toks malonus, kokio tikėjosi kėdainiškių šeima.
Nesitikėjo, kad viskas kardinaliai pasikeis
„Mes planavome Tailande atostogauti tris savaites – nuo kovo 4 iki 26 dienos. Gavosi taip, kad grįžome tik gegužės 4 dieną. Taigi išbuvome ten du gražius mėnesius – paatostogavome turbūt kelerius metus į priekį“, – juokėsi D. Genelevičius.
Jis prisiminė, jog prieš išvykstant iš Lietuvos, čia viskas buvo dar gana ramu.
„Draugai klausė, ar nebijome važiuoti. Kadangi domėjomės esama situacija, kas kur vyksta, o Tailandas nebuvo įtrauktas į pavojingų šalių sąrašą, tai išvažiavome nieko nesibaimindami. Ten tikrai buvo pakankamai saugu, – prisiminimais dalijosi kėdainietis. – Tuo metu, kai atvykome į Tailandą, ten buvo tik apie 70 patvirtintų koronaviruso atvejų visoje šalyje. Tokiai didelei šaliai tai yra labai mažai. Todėl jautėmės visiškai saugiai.“
Aišku, paskui, anot pašnekovo, situacija ten, kaip ir visame pasaulyje, pradėjo blogėti, bet jie per daug to nesureikšmino ir keliavo pagal savo planą.
„Tik gavosi taip, kad esant paskutinėje vietoje, o mes buvome, berods, Krabyje, ir turėjome jau skristi į Bankoką, ruoštis kelionei namo, Lietuvoje jau gal prieš kelias dienas buvo pradėtas įvedinėti karantinas ir pradėta skelbti informacija, kad bus nukėlinėjami skrydžiai ir jų nebebus, – pasakojo Darius. – Bet tikrai nepagalvojome, kad per dvi–tris dienas situacija pasikeis kardinaliai. Todėl mes pasvarstėme, kad toks laiko tarpas nieko nepakeis ir nusprendėme tas likusias dienas išnaudoti savo poilsiui. Tačiau atsitiko taip, kad per tas kelias dienas, atšaukė visus skrydžius, kuriais galėjome grįžti namo.“
Nukėlinėjo skrydžius
Kaip teigė kėdainiškis, teoriškai jie galėjo grįžti tuomet, kai Lietuvos valdžia ragino visus kuo greičiau tai padaryti. Tačiau tokiu atveju jie turėjo patys pirkti kitus bilietus.
„Mes skridome per Maskvą su kompanija „Aeroflot“. Jie skrydžius kaip ir vykdė, niekas nebuvo uždrausta. O tokiu atveju pirkti bilietus, kurie asmeniui kainavo daugiau nei tūkstantį eurų, nesiryžom.
Mums būtų reikėję pakloti daugiau nei tris tūkstančius eurų. Tai – didžiuliai pinigai, už kuriuos Tailande galima pragyventi turbūt daugiau nei tris mėnesius, nes šalis nėra labai brangi.
Todėl, nematydami jokios grėsmės, kad galime negrįžti, nes, kaip ir minėjau, mūsų bilietai nebuvo atšaukti, pasilikome dar tas kelias likusias dienas Tailande. Bet viskas labai staigiai, per kelias dienas, ėmė ir apsivertė.“
Šeima paskui visais įmanomais būdais ieškojo variantų, kaip galėtų grįžti atgal į Lietuvą ar bent jau į Europą.
„Kai „Aeroflot“ atšaukė mūsų skrydį 26-ai dienai, skambinomės į Maskvą (nes Lietuvoje esanti kompanijos atstovybė jau nesileido į jokias kalbas apie skrydžius). Skrydis buvo perkeltas 30-ai dienai ir jie patikino, kad 99 proc. jis įvyks. Taigi mes labai nesukdami galvos galvojome, praleisime tas kelias papildomas dienas Bankoke ar kažkur aplink ir išskrisim“, – nieko blogo nenujausdami kraštiečiai taip laukė savo skrydžio.
Kiekviena diena – paieškose
Tačiau dieną prieš skrydį „Aeroflot“ pranešė, kad ir jis yra atšaukiamas.
„Iš pradžių buvome apsistoję viešbutyje, bet paskui išsinuomojome apartamentus (vieno miegamojo butas su visais patogumais), nes taip yra žymiai pigiau.
Kiekvieną dieną gyvenome paieškose, žinių sekime. Skrydžių tarsi ir buvo, bet neaišku, kiek jie buvo realūs.
Kadangi mes vykome savarankiškai, bandėme bilietų ieškotis patys.
Rašėme ir kompanijai „Aeroflot“, tačiau jie taip pat negalėjo nieko konkretaus pasakyti.
Paskui kreipėmės į pažįstamą kelionių agentę, kurios paprašėme pagalbos surandant skrydžių bilietus. Patiems jau buvo per sudėtinga – skrydžiai tarsi ir rodomi, bilietai parduodami, o prieš dieną ar dvi jie yra atšaukiami.
Paskui, kaip mums paaiškino pati agentė, taip skrydžių kompanijos tiesiog rinkosi pinigus, kad galėtų išgyventi, o paskui kažkada, galbūt metų bėgyje, po truputį atidavinės tuos pinigus“, – pasakojo D. Genelevičius.
Taip šeima gyveno antrą „atostogų“ mėnesį, vis sekdama skrydžius: ar į Norvegiją, Švediją, Vokietiją, Lenkiją, Angliją ar kur nors kitur, kad tik į Europą, arčiau namų, iš kur galima būtų grįžti kokiu nors kitu transportu.
„Skrydžius buvo tikrai labai sudėtinga rasti. Bet vis tik pavyko nusipirkti vienus bilietus į Vokietiją.
Buvo dar pasiūlymas skristi į Angliją, iš Anglijos – į Lenkiją. Bet vėlgi skrydis į Angliją yra per Singapūrą, o Singapūras neįsileidžia jokių žmonių.
Tai tokiose situacijose lyg ir matai tą tunelio galą, iš kitos pusės – vis tiek kažkas neleidžia jo pamatyti. Buvo didelis pasaulinis chaosas“, – prisiminė pašnekovas.
Nepavyko ir su kelto bilietais
Tačiau, pasak jo, čia taip pat nebuvo labai paprasta.
„Nebuvo taip, kad atskridom į Vokietiją, o iš ten į Lietuvą.
Visų pirma Vokietija nenoriai įsileido kitų šalių žmones – ne Vokietijos piliečius.
Iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) gavę atsakymą, kad turime teisę (teorinę) tranzitu keliauti per Vokietiją, svarstėme, kokiu būdu iš Vokietijos grįžti į Lietuvą, nes lėktuvai neskrido, automobiliu negalėjome grįžti, nes Lenkija nieko neįsileidžia, tai liko vienintelis variantas – keltas iš Kylio. Mes turėjome atskristi į Frankfurtą, keliauti per pusę Vokietijos iki Kylio ir tuomet keltu grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo Darius.
Rodos, viskas kaip ir sklandžiai buvo suplanuota kelionei namo po ilgų atostogų. Tačiau Genelevičių šeimos laukė dar viena įtampos kupina ir nelabai maloni staigmena.
„Radę lėktuvo bilietus, tą pačią dieną užsisakėme ir bilietus į keltą Kylis – Klaipėda.
Kadangi kelto bilietus pirkome internetu, atsitiko taip, kad sistemoje įvyko klaida ir mums jų neužskaitė.
Susirašinėjome su Lietuvoje buvusia kompanija, iš kurios pirkome bilietus, jie tiesiog apgailestavo, kad įvyko sistemos klaida. Jie pasiūlė kitus bilietus artimiausiu metu, o tai buvo tik po maždaug dešimties dienų nuo lėktuvo atskridimo į Vokietiją, – dėstė Darius. – Kadangi lėktuvo bilietai į Vokietiją buvo nupirkti, nusprendėme vis tiek skristi į Europą – vis arčiau namų.
Galvojom, apsistosime Vokietijoje kokiame viešbutėlyje ir išlauksime. Bet mums dar pavyko tuos kelto bilietus persikelti artimesnei datai, kadangi nuolatos stebėjome ir sekėme sistemą. Nebuvo jokio atsipalaidavimo, vis tiek įtampa jautėsi.“
Nemalonūs netikėtumai Vokietijoje
Nepaisant visų nuotykių, įtampos nemažai pareikalavo ir vakare prieš skrydį iš Tailando agentės atsiųstas laiškas.
„Ji mums pranešė, kad neleidžia atsispausdinti įlaipinimo bilietų (angl. – boarding pass) į lėktuvą Bankoke.
Taip buvo todėl, kad mes keliaujame į Lietuvą tranzitu per Vokietiją, nors nesame jos piliečiai, todėl gali būti, kad dėl to neįleis mūsų į lėktuvą. Tiesiog vietoje, Bankoko oro uoste, reikia bandyti kalbėti ir tartis, kad leistų skristi.
Naktis prieš skrydį buvo beveik nemiegota.
Ačiū Lietuvos ambasadai Vokietijoje, su kuria susirašinėjome pora dienų prieš skrydį ir kuri tarpininkavo dėl mūsų įlaipinimo į lėktuvą, viskas baigėsi gerai – mes išskridom“, – apie nuolatinius trikdžius pasakojo pašnekovas.
Aišku, akmuo nuo krūtinės jau tarsi ir turėjo nusiristi. Po dvylikos valandų skrydžio šeima nusileido Vokietijoje.
„Einame per pasų kontrolę ir mums sako, kad per parą turime palikti šalį. Išaiškinome jiems visą situaciją, tačiau jie vis tiek sakė, kad pagal įstatymus negalime pasilikti šalyje ilgiau nei nustatyta.
Gerai, kad turėjome susirašinėjimus su Lietuvos ambasada Vokietijoje, kur buvo teigiama, kad Vokietija mums turi padėti saugiai grįžti namo ir leisti pravažiuoti tą šalį be jokių kliūčių, – prisiminė D. Genelevičius. – Turėjome ilgai įrodinėti, kad keltų bilietų šiai dienai nėra, yra tik tai datai, kuriai mes juos ir turime.
Galbūt jie ir patys šitą informaciją tikrinosi. Rodėme, jog turime užsisakę viešbutį ir pervežimą, ir kad nesiblaškysime po Vokietiją. Aiškinomės ten gal kokią valandą, kol galiausiai leido pasilikti šalyje iki mūsų išplaukimo.“
Stresas dėl vizos Tailande
Prabuvę kelias dienas Vokietijoje, Genelevičiai sėdo į traukinį, paskui – į autobusiuką. Pasiekė Kylį ir sėkmingai parplaukė namo.
„Karantino metu gavosi gyvenimo kelionė. Kad būtume važiavę tik dviese, gal būtų kiek paprasčiau, o dabar keliavome su septynerių metų dukryte, tai viskas buvo kiek labiau komplikuota, – apgailestavo vyras. – Iš pradžių į viską žiūrėjome kaip į nuotykį, visko labai nesureikšminome. Bet nuovargis ir stresas darė savo, visi trys labai pasiilgome namų.“
Tiesa, bebaigiant pokalbį Darius prisiminė, jog artėjant atostogų laikui Tailande pabaigos link, teko patirti dar vieną stresą.
„Kadangi vykstant į Tailandą reikalingos vizos, mes jas turėjome pasidarę tik mėnesiui. Todėl kelias dienas iš eilės teko važiuoti į migracijos skyrių, kad mums jas pratęstų.
Nuvykę pirmą dieną ir nuo šešių ryto pralaukę ilgoje, gal kilometro ilgio eilėje, sužinojome, kad vien tik mūsų asmens dokumentų neužtenka. Reikia dar ir nuomos sutarties, kur mes esame apsistoję, reikia užpildyti ir kitus tam tikrus dokumentus.
Atvykome kitą rytą dar anksčiau – apie 5 val. ryto, – vėl laukėme per karščius. Tada, jau beveik priartėjus prie didelių vartų, įėjimo į migracijos skyrių, mums pasakė, kad šiandien žmonių jau labai daug ir klientų daugiau nepriima. Teko apsisukus vėl grįžti atgal.
Buvo neramu, nes už buvimą šalyje be vizos gresia labai didelės baudos.
Vėl atvykome trečią dieną. Artėjant mūsų eilei, žiūrim išeina vieni žmonės po kitų nei linksmi, nei pikti. Nežinojome, ko tikėtis, vėl pasidarė neramu.
Pasirodo, Tailando valdžia nusprendė, jog turistams vizos automatiškai yra pratęsiamos nemokamai mėnesiui į priekį, nes turistų yra užstrigę labai daug ir dėl vizų pratęsimo buvo kilęs didžiulis chaosas.
Aišku, galėjo tai pasakyti ir iš karto, kad nereikėtų tiek važinėti ir laukti, tačiau nebuvo net pati valdžia iki galo apsisprendusi, kaip elgtis. Tačiau galiausiai nusprendė, kad dėl susiklosčiusios situacijos turistai šalyje gali pasilikti dar mėnesį be vizų“, – nesmagia atostogų patirtimi dalijosi pašnekovas.
Tailande – griežtas karantinas
Visą laiką po „tikrųjų“ atostogų iki skrydžio šeima praleido kurortiniame mieste Pataja, kur buvo išsinuomojusi apartamentus. Pasak D. Genelevičiaus, prasidėjus pandemijai, panikos Tailande nebuvo.
„Jie kaip ir Lietuva labai stipriai susiėmė nuo pat pradžių: užsidarė visos parduotuvės, kavinės, barai, turgūs – absoliučiai viskas.
Tuose apartamentuose, kuriuos nuomojomės, buvo labai gražus baseinas, tai netgi uždarė ir jį. Iki jūros mums reikėjo paeiti kelis šimtus metrų, bet ji irgi buvo uždaryta, negalima buvo maudytis.
Pas juos balandžio 12 dieną turėjo vykti labai didelis kasmetinis renginys – senų metų palydėtuvės ir naujųjų sutiktuvės. Šventė, aišku, dėl Covid-19 neįvyko.
Kaukes dėvėti buvo privaloma, taip pat buvo įvesta komendanto valanda nuo 22 val. iki 5 val., uždrausta prekiauti alkoholiu, o už tvarkos nesilaikymą grėsė labai didelės baudos arba netgi kalėjimas“, – apie susidūrimą su pandemija svečioje šalyje pasakojo Darius.
Nuostolių nes(us)kaičiavo
Juokais Dariaus paklausiau – ar jis Tailando „atsikando“ visam gyvenimui? Tačiau, nors ir po neeilinės, įtemptos kelionės, Darius vis tik nestokojo humoro jausmo.
„Niekada nesakyk „niekada“. Dabar su žmona juokiamės, kad dar prieš išvažiuodami kalbėjome, jog būtų visai smagu paatostogauti porą mėnesių žiemos metu. Tai ir prisišnekėjome – porą mėnesių Tailande ir praleidome, tik ne žiemą, o pavasarį“, – juokėsi pašnekovas.
Natūralu, jog gyvenimas svečioje šalyje, papildomas bilietų pirkimas ir nakvynė pareikalavo nemažai papildomų išlaidų. Bet D. Genelevičius teigia, jog finansinių nuostolių iki galo taip ir nesuskaičiavo.
„Bandėme skaičiuoti iš pradžių, bet paskui iš nevilties ir nuovargio jau nebeskaičiavome. Norėjome kuo greičiau pasiekti namus, kad ir kiek tai bekainuotų.
Vis tiek namuose net ir savo sienos padeda.
Netgi toje pačioje Europoje jau maždaug jautiesi kaip namuose, – įspūdžius prisiminė kėdainietis. – Nusileidome Vokietijoje, važiuojame automobiliu, žmona žiūri pro langą, sako: „Matai, jau palmių nebėra“. O kai pasiekėme Kylį ir keltą, tai iš viso pasijutome jau beveik kaip namuose, nes didžioji dauguma keleivių jau buvo lietuviai.“
Covid-19 neužsikrėtė
Darius pasakojo, kad jie, tokie įstrigę keliautojai iš Lietuvos, Tailande buvo ne vieninteliai. Sutiko gal tris poras lietuvių.
„Vieni taip pat laukė skrydžio ir pasiliko ten, kiti tiesiog nusikėlė bilietus vėlesniam laikui ir nusprendė niekur neskubėdami pralaukti tą situaciją.
Mūsų atveju galbūt irgi būtume labai nestresavę, bet buvo darbai, sutartys, kurias reikėjo įvykdyti, todėl galvojome, kad reikia kažkaip paskubėti grįžti.
Sienos tik visai neseniai po truputį pradėjo atsiverti, tai, jei būtume nusprendę likti, būtume grįžę turbūt tik birželio pabaigoje“, – skubėjimo namo priežastis aiškino D. Genelevičius.
Grįžę namo Genelevičiai pasidarė Covid-19 testus – visi sveiki. Tačiau dvi savaites sąžiningai praleido karantine.
Nors dukra ir klausė, kodėl kiti žmonės gali vaikščioti, o jie – ne, bet, paaiškinus situaciją, mergaitė kantriai laiką leido namuose.
Tiesa, pačios kelionės metu ji didelio streso nepatyrė. Jai, vaikui, viskas buvo smagu, gerai, tik jau pačioje pabaigoje pradėjo sakyti, kad nori namo, nes pasidarė nuobodu – pasiilgo senelių, draugų, savo šuniuko.
„Apibendrinant, džiaugiamės turėję neeilines atostogas. Net ir šv. Velykos buvo kitokios – kiaušinius ridenom paplūdimyje ant smėlio.
Dar kartą įsitikinom, kad stresas ir nesklandumai užgrūdina netikėtai ir nėra padėties be išeities. Tik svajoti reikia atsakingai ir atsargiai!
Esame labai dėkingi tėvams ir artimiesiems už moralinį palaikymą; draugams Astai ir Ramūnui už drąsius sprendimus; Lietuvos ambasadai Vokietijoje už konsultavimą ir tarpininkavimą“, – užbaigė pokalbį D. Genelevičius.
