Nors penkerius metus Vilniuje gyvenantis turkas Halafas Kacmazas turi darbą, moka mokesčius, kalba lietuviškai, jam apmaudu, kad, skirtingai nei kiti migrantai, jis dar privalo laikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą.

„Tai durys į Lietuvą. Jeigu išlaikysiu egzaminus, liksiu čia. Jeigu ne – teks išvykti“, – dramatiškai ketvirtadienį kalbėjo 39 metų H.Kacmazas.

Barzdaskutys su klientais susikalba lietuviškai, bet tam, kad liktų dirbti Vilniuje, iš jo reikalauja ir mokėti rašyti ir išmanyti Konstituciją.

H.Kacmazas liejo apmaudą: prieglobsčio prašantys asmenys dažnai nemoka nė žodžio lietuviškai ir gauna leidimus nuolat gyventi Lietuvoje. Ir dar 200–300 eurų pašalpas moka valstybė.

Jis duonai užsidirba iš amato, kurio pradžiamokslio pradėjo ragauti nuo šešerių metų, moka mokesčius triūsdamas po 10 valandų per dieną.

Tačiau didžiausia bėda ta, kad H.Kacmazas nesuranda turko mokytojo, kuris jo daugiau pramokytų lietuviškai. O čia dar užgriuvo karantinas.

Vilniuje nebebuvo vietų

H.Kacmazo laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimas baigiasi po dviejų mėnesių. Jeigu neišlaikys egzaminų, jis daugiau galimybių neturės. Mat valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminai kitataučiams rengiami kelis kartus per metus.

„Neišlaikysiu – būsiu Vilniuje tik turkas turistas“, – liūdnai nusišypsojo daugybę klientų turintis barzdaskutys. Jeigu nusišypsotų sėkmė, jis galėtų pretenduoti į leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Egzaminų rezultatai paaiškės kitą savaitę.

Beje, jam teko pavargti, kol rado kur laikyti egzaminus – dar prieš karantiną Vilniuje visos vietos buvo užimtos, nors egzaminai buvo numatyti rengti tik liepos 2 dieną. Tada turkui egzaminuotojai pasiūlė važiuoti arba į Nemenčinę (Vilniaus r.), arba į Trakus. H.Kacmazas pasirinko pastarąjį miestą.

Turkas prisipažino, kad iki šiol turėtas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje jam nesuteikia teisės nei nusipirkti buto, nei įsigyti jokių prekių išsimokėtinai. Jam toks gyvenimas jau spėjo pabosti.

Vardijo istorijos faktus

H.Kacmazas supranta lietuviškai viską, kas susiję su kirpimu, barzdos skutimu. Ir ne tik. Pasikalbėti lietuvių kalba su juo galima įvairiomis temomis, tik štai raštas jam sunkiai sekasi.

Barzdaskutys prisiminė, kad totoriai, turkų protėviai, Lietuvoje įsikūrė dar 1397-aisiais, kai didysis kunigaikštis Vytautas įkūrė pirmąją totorių gyvenvietę.

„Juk turkų tauta formavosi iš tiurkų klajoklių gyvulių augintojų genčių. O totorių protėviai taip pat buvo iš tiurkų genčių“, – vardijo H.Kacmazas.

Sakoma, kad totoriai į Lietuvą atvežė agurkus, svogūnus ir kibinus. Lietuviai dabar jau pamiršta, kad balandėlius, koldūnus ir čeburekus valgo dėl to, kad šiuos valgius atnešė totoriai.

Iš tiurkų kilę ir karaimai, kurių gyvena Trakuose, kur H.Kacmazas laikė egzaminus.

„Taigi mus sieja seni ryšiai, tik kažkas nori, kad jų būtų kuo mažiau“, – šyptelėjo H.Kacmazas.

Nepavyko rasti mokytojo

H.Kacmazas pripažino, kad jo bėda yra tai, jog jis nemoka nei anglų, nei rusų kalbos. Iš Stambulo atvažiavęs vyras sakė, kad Turkijos sostinėje užtenka turkų kalbos.

Tai 15 mln. gyventojų didmiestis, ne Alanijos, Kemero ar Marmario kurortai, kur beveik visi gyventojai dirba turizmo sektoriuje ir be užsienio kalbos išsiversti negali.

Ieškodamas, kas daugiau pramokytų lietuvių kalbos, turkas Vilniuje rado mokytojų, kalbančių įvairiomis užsienio kalbomis, bet tik ne turkų.

Taip, surado Vilniaus universitete tris dėstytojus, mokančius turkų kalbą, bet jie arba nesutiko turko pamokyti, arba jam netiko pamokoms siūlomas laikas.

„Dienomis aš dirbu, o vakarais niekas nenori sau kvaršinti galvos pamokomis kitataučiui“, – atsiduso atvykėlis.

Nors vilniečiams susidaro įspūdis, kad sostinėje daug nuolat čia apsistojusių turkų, H.Kacmazo žodžiais, jų yra tik pusšimtis. Yra nemažai turkų studentų, bet jie Vilniuje užsibūna tik po kelis mėnesius.

Dirba daug užsieniečių

H.Kacmazą pakvietė į Vilnių čia 17 metų gyvenantis turkas, nes viename salone reikėjo barzdaskučio. Atvykėlis sakė nenusivylęs ramybe dvelkiančiu miestu, kuris po Stambulo erzelio pasirodė tikra tylos oazė.

Halafas buvo pirmas Vilniuje turkas barzdaskutys. Dabar tam pačiam savininkui priklausančiuose trijuose salonuose triūsia dar du turkai, trys kolumbiečiai, du meistrai iš Azerbaidžano, po vieną iš Meksikos, Sirijos, Libijos.

Gimtąją Turkiją Halafas aplanko vieną ar du kartus per metus.

Visi jo broliai ir seserys yra sukūrę šeimas, motina prieš keletą metų mirusi, likęs tik tėvas.

„Esu vienišas“, – Halafas išmokęs ir šį lietuvišką žodį. Jis dar nesukūręs šeimos.

Barzdą skuta peiliais

Kirpykloje Halafas pradėjo suktis dar būdamas vaikas. Jis sakė negalįs girtis, kad kirpėjai jam iš karto patikėjo įrankius. Iš pradžių vaikas tik pašluodavo grindis, sutvarkydavo aplinką. O nuo aštuonerių jis jau tapo barzdaskučio pagalbininku.

Kirpėju tapo ir vyresnysis Halafo brolis, nors jų tėvas ir senelis duoną pelnėsi iš kito amato – abu yra tolimųjų reisų vairuotojai.

Paklaustas apie salonus Vilniuje H.Kacmazas užsiminė apie vieną svarbiausią skirtumą: lietuviai barzdaskučiai nemoka skusti peiliais. „Pastebėjau ir daugiau klaidų, bet ne kirpėjui tai sunku paaiškinti“, – kalbėjo turkas.

Iš senąsias barzdaskučių tradicijas puoselėjančios šalies atkeliavęs H.Kacmazas sulaukia klientų pagyrų, kad šukuoseną ir barzdą priderina prie kiekvieno veido formos.

Didelių šalčių neišbandė

„Kai Turkijoje būna keturiasdešimt laipsnių karščio, sakau, kad tai šventė. Jei tokia temperatūra laikosi ilgai, Turkijoje metai vadinami gerais“, – saulės atokaitoje dėstė H.Kacmazas.

Lietuviškas klimatas jam drėgnokas, tad ir karščiai čia kitokie. Kai temperatūra pakyla iki trisdešimt laipsnių, turkas jaučiasi lyg kaitintų penkiasdešimt.

Didelių šalčių turkui Vilniuje taip pat neteko patirti, nes pastaraisiais metais vyravo besniegės nešaltos žiemos.

Skaičius smarkiai išaugo

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) atstovo Gintauto Dulsko teigimu, šiais metais norinčių laikyti pirmosios kategorijos valstybinės kalbos mokėjimo egzaminus smarkiai padaugėjo: Vilniuje ketvirtadienį juos laikė 97 kandidatai, o Konstitucijos pagrindų – 90 kandidatų, Trakuose atitinkamai – 16 ir 11.

Šiuos egzaminus privalo išlaikyti tie, kurie siekia nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje.

Valstybinės kalbos egzaminai privalomi ir tam tikros kvalifikacijos darbuotojams – taksi, autobusų vairuotojams, budėtojams.

Vis dėlto ne vienas vilnietis yra susidūręs su ukrainiečiais ar baltarusiais taksistais, nemokančiais nė vieno lietuviško žodžio.

Vilniuje šią savaitę egzaminus laikė ukrainiečiai, baltarusiai, sirai, rusai, azerbaidžaniečiai, moldavai, indai, kinai, pakistaniečiai, vietnamiečiai, iraniečiai, prancūzai, ispanai, o Trakuose – atvykėliai iš Turkijos, Armėnijos, Uzbekistano, Turkmėnistano, Kazachstano.

G.Dulskas pasakojo, kad Trakuose valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų žinias daugiausia pasitikrino kitataučiai šeimos nariai. Beje, visi jie vyrai.

NEC atstovas pastebėjo, kad šiemet laikančių minėtus egzaminus užsieniečių skaičius padidėjo maždaug 5 kartus. Atvykėliai nori likti čia gyventi ir dirbti, daugėja sukūrusių šeimas.

Paklausti, kodėl nori likti Lietuvoje, beveik visi atsako, kad čia ramus gyvenimas ir jie nejaučia baimės.

Pažymas apie egzaminus nusipirkdavo

Prieš porą savaičių virš Vilniaus rajone valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus rengiančio centro pakibo įtarimų skraistė. Čia veikė korupcinė schema, sudariusi galimybę užsieniečiams neteisėtai gyventi Lietuvoje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir perdavė nagrinėti teismui bylą, kurioje kaltinimai dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, sudarant galimybę užsieniečiams išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, pateikti 6 asmenims: buvusiai Vilniaus rajono egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkei Aušrai Mažonienei bei 5 privatiems asmenims.

Buvusi pirmininkė kaltinama per tarpininkus sudariusi galimybę užsieniečiams neteisėtai išlaikyti valstybinės kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad už atlygį užsienio piliečiams buvo sudarytos sąlygos fiktyviai, faktiškai nelaikant, gauti pažymas apie išlaikytus egzaminus.

Šių pažymų reikia teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.