Po susitikimo eurokomisaras V.Sinkevičius pristatė temas, kurias aptarė su šalies vadovu bei pabrėžė, kad ES valstybės turėtų kuo skubiau reaguoti, siekiant atstatyti ekonomikas po dėl koronaviruso patirto smūgio.
„Džiaugiuosi, kad pavyko paliesti svarbiausias ir aktualiausias šiuo metu esančias temas, tai pirmiausia, be jokios abejonės, ateities finansinę perspektyvą. Kaip žinote, jau liepos viduryje įvyks vadovų susitikimas, kuris, aišku, yra labai svarbus, kalbant apie bendrijos ateitį ir išėjimą iš patirto smūgio ekonomikai po COVID-19. EK pozicija yra, kad susitikimas tarp vadovų yra labai laukiamas, kuris leistų greitai reaguoti ir padėti šalims narėms atstatant ekonomikas.
Antra tema, kurią palietėme, buvo jau mano portfelio iniciatyvos – tai neseniai pristatyta bioįvairovės strategija, kurią plačiau pristačiau prezidentui. Kartu aptarėme galimybes platesnio bendradarbiavimo Baltijos jūros taršos išvalymo klausimais, taršos stabdymo ir kitais klausimais.
Trečioji tema, tai, be jokios abejonės, buvo paliestas ir branduolinio saugumo klausimas, kur EK pozicija lieka nuosekli – branduolinis saugumas yra be galo svarbus klausimas. Standartai, kurie yra taikomi bendrijoje, turi būti taikomi ir už jos ribų.
Neseniai vyko Rytų partnerystės susitikimas, kurio metu EK prezidentė (Ursula von der Leyen, aut.past.) taip pat aiškino ir pabrėžė ir kaimyninėms šalims, kad įsipareigojimų dėl branduolinės saugos reikia laikytis ir komisija žiūrės labai nuosekliai, jog jų būtų laikomasi“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas V.Sinkevičius ketvirtadienį taip pat pranešė inicijuojantis bendrą regiono šalių deklaraciją dėl taršos mažinimo Baltijos jūroje.
Anot jo, deklaracija šiuo metu dar tik derinama, todėl apie konkrečias priemones kalbėti anksti, tačiau tikimasi, kad šalys susitars mažinti, pavyzdžiui, cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, nes tai – vienas didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių.
„Dvi pagrindinės ašys bus tvari žuvininkystė ir maistinių medžiagų naudojimas, nuoseklus jų mažinimas, o tai siejasi ir su bioįvairovės strategija, kurioje labai aiškiai numatyti tikslai, kiek ir kiekiai turi mažėti tų pačių maistinių medžiagų iki 2030 metų ir jų stiprumas naudojamas.
Tai yra pagrindinis taršos šaltinis ir jis yra akcentuojamas tiek pagrindinėse strategijose, tiek jis bus pagrindinė ašis deklaracijose tarp valstybių narių“, – penktadienį minėjo eurokomisaras.
Paklaustas, kaip mano, kas svarbiausia ES narėms stengiantis kuo greičiau atgaivinti nuo pandemijos nukentėjusias ekonomikas, V.Sinkevičius akcentavo sprendimų greitį.
„Aš manau, pirmiausia šioje vietoje svarbiausias kriterijus bus greitis. Mes puikiai suprantame, kad tiek mažas, tiek vidutines įmones pinigai turi pasiekti kuo greičiau. Dėl to EK tikisi kuo sklandesnio dialogo tarp valstybių vadovų ir pasiekto susitarimo. Tuomet bus galima greičiau veikti rengiant aprašus, programas, kad tie pinigai pasiektų šalis nares, o tuomet ir įmones. Aš manau, kad čia rolė Lietuvos, be jokio abejonės, yra labai svarbi“, – tikino jis.
Dėstė prezidento prioritetus
Tuo tarpu prezidento vyr. patarėjas Jaroslavas Neverovičius po susitikimo pristatė šalies vadovo G.Nausėdos prioritetus, tarp kurių – ir branduolinio saugumo klausimas.
„Kalbant apie daugiametę finansinę perspektyvą, prezidentas akcentavo, kad sanglaudos fondai yra labai svarbus prioritetas Lietuvai. Nenorėtume matyti pasiūlymų, kurie būtų teikiami sanglaudos lėšų sąskaita. Tai yra svarbus faktorius valstybės vystymui.
Taip pat norėtume matyti sprendimus, kurie įvertina visus sutartinius įsipareigojimus, ar tai būtų Ignalinos AE uždarymo pinigai, ar Karaliaučiaus tranzitas. Kalbant apie bioįvairovės temą, prezidentas pasidžiaugė V.Sinkevičiaus iniciatyva identifikuoti Baltijos jūrą kaip prioritetą. Lietuva pilnai įsitrauks dirbant ta kryptimi, kad rastume tvarius ir teisingus sprendimus gelbėjant Baltijos jūros ekologiją.
Dėl branduolinio saugumo, mums labai svarbu, kad komisija įsitraukia į pokalbius su trečiųjų šalių branduolinės saugos temomis, konkrečiai su Baltarusija, taip pat ir ieškant sprendimų ES viduje, regione, tame tarpe kalbant apie nesaugios elektros energijos nepatekimą į mūsų rinką“, – aiškino J.Neverovičius.
