Kaip rodo paskutinės visuomenės nuomonės apklausos, koronaviruso pandemija gerokai pakoregavo politinių partijų ir jų atstovų reitingus. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) lieka pirmoje vietoje, tačiau ją sparčiai vejasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Kyla ir premjero Sauliaus Skvernelio bei sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos populiarumas.

Anot politikos ekspertų, pandemija kortas labiausiai sumaišė būtent konservatorių partijai, kuri, jei iki koronaviruso infekcijos atsiradimo galėjo jaustis užtikrinta, dabar turėtų iš tiesų sunerimti.

Taip pat klausimų esą kelia ir situacija partijos viduje, kai po vidinio partijos narių reitingavimo trečioji vieta (pirmąją be balsavimo užsitikrino sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, antrąją – partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis) atiteko labiau konservatoriškai, o ne liberaliąjai partijos pusei atstovaujančiam Laurynui Kasčiūnui.

„Čia kaip kregždutė, kurios vienas sparnas eina į vieną pusę, kitas – į kitą. Kai du sparnai nesusikalba, tai ta kregždė per rinkimus gali ir į sieną trinktelėti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ prognozavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.

Rimti signalai konservatoriams

Tris mėnesius Lietuvoje trukęs dėl pandemijos paskelbtas karantinas pokyčių įnešė ir šalies partijų reitinguose. Nors ir toliau pirmosiose pozicijose išlieka konservatoriai, jiems ant kulnų jau lipa koronaviruso krizės metu daugiausiai dėmesio susišlavę valstiečiai.

Naujausi tyrimų centro „Vilmorus“ reitingai, lyginant su paskutiniaisiais, pasirodžiusiais šalyje jau esant koronavirusui, tačiau dar nepaskelbus karantino, leidžia puikiai palyginti, kas per visą tris mėnesius trukusį karantino režimo laikotarpį rinkosi sau politinius taškus, o kas po truputį barstė žmonių pasitikėjimą.

Tiek kovą, tiek birželį pirmojoje vietoje išlieka konservatoriai, už kuriuos, jei rinkimai vyktų jau dabar, balsuotų 14,3 proc. respondentų. Tiesa, dar kovą šis skaičius siekė 17 proc. Tuo tarpu valstiečiai, už kuriuos kovą būtų balsavę 12,4 proc. apklaustųjų, dabar sulauktų 13,4 proc. respondentų balsų.

Politologė R.Urbonaitė perspėjo, kad tokie žemi net ir pirmaujančių partijų reitingai – rimtas signalas jų lyderiams. O labiausiai suklusti esą turėtų konservatorių partija, kurios situacija po pandemijos – nepavydėtina.

„Tie reitingai turėtų visoms partijoms siųsti signalą, kad labai gerai nėra. Aišku, valstiečių šioks toks kilimas, manau, jie ūpą pakėlė, konservatoriai irgi dabar daro tam tikras išvadas. Šioje vietoje visos partijos turėtų atsargiai žiūrėti, nes niekas labai į viršų nešauna ir savaime žiūrint tiesiog į skaičius, tai tie reitingai turėtų labai daug optimizmo niekam nekelti.

Nors, aišku, valstiečiams, valdžios partijai, dabar turėti tą antrą vadinamą poziciją, būti šalia konservatorių jau yra labai neblogai, nes valdžios partijos paprastai yra tos baudžiamosios partijos, o dabar situacija ir su pandemija jiems susiklostė labai neblogai, jie gali šiek tiek lengviau atsikvėpti. Žinoma, žiūrėsime, koks bus rugsėjis, kaip ekonomika dėliosis ir visa kita.

Bet kol kas situacija yra tokia, kad, jeigu valstiečiams ūpo atsirado daugiau, tai konservatoriams turėti daug pagrindo jaustis komfortiškai, optimistiškai, tiesą sakant, labai ir nėra“, – tvirtino politologė.

Jai pritarė ir M.Mažvydo bibliotekos Informacijos ir analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.

„Įsivaizduokime praėjusių metų gruodžio mėnesį. Būčiau konservatorius, tikrai galvočiau: o, jau iš esmės rinkimai laimėti. Reikia tik iš esmės užimti vietą ir laukti, kol tas obuolys įkris. Reikia ieškoti sąjungininkų, kažkaip teisingai sudėlioti strategiją ir nenužudyti liberalų sąjūdžio, nes, jeigu pastatysime juos į pirmas pozicijas, paaiškės, kad liksime vieni ir nebus su kuo Seime draugauti.

Bet, jeigu teisingai sudėliotume strategiją, ir tiems padėti, ir saviškiams kažkaip tiems konservatyviesiems konservatoriams, tada lyg ir viskas tvarkoje. Ir jeigu tu esi tas konsultantas aplink konservatorius, tai galvoji: o, dabar galima ramiai jiems sakyti, kad darykite taip, kaip darėte, ir finale mes pasiimsime laurus.

Ir staiga vienas veiksnys viską sukeitė. Vis dėlto valstiečiams tai buvo tas obuolys, tikrasis obuolys“, – sakė G.Dabašinskas.

Sulaukia daug priešiškų reakcijų

Paklausta, kodėl konservatoriai tuomet vis dar rikiuojasi pirmoje vietoje, R.Urbonaitė svarstė, kad tam daug įtakos turėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skilimas, nes skilusi partija dar nespėjo išsigryninti, o iš jos lyderis Gintautas Paluckas – mažai matomas.

„Jis (G.Paluckas, – aut.past.) dar yra labai neatpažįstamas, kas nėra labai gerai, kaip partijos pirmininkui. G.Landsbergis yra daug geriau atpažįstamas, bet jo labai daug yra neigiamo reitingo. Tai visada buvo ir tai yra nekintanti situacija.

Konservatoriai yra viena iš nedaugelio partijų, kuri turi lojalų rinkėją ir tas branduolys ją laiko pakankamai aukštai, jeigu taip galima pasakyti. Aišku, aš nekalbu apie kažkokias aukštumas, o apie santykinai aukštas žemumas.

Žmonės, kurie neturi šiuo metu pasirinkimo, ir galvoja, už ką jiems balsuoti, jie mąsto: o kodėl jie turėtų balsuoti už konservatorius? Bet iš tikrųjų, kodėl? Dėl to, kad man nepatinka valstiečiai? Taip, galbūt tai vienas iš argumentų, bet tuomet gaunasi, kad priežastis yra valstiečiai, o ne konservatoriai.

Jeigu tai yra tiesa, tai – konservatoriams rimtas signalas, nes tai jau nėra apie juos. Tai yra balsavimas prieš. 2016 metais to balsavimo prieš konservatorius buvo labai daug, ir jie tą problemą gali ir toliau turėti“, – perspėjo R.Urbonaitė.

Kalbėdama apie dabartinę konservatorių retoriką viešojoje erdvėje, politologė jiems taip pat neturėjo gerų žinių.

„Jeigu žiūrėtume į dabartinę konservatorių retoriką ir kaip jie atrodo viešojoje erdvėse, labai daug pozityvo aš čia nematau, nes sugeneruoti apie ką jie, išskyrus tai, kad jie prieš valstiečius, kas jie, kas yra jų pagrindinės žinutės, rinkėjui nėra lengva ir reikėtų apie tai galvoti konservatoriams“, – aiškino ji.

Kaip dar vieną iš galimų kliūčių rinkimuose R.Urbonaitė įvardijo liberaliąją ir konservatyviąją skirtį pačiame partijos viduje, kuomet pirmoji daugiamantadės sąraše – I.Šimonytė, o pagal vidinį partijos narių reitingavimą pirmasis – L.Kasčiūnas.

„Aš nežinau, ar dar labai reikia matyti tą skirtumą, nes jis yra. I.Šimonytė iš tikrųjų savo pasisakymuse yra daug labiau liberalesnė nei L.Kasčiūnas. Jai nekelia daug klausimų, kaip partnerystės ar kažkas. Šioje vietoje jie tikrai nesusitartų“, – tikino politologė.

Nustebino G.Landsbergio pareiškimas

Tuo tarpu G.Dabašinską nustebino partijos lyderio G.Landsbergio išsakyta mintis, kad net ir po partijos narių sąrašo reitingavimo, jis kartu su I.Šimonyte dar gali keisti jo išsidėstymą.

„Noriu pasakyti, kad sąrašas nėra galutinis, mes, kartu su I.Šimonyte, turime teisę jį šiek tiek keisti, laukiame galbūt ir kitų žmonių apsisprendimo, ir permainų šiokių tokių gali būti“, – Seime antradienį žadėjo jis.

Anot G.Dabašinsko, partijos bendruomenę toks pasisakymas turėtų gerokai supykdyti, kad joje esančias pavardes laisvai gali perstumdyti partijai net nepriklausanti politikė.

„Bandau suprasti, kaip mane, kaip eilinį konservatorių, paveiktų tokia partijos pirmininko pastaba, kad mes čia kartu su I.Šimonyte pakoreguosime. Problema yra ta, kad I.Šimonytė ne prie ko, kaip sakė viena politinė veikėja. Ji yra ne partijos narė, ji yra šiaip žmogus, pakviestas į sąrašą.

Kaip ji gali būti pakviesta ir staiga reitinguoti konservatorius? Man būtų akibrokštas ir aš sakyčiau – stop“, – poziciją išsakė Mažvydo bibliotekos Informacijos ir analitikos skyriaus vadovas.

Kaip atrodys naujasis Seimas?

Bandydama sudėlioti, kaip atrodys naujasis Seimas, R.Urbonaitė vardijo, kad jame turėtų būti ir konservatoriai, ir valstiečiai, socialdemokratai, taip pat – Darbo partija, Liberalų sąjūdis.

„Žiūrint į tą galimą koaliciją, man vienas labai rimtas klausimas yra Darbo partija, kuri dabar atrodo reitinguose gana silpnokai, bet mes puikiai žinome, kad tai dar nieko nereiškia. Klausimas, ar ji bus ta, kuri pasiims ir tų pačių valstiečių arba socdemų balsus.

Tai yra labai svarbus klausimas, nes iš vienos pusės, atrodo, kas dar gali balsuoti už Viktorą Uspaskichą, kuris turi tokią biografiją, kad pasitikėti juo atrodo labai sunku, bet atrodo, jog jis sugeba prisikelti, ir tai buvo jau ne vieną kartą“, – pabrėžė politologė.