Ar „socialdarbiečiai“ dėl ministro portfelio galėjo spausti savo partnerius valstiečius net susivienydami su Prezidentūra? Tokį klausimą kelia praėjusią savaitę vykęs demonstratyvus „socialdarbiečių“ demaršas Seime pritariant prezidento Gitano Nausėdos veto.
Likus valandai iki šios Prezidentūros pergalės premjeras Saulius Skvernelis kaip tik viešai svarstė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali likti be vadovo, ir žadėjo galutinį atsakymą į šį klausimą pateikti tą pačią dieną. Bet nepateikė po „socialdarbiečių“ akibrokšto.
Todėl politikos užkulisiuose svarstoma, kad R.Sinkevičiaus šuolį į ministro kėdę galėjo lemti ir įvairūs susikirtimai, ir derybos.
Buvo aklavietės ženklų
Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė tuščia nuo praėjusio gruodžio, kai valstietis Virginijus Sinkevičius ją iškeitė į eurokomisaro postą.
Ilgamečio Seimo nario, kuris 2012–2016 m. yra buvęs ir susisiekimo ministru, 68-erių R.Sinkevičiaus, kaip galimo bendrapavardžio įpėdinio, pavardė minėta jau tuomet, tačiau ji greitai paskendo vėlesnėse politinėse peripetijose.
Šis portfelis greitai tapo Prezidentūros ir Vyriausybės susikirtimo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus įkaitu. Valdantiesiems atsisakius tenkinti kategorišką G.Nausėdos reikalavimą atstatydinti J.Narkevičių prezidentas blokavo premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus.
Prezidentūra vis demonstravo, jog būtent ji nori parinkti kandidatą į šį postą, o G.Nausėda dar gegužės mėnesį skelbė, kad ekonomikai ir inovacijoms galėtų puikiai diriguoti energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Bet tam pasipriešino premjeras.
O pastaruoju metu visi valdžios bokštai ėmė siųsti signalus, kad ši ministerija gali likti be nuolatinio vadovo, nes iki Seimo rinkimų labai mažai laiko.
Bet pirmadienį prezidentui premjeras oficialiai pateikė R.Sinkevičiaus kandidatūrą, tą pačią dieną G.Nausėda susitiko su „socialdarbiečiu“, jį palaimino, o antradienį naujasis ekonomikos ministras prisiekė Seime.
Grąžino seną skolą?
Kodėl tokia ilgai užtrukusios istorijos atomazga?
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, R.Sinkevičiaus kandidatūra valdančiosios koalicijos viršūnėse ir su Prezidentūra buvo svarstoma keletą savaičių.
Mat, kai kurių politikų teigimu, valstiečiai dar tuomet, kai V.Sinkevičius išvyko į Briuselį, buvo pasižadėję šį portfelį atiduoti „socialdarbiečiams“, tačiau pažado neįvykdė. Taigi šis paskyrimas esą buvo skolos grąžinimas mažesniesiems koalicijos partneriams, su kuriais valstiečiai tvirtina politinius ryšius.
Tarkime, valstiečiai susitarė su „socialdarbiečiais“ per Seimo rinkimus remti vieni kitus ir nekonkuruoti kai kuriose vienmandatėse apygardose.
Tiesa, taip pat kalbėta, kad valstiečiams visai patogi tokia padėtis, kai jų ministras Ž.Vaičiūnas laikinai valdo ir Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, be to, kitiems atiduotas šis portfelis galėjo atrodyti pernelyg brangi dovana.
Kita vertus, neoficialiai svarstoma, kad valstiečiai galiausiai numojo ranka ir nutarė numesti šį postą koalicijos partneriams itin trumpam laikui.
Neatmetama, kad pats S.Skvernelis ėmė svarstyti, jog, biurokratiniuose brūzgynuose stringant verslui skirtai finansinei paramai, valdžios įvaizdžiui gali pakenkti tai, kad tokiu svarbiu metu ši ministerija neturi galvos.
Ekonomikos ir inovacijų ministro skyrimą galėjo paskubinti ir tai, kad Ž.Vaičiūnas dar nebaigęs kadencijos gali išvykti dirbti ambasadoriumi Europos Sąjungoje, taigi dvi ministerijos be vadovų taip pat atrodytų negerai.
Galėjo būti mainų žaidimai
Kodėl būtent R.Sinkevičių palaimino prezidentas, kuris pats siekė parinkti kandidatą? Juk, pavyzdžiui, L.Savicko kandidatūrą šalies vadovas atmetė ir dėl to, kad ministerijai vadovauti esą reikia politiškai neutralaus, rinkimuose nedalyvausiančio ir profesionalaus žmogaus.
Tačiau naujasis ministras, palyginti su L.Savicku, juk dar labiau politiškai angažuotas.
Gali būti, kad R.Sinkevičiui padėjo geri asmeniniai ryšiai Prezidentūroje. Pavyzdžiui, jis yra dirbęs vienoje Vyriausybėje su dabartiniu prezidento patarėju Jaroslavu Neverovičiumi, kuris buvo energetikos ministras.
Kad ir kaip būtų, daugelis „Lietuvos ryto“ kalbintų politikų vis primena faktą, jog praėjusį antradienį Seimo „socialdarbiečiai“ vienu šūviu nušovė du zuikius – ir spustelėjo valstiečius, primindami jiems apie savo svarbą, ir įsiteikė prezidentui.
Tai jie padarė neparėmę valstiečių balsavime dėl G.Nausėdos veto įstatymų pataisoms, kuriomis keičiama valstybės įmonių valdybų sudarymo tvarka, jose numatant daugiau kvotų valdžios institucijoms.
Pataisos, kurias vetavo prezidentas, buvo nutaikytos į Lietuvos automobilių kelių direkciją, vadovaujamą Vitalijaus Andrejevo. Pastarasis – buvusio ministro, G.Nausėdos numylėtinio Roko Masiulio statytinis ir jam artimas žmogus. Valstiečiai, išmetę R.Masiulį, siekia galutinai perimti šios sistemos kontrolę.
Tačiau „socialdarbiečių“ frakcijos dauguma balsavime dėl veto nedalyvavo, nors keli jos nariai registravosi. Susilaikė net žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Patys „socialdarbiečiai“ tikina, jog jie tik pritarė prezidento veto pataisoms, kurios nutaikytos į vieną įmonę, nes esą norėjo, kad vienu ypu būtų keičiama visų įmonių valdybų formavimo tvarka.
Bet užkulisiuose kalbama, kad taip elgdamiesi jie greičiausiai žaidė savo politinį žaidimą, kurio rezultatai ir paaiškėjo šią savaitę, ekonomikos ir inovacijų ministru paskyrus R.Sinkevičių.
