Reaguojant į NATO susitarimą, trečiadienį atnaujinti regioniniai gynybos planai Prezidentūroje buvo aptarti su Krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.
Baltijos šalys – ne vienos
„Naujienos geros, bet konfidencialios ir turi jautrumo. Todėl prašysime esminės žinutės iš mūsų pusės pakomentavimo. Prezidentui labai svarbus nacionalinis ir regioninis saugumas. Buvo aptartos Lietuvos saugumo ir gynybos temos – NATO ir nacionalinių planų įgyvendinimo temos.
Viena iš svarbiausių žinių – šiandien turime baigtą derinti regioninį gynybos planą: šitas palans svarbus, nes sustiprina regiono saugumą, sustiprina atgrasymą. Lietuva ir Baltijos šalys nėra vienos grėsmės akivaizdoje“, – susitarimą dėl gynybos planų komentavo vyriausias prezidento patarėjas, nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius.
Pasak D.Kuliešiaus, Lietuvoje veikiantys NATO pajėgų kariai yra vienas svarbiausių Lietuvos saugumo ir atgrasymo elementų. Aljanso karių buvimas mūsų šalyje ir Europoje, vadovaujantis Prezidentūros pozicija, garantuoja, kad Lietuva ir regionas yra saugesnis.
Kas pažadėta Turkijai – neaišku
Primename, kad NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 m., tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.
Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti naujus planus, kol nebus atsižvelgta į jos interesus. Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus.
Paklausus, kas buvo pažadėta Turkijai, siekiant sutarimo dėl gynybos planų, susitikimo Prezidentūroje dalyviai tikino, kad NATO derybų procesas yra konfidencialus. Tačiau krašto apsaugos ministras teigė, kad nors NATO narės specifiniais klausimais gali turėti skirtingas nuomones ar pozicijas, susijusias su nacionalinėmis aplinkybėmis, viso aljanso bruožas yra tas, kad dėl visų klausimų siekiama konsensuso.
„Tikrai sutinku, kad gera naujiena, jog dėl to, kas buvo pradėta prieš kelis metus, pasiektas yra politinis sprendimas. Tai yra sėkmė. Tai yra konsensusas ir taip, techninai daykai užtruko ilgiau“, – komentavo R.Karoblis.
Tuo tarpu kariuomenės vadas V.Rupšys paaiškino, kodėl gynybos planai turi būti atnaujinami.
„Sąlygos keistėsi, saugumo situacija keitėsi. Besikeičiant saugumo sitaucijai, planas turi būti pakeistas ir adaptuotas pagal pajėgas, grėsmes. Besikeičiant sąlygoms bus keičiamas, adaptuojamas (planas – aut.past.), – kalbėjo V.Rupšys.
Praktinė reikšmė – dvejopa
V.Rupšys patikino, kad gynybos planai ir amerikiečių buvimas Europoje „turi ypatingą įtaką tiek atgrasymo, tiek gynybos prasme“.
Tačiau R.Karoblis pabrėžė, kad, siekiant į Lietuvą pritraukti NATO sąjungininkus, reikalingos tolesnės investicijos į infrastruktūrą.
„Kitas dalykas – gerosios pamokos, išmoktos iš JAV bataliono buvimo čia. JAV yra čia ir vienokai ar kitokia forma bus. <..>
Didžiausia jėga yra NATO priešakinių pajėgų batalionas, vadovaujamas Vokietijos. Liepos–rugpjūčio mėnesiais kaip tik vyks rotacija. Esame dėkingi dėl Vokietijos išreikšto solidarumo, kitų šalių, kurios nuolat būna čia: Olandija, Norvegija, Belgija, dažnai Liuksemburgas, Islandija, Čekija kelis kartus iš eilės yra, rotaciją dabar baigia Kroatija. Pirmadienį atvyksta Prancūzijos kariai – 200 karių kontingentas. Tai irgi yra didelis pajėgumas, tai labai svarbu“, – sakė krašto apsaugos ministras.
