„Tai yra normalus procesas“, – tokiais žodžiais šią savaitę įvykusius rimtus pokyčius savo komandoje apibūdino prezidentas Gitanas Nausėda. Sekmadienį jis kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene ir tėvu Antanu lankydamasis Darbėnų miestelio Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje vykusioje atlaidų šventėje prakalbo ir apie šią savaitę komandą sudrebinusius pokyčius, ir apie priežastis, kodėl neišvyko į Baltijos šalių vadovų susitikimą Estijoje.

Anot G.Nausėdos, kai kurių patarėjų atsiskyrimas nuo komandos buvo planuotas jau kurį laiką, o juos pakeisiantys asmenys – jau aiškūs. Be to, prezidentas pabrėžė, kad jo pasirinkimas dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės naujojo vadovo siunčia aiškią žinutę apie jo prioritetus.

„Tai yra normalus procesas. Trys patarėjai iš tikrųjų pakeis savo darbo profilį. Mes kalbėjomės apie tai su jais, diskutavome jau kiek anksčiau. Tai yra visiškai planuoti dalykai. Mes tiesiog norėjome, kad tai būtų pateikta visuomenei vienu metu. Aš esu dėkingas absoliučiai visiems iš jų, kiekvienas iš jų savaip praturtino mūsų kolektyvą.

Tik žinote, politika yra toks dalykas, kuris labai sunkiai pakenčia kitų dalykų konkurenciją. Ne paslaptis, kad du iš trijų patarėjų turi mažus vaikus, šeimas, kurios taip pat reikalauja dėmesio. Kartais tas patarėjų darbas yra toks alinantis, kad tiesiog kitiems dalykams nebelieka laiko. Apie tai mes kalbėjomės, diskutavome, ir aš labai gerai suprantu tuos motyvus“, – sakė jis.

„Kita vertus, suprantu, kad tai yra galimybė atsinaujinti, perkrauti mūsų veiklą, pakeisti vienus žmones kitais, kurie atsineštų naują motyvaciją, naują energiją. Ir taip, šiandien visose šiose trijose pozicijose mes turime naują pamainą, kuri netrukus pradės darbus“, – akcentavo G.Nausėda.

Primename, kad birželio 25 dieną paaiškėjo, jog G.Nausėdos komandą palieka trys patarėjai – Nacionalinio saugumo grupei vadovavęs generolas Jonas Vytautas Žukas, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Sonata Šulcė ir komunikacijos grupės vadovas Aistis Zabarauskas. 

Jau aišku, kad J.V.Žuką pakeis Nacionalio saugumo grupėje prezidento patarėju dirbęs Darius Kuliešius. Tuo tarpu S.Šulcę pakeis istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, kuri iki šiol buvo Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai.

O kas pakeis komunikacijos grupei vadovavusį Aistį Zabarauską? „Du iš trijų buvo įvardyti, o, kadangi Aistis vis dar lieka kol kas su mumis, tai aš netrukus įvardysiu ir paskutinę pavardę“, – žadėjo šalies vadovas.

Kodėl pareigas paliko J.V.Žukas?

Paklaustas, kodėl iš Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės vadovo pareigų traukiasi buvęs kariuomenės vadas J.V.Žukas, prezidentas tvirtino turbūt per stipriai spaudęs jį priimti šias pareigas, o savo nauju pasirinkimu į šį postą taip pat teigė siunčiantis tam tikrą žinutę.

„Galbūt iš tikrųjų būnant kariuomenės vadu reikalingas tam tikras atšalimo laikotarpis. Galbūt aš labai primygtinai kviečiau prisijungti prie komandos ir tai buvo toks labai staigus pokytis, kuris įvyko jo gyvenime. Galbūt jis nebuvo tam pokyčiui pasiruošęs.

Bet, sutikite, kad dalyti įsakymus ir juos galbūt kitą kartą ne tai, jog vykdyti, bet nebūti 100 proc. atsakingu už sprendimų priėmimą, yra skirtingi dalykai. Galbūt reikėjo laiko prie to priprasti. Bet generolas pirmaisiais metais tikrai mums labai padėjo įvairiomis prasmėmis“, – tikino G.Nausėda.

„Manau, kad tikrai generolas suteikė mums tą pirmąjį stimulą, o dabar jo darbą perims kiti patarėjai. Ne paslaptis, kad tvirtindamas Darių Kuliešių šitos grupės vadovo pareigose, aš taip pat signalizuoju visuomenei, noriu pakomentuoti, jog kova su korupcija, skaidrus visuomenės išteklių naudojimas bus vienas iš svarbiausių mano prioritetų“, – pridūrė šalies vadovas.

Paaiškino, kodėl neišvyko į Estiją

G.Nausėda paaiškino ir priežastis, kodėl ketvirtadienį neišvyko į Baltijos šalių vadovų susitikimą Estijoje. Apie tai ketvirtadienį pirmiausia pranešė Estijos Prezidentūra.

„Tas susitikimas iš tikrųjų yra visiškai prasmingas ir, tikiuosi, įvyks netolimoje ateityje, tačiau dabar esame viduryje derybų gana svarbiu klausimu visoms Baltijoms valstybėms, tai yra, kaip elgsimės baltarusiškos elektros energijos atžvilgiu. Kol kas tos derybos nėra pasibaigusios, mūsų derybininkai toliau gludina tas nuostatas, kurias norėtų matyti visos trys Baltijos valstybės, o ne dvi iš trijų ar viena iš trijų.

Kuomet mes sudėsime taškus, galbūt ir atsiras galimybė tokio pobūdžio susitikimams. Visais kitais klausimais požiūris į istoriją, kaimyninės Rusijos veiksmus, mūsų siekius ES, naują finansinę perspektyvą (sutampa, – aut.past.). Mes tikrai puikiai sutariame ir manau, kad taip ateityje ir bus“, – teigė šalies vadovas.

G.Nausėda apie Lukiškių aikštėje įkurtą pliažą: „Tai yra visuomenės pilietiškumo egzaminas“

Prezidentas kartu įvertino ir Lukiškių aikštėje Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva įrengtą pliažą. Anot šalies vadovo, šis veiksmas ir iš jo kylančios diskusijos – visuomenės pilietiškumo egzaminas.

„Iš tikrųjų aš net nesakyčiau, kad tai yra kiršinantis visuomenę veiksnys. Tai yra galbūt net geras katalizatorius pasitikrinti mūsų visuomenės nuotaikas, temperatūrą, pažiūrėti, kaip skirtingos visuomenės grupės vertina tą patį faktą. Ir tokia diskusija, jeigu ji vyksta civilizuota, pagarbia forma, ji yra tikrai prasminga, o diskusijose gims ir rezultatas.

Aš tikrai labai atidžiai stebiu šitą procesą dėl Lukiškių aikštės. Taip, aš turiu savo nuomonę, aš jos neperšu. Tai yra mano nuomonė, ji turbūt visada tokia buvo, aš išaugęs pagarbos istorijai dvasioje ir ta aikštė man asocijuojasi su daugybe dalykų ir, deja, daugelis iš tų dalykų nėra labai smagūs ir linksmi Lietuvos istorijoje.

Ir, manau, kad tikrai galėtume rasti kitą vietą panašaus pobūdžio relaksacijai. Tikrai visi liktų patenkinti ir mes turėtumėme optimalų rezultatą. Bet dar kartą kartoju, mano nuomone, tai nėra kiršinantis visuomenę veiksnys. Tai yra visuomenės pilietiškumo egzaminas“, – tvirtino G.Nausėda.