Gydytoja neseniai įgijo jau antrąjį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) diplomą: baigusi mediciną, jauna specialistė dar pusantrų metų skyrė gyvensenos medicinos magistro studijoms, kurių žinios šiandien praverčia dirbant su onkologiniais ligoniais.
„Galiu atsakyti į daugelį pacientams dėl gyvensenos kylančių klausimų, teikti rekomendacijas apie tinkamiausią mitybą, fizinio aktyvumo, psichologinės būklės gerinimo būdus“, – pasakoja specialistė, gyvensenos medicinos žinias perteikianti ir LSMU studentams.
Gyvensenos medicina – vienos naujausių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto magistro studijų – palaipsniui skinasi kelią šalies sveikatos priežiūros sistemoje. Sveikatos ministro įsakymu gyvensenos medicinos specialistai jau gali teikti paslaugas ne tik šeimos gydytojo komandoje, tačiau ir kitose asmens sveikatos priežiūros sektoriuose.
„Šeimos gydytojai, slaugytojai neturi tiek daug specializuotų žinių, neturi ir laiko pasikalbėti apie paciento gyvensenos ypatumus. Didelis iššūkis šeimos gydytojams – kaip konsultuoti veganus, vegetarus, aktyviai sportuojančius asmenis – o štai gyvensenos specialistui tai nebūtų sunku. Tad kasdienėje praktikoje galėtume papildyti vieni kitus“, – sako šeimos gydytoja, Gyvensenos medicinos studijų programos praktikos modulio koordinatorė profesorė Ida Liseckienė.
Gyvensenos medicina: kas tai?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, neinfekcinės lėtinės ligos – širdies ir kraujagyslių, antro tipo cukrinis diabetas, onkologinės, plaučių ligos – nusineša apie 66 proc. gyvybių Europoje, o sergančiųjų amžius jaunėja.
Mokslo tyrimais įrodyta, jog šių ligų riziką galima smarkiai sumažinti keičiant gyvensenos įpročius. Pastarojo dešimtmečio klinikinių ir epidemiologinių tyrimų rezultatai patvirtina: apie 75 proc. mirčių ir lėtinių sutrikimų lemia neracionali mityba, menkas fizinis aktyvumas, ne atsparumas stresui, rizikinga elgsena. Harvardo universitetas vienas pirmųjų jau prieš dešimtmetį skelbė apie tai, kad užkirsti kelią šiems rizikos veiksniams turėtų būti ne tik prevencinės medicinos, bet ir aktyvios klinikinės praktikos užduotis. Specialistus, gebančius taikyti terapeutines gyvensenos pokyčių intervencijas, šiandien mūsų šalyje ruošia vienintelė aukštoji mokykla – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Pasitelkus mokslo įrodymais grįstas praktikas, veikiant ligų priežastis, o ne tik pasekmes, būsimieji gyvensenos medicinos specialistai mokomi lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos, valdymo ir gydymo.
Sulaukta tarptautinių autoritetų pripažinimo
Inovatyvi gyvensenos medicinos studijų programa parengta bendradarbiaujant su Amerikos gyvensenos medicinos kolegija (American College of Lifestyle Medicine) ir žinomais atstovais iš Harvardo, Kornelio, Lomalindos universitetų (JAV). Pernai ši kolegija, vienijanti viso pasaulio mokslininkus bei klinikinės praktikos atstovus, LSMU Gyvensenos medicinos studijų programą įvertino „Award of Excelence“.
Autoritetingos organizacijos įvertinimas patraukė Harvardo universiteto bendruomenės dėmesį: mokslininkai LSMU atstovų paprašė pasidalyti savo patirtimi, pristatyti studijų programą, o nuo 2021 metų siūlo vykdyti profesinių kompetencijų mainus.
„Didžiausio susidomėjimo sulaukė mūsų studijų programos turinys, organizavimo forma ir struktūra, ugdomos kompetencijos ir jų sklaida. Klausytojus stebino programos pažangumas ir lyderystė išryškinant mitybos, fizinio aktyvumo ir psichoemocinės sveikatos veiksnius gydant lėtines ligas“, – pasakojo LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros lektorius, studijų programos koordinatorius Tomas Vaičiūnas.
Pasak T. Vaičiūno, Harvardo visuomenės sveikatos mokykla – viena ryškiausių ir kompetentingiausių visuomenės sveikatos, mitybos, epidemiologijos, prevencijos sričių lyderių pasaulyje.
„Harvarde gyvensenos medicinos studijos ir mūsų iniciatyva buvo pasitikta labai teigiamai, o tarptautinis šios srities autoritetas prof. Walteris Willetas ir dar du mitybos mokslo ir klinikinės praktikos atstovai nuo rudens dalinsis savo žiniomis su LSMU Gyvensenos medicinos studijų programos studentais“, – pasidžiaugė T. Vaičiūnas.
Gyvensenos medicinos ar panašios studijos jau vyksta Filipinuose, Katare (Harvardo universiteto padalinys), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, nuo kitų metų pradedamos Lenkijoje bei Didžiojoje Britanijoje.
Lietuvoje, pusantrų metų trukmės magistro studijos jungia medicinos, neuromokslų, psichosocialinių mokslų, visuomenės ir aplinkos sveikatos bei kitų sričių žinias. Programos absolventai geba įvertinti paciento lėtinių ligų riziką ir konsultuoti su sveikata susijusio elgesio kaitos klausimais.
Į gyvensenos medicinos magistrantūrą priimami baigusieji biomedicinos mokslų krypties universiteto bakalauro studijas – tai lemia ir programos absolventų karjeros perspektyvas. Absolventai, kurie gyvensenos mediciną renkasi jau turėdami gydytojo ar slaugytojo diplomą, įgytas žinias gali taikyti atitinkamoje medicinos ar slaugos praktikos srityje, dirbti šeimos gydytojo komandose.
Kiti absolventai gali dirbti visuomenės sveikatos sistemoje, švietimo, socialinės globos ir rūpybos bei kitose įstaigose, kuriose reikia sveikatos sutrikimų ir rizikingos elgsenos diagnostikos bei prevencijos, gali užsiimti privačia konsultavimo praktika.
