Minint prezidento Algirdo Brazausko dešimtąsias mirties metines, Antakalnio kapinėse jo pagerbimo ceremonijoje nedalyvavo nei našlė Kristina Brazauskienė, nei dukros Audronė Usonienė ir Laima Mertinienė.

Pastarosios nepanoro į kapines vykti su socialdemokratų partijos vadovybe bei atstovais ir tėvo atminimą planavo pagerbti asmeniškai, o K. Brazauskienė įsižeidė, kad nebuvo pakviesta.

„Brazausko nebėra, tai ir Brazauskienė nereikalinga. Apie tai, kad socialdemokratai planuoja važiuot į kapines, atsitiktinai sužinojau tik šiandien ryte. Nueisiu į bažnyčią, užsakysiu mišias, o su tais veidmainiais nenoriu turėti nieko bendra“, – bendraudama su lrytas.lt neslėpė apmaudo K.Brazauskienė.

Paklausta, ar po dešimties metų jau susitaikė su vyro netektimi ir kuo gyvena šiuo metu, prezidento A.Brazausko našlė prisipažino optimizmu pasigirti negalinti.

 „Liūdna. Prasta nuotaika. Kadangi man buvo diagnozuotas trečios stadijos vėžys, o pastaruoju metu atsirado dar ir skydliaukės problemų, privalau pasirūpinti savo sveikata.

Neatmestina galimybė, kad netrukus kuriam laikui teks palikti Lietuvą. Naujo gyvenimo draugo neturiu ir net nesidairau. Nugyvensiu likusį gyvenimą jau viena. Kita vertus, kokios gali būti draugų paieškos? Juk man jau – septyniasdešimt vieneri“ – sakė K.Brazauskienė.

Graudindamasi K.Brazauskienė pasiskundė, kad nusivylusi ne tik tuo, kas darosi Lietuvos politikoje, bet ir šalies vadovu Gitanu Nausėdu, kad jis jos nepriėmė pokalbiui, nors iš anksto ir buvo paskirtas susitikimo laikas.

„Dar gerokai prieš Algirdo mirties metines pasiskambinau į Prezidentūrą ir pasiprašiau susitikimo su G.Nausėda, nes iki šiol dėžėse saugau visus vyro apdovanojimus.

Norėjau su prezidentu pasikalbėti apie tuos apdovanojimus, kad būtų rastas kažkoks sprendimas juos perduoti saugoti Prezidentūroje.

Tačiau sutartu laiku vietoj prezidento atvyko jo patarėja. Amaudu, kad G.Nausėda man nerado net penkių minučių, o juk aš jam kažkada, kai buvo iškilę problemų dėl namo, labai padėjau“, – sakė K.Brazauskienė.

(Iš šios frazės K.Brazauskienė leido suprasti, kad tuo metu, kai ji 2003-2007 m. ėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, G.Nausėda įsigijo savo namą 2003 m. Pavilnių regioniniame parke​, ji padėjo išspręsti 2004 m. įvykusį incidentą. G.Nausėda nusprendė namą rekonstruoti ir 2004 m. gavo leidimą, dėl kurio vėliau teko aiškintis teisme. Tačiau Vyriausiasis administracinis teismas atmetė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos argumentus​)

Apie tai, kur, išsikrausčiusi iš rezidencijos Turniškėse, šiuo metu Vilniuje įsikūrė, K.Brazauskienė atsakyti nepanoro: „Pagyvenu pas drauges, pas sūnų, kartais nuvažiuoju į poilsiavietę Nidoje.

Bet niekam nenoriu pasakoti, kur aš gyvenu, nes ką gali žinoti, kas dar mano atžvilgiu gali būti sugalvota? Juk turime ne teisinę valstybę, o „poniatkių“ valdžią. G.Nausėda žadėjo kurti gerovės valstybę, bet, mano galva, geriau turėti teisinę valstybę“.