Kodėl šoktelėjo mirčių skaičius Lietuvoje? Tokį klausimą ketvirtadienį Vyriausybės pusvalandžio metu, reaguodamas į pasirodžiusią „Lietuvos ryto“ publikaciją dėl per pirmąjį šių metų ketvirtį šoktelėjusio mirčių skaičiaus, sveikatos apsaugos ministrui uždavė opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.

Per koronaviruso pandemiją, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, mirčių skaičius šalyje išaugo net 10 proc., tai yra, apie 400 atvejų.

„Šiandien žiniasklaidoje pasirodė informacija, kurią galima taip pat pasitikrinti ir Statistikos departamente, kad per pirmąjį ketvirtį šiais metais buvo fiksuota papildomai 400 mirčių, lyginant su praėjusiais metais. Ministre, gal galėtumėte paaiškinti, kaip jūs vertinate šį išaugusį skaičių“, – į sveikatos apsaugos ministrą kreipėsi opozicijos lyderis.

Svyravimai – normalu

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikino, kad svyravimai yra visiškai normalus dalykas. Svyravimai, pasak jo, gali būti fiksuojami, net ir lyginant skirtingus mėnesius.

„Ir anksčiau panašūs klausimai buvo keliami, tiesą sakant, nežinau, iš kur ta informacija atsirado tokia. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte daugelio metų statistiką, pamatytumėte, kad net ir mėnesiais skirtingų metų tą patį mėnesį skirtumai gali būti pakankamai reikšmingi.

Mes taip pat šitą situaciją stebime ir kol kas nematome, kad būtų kažkoks reikšmingas nuokrypis nuo metinio vidurkio. Bet tai nereiškia, kad negali būti problemų, susijusių su COVID-19.

Nenukrypimas nuo metinio vidurkio gali reikšti, kad tam tikrų mirčių galėjo mažėti, pavyzdžiui, žūčių keliuose ir panašiai. Bet galėjo augti mirčių nuo lėtinių ligų, kuomet žmonės nesikreipė. Iš tos dabar turimos statistikos mes analizės padaryti negalime. Ji tikrai bus daroma, kai turėsime metų rezultatus“, – kalbėjo A.Veryga.

Informacijos neslepia

Kai kurie politikai ėmė kelti versijas, kad galbūt informacija apie mirčių priežastis yra slepiama tyčia. Kodėl neskelbiama informacija apie mirčių priežastis, teiravosi ir opozicijos lyderis.

„Mano žiniomis, žmonės kreipėsi, tačiau dėl griežtų apribojimų arba neveikiančios struktūros jie paslaugų gauti negalėjo. <..> Neprivalote reaguoti į šį mano pasisakymą.

Lygiai taip pat nėra skelbiama mirčių priežastys, kas nėra įprasta Lietuvoje. Mes paprastai galėdavome sužinoti iš to paties Higienos instituto“, – abejonėmis dalijosi G.Landsbergis.

Sveikatos apsaugos ministras patikino, kad informacija nebuvo, nėra ir nebus slepiama.

„Siūlyčiau vis tik nepulti daryti išvadų, kad ir kur jūs randate duomenis. Todėl, kad, kaip ir sakiau, svyravimai, net ir vertinant tą patį mėnesį skirtingų metų, gali būti nemaži ir niekas nevertina paprastai tokio trumpo laikotarpio, nes priežasčių gali būti labai daug.

O metų pabaigoje, kai būna visi duomenys sutvarkomi, išvalomi, kad nebūtų kažkokių klaidų, jie visuomet yra paskelbiami. Tai bus detali mirčių statistika paskelbta, tikrai jos niekas nesiruošia nuo nieko slėpti“, – atsakė A.Veryga.