Per karantiną Lietuvoje gerokai padaugėjo mirčių, tačiau niekas negali įvardyti šio šuolio priežasčių. Į įvairių institucijų duris dėl to ėmę belstis politikai net kelia versijas, ar ši informacija neslepiama tyčia.

Per koronaviruso pandemiją, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, šalyje užregistruota apie 400 mirties atvejų daugiau.

Bet nerimą keliančios statistikos priežastis gaubia migla. Mirčių registrą tvarkantis Sveikatos apsaugos ministerijai priklausantis Higienos institutas jau kurį laiką tyli.

Šio instituto atstovai tikino negalintys pateikti duomenų apie mirties priežastis, nes jau nuo vasario pabaigos ir patys jų nežino – iš Registrų centro (RC) negauna medicininių mirties liudijimų.

Šio centro vadovas Saulius Urbanavičius „Lietuvos rytui“ neigė tarp politikų jau pradėjusius sklandyti įtarimus, kad šie duomenys galbūt slepiami nuo visuomenės.

Dėl kažkur klaidžiojančių svarbių duomenų RC direktorius priekaištavo dešimtis milijonų eurų atsiėjusiai vadinamajai e.sveikatos sistemai, kuri esą streikuoja: „Kol kas nežinome, kaip išspręsti problemą.“

Nežino, kas atsitiko

Pirmieji nerimo signalai dėl netikėtai padidėjusio lietuvių mirtingumo pasigirdo balandį, kai Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie kovo mėnesį užfiksuotas mirtis.

Jų skaičius pastebimai išaugo.

Tačiau specialistai nei tuomet, nei vėliau negalėjo paaiškinti, ar tai natūralūs svyravimai, ar staigų mirčių šuolį galėjo nulemti per karantiną atsiradę sveikatos apsaugos paslaugų teikimo suvaržymai.

Aistras kurstė ir viešai skelbiami pavieniai atvejai, kai mirė laiku gydytojų pagalbos nesulaukę ligoniai.

Tiesa, medikai tikino, kad skubi pagalba buvo teikiama be didesnių trikdžių ir nė vienas ligonis per pandemiją esą nebuvo užmirštas.

Vis dėlto sveikatos specialistai pripažino, kad neturint tikslių duomenų apie mirčių priežastis neįmanoma atsakyti, kokią žalą pagalbos uždelsimas galėjo padaryti sergantiems širdies, kraujagyslių ligomis, onkologiniams ligoniams. Be to, dalis žmonių galėjo mirti ir nuo koronaviruso.

Ar ligoniai nebuvo palikti?

Kodėl informaciją apie koronavirusu užsikrėtusius ir nuo COVID-19 mirusius ligonius valdžia sugebėjo pateikti gana sklandžiai, o kitas mirtis nežinia gaubia ir pasibaigus karantinui?

Tokius klausimus pastaruoju metu ėmė kelti ir politikai.

„Nerimą kelia ne tik mirtingumo skaičių augimas, bet ir mirtingumo priežasčių nežinojimas“, – praėjusią savaitę susirūpino konservatoriai Paulė Kuzmickienė ir Antanas Matulas.

Seimo nariai dėl informacijos apie mirčių priežastis trūkumo raštu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, taip pat į Higienos instituto vadovą Remigijų Jankauską ir Registrų centro direktorių S.Urbanavičių.

A.Matulas „Lietuvos rytui“ teigė, kad neturint tokių duomenų negalima paaiškinti, kas atsitiko: „Skelbiami pliki skaičiai apie mirtis – šokiruojantys, todėl jiems reikia išsamesnės analizės.

Tokia analizė būtina norint suprasti, ar ryškus mirtingumo didėjimas negalėjo būti susijęs su ekstremaliąja situacija ir sprendimais apriboti sveikatos apsaugos paslaugų teikimą.“

Anot politiko, iš pradžių siekiant užkardyti viruso plitimą buvo būtina laikinai apriboti šias paslaugas, bet jis neatmetė, kad lazda galėjo būti ir perlenkta.

„Atrodo, nebuvo įvertinta ir pasiruošta suvaldyti pasekmių. Sveikatos priežiūros įstaigų darbas buvo paralyžiuotas, daugybė žmonių skundėsi nesulaukę pagalbos.

Klausimas, ar nebuvo padaryta šiurkšti klaida, kai saugantis koronaviruso nuošalyje buvo palikti kiti ligoniai?

Ar kovodami su viena liga mes nepražudėme kitų žmonių?

Į šiuos neparankius klausimus galbūt pavyktų atsakyti analizuojant mirčių struktūrą. Labai įtartina, kad per tiek laiko nerandama galimybės išanalizuoti galbūt gyvybiškai svarbių duomenų“, – svarstė Seimo Sveikatos apsaugos komiteto narys.

P.Kuzmickienę irgi glumina valdžios nenoras sužinoti ne tik tikslų mirčių skaičių, bet ir jų priežastis: „Kodėl per karantiną mirė daugiau žmonių nei įprastai? Kažkam juk turėtų rūpėti, kodėl taip atsitiko?

Bet gal nenorima, kad paaiškėtų tiesa. Galbūt ji bus nemaloni.“

Registrų centras – bejėgis

Tačiau Higienos instituto atstovai tvirtino, kad nesklandumų gaunant duomenis apie mirtis kildavo ir prieš karantiną.

„Niekas nepasikeitė, vis dar turime tik vasario pabaigos duomenis“, – šią savaitę sakė instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė.

Kai „Lietuvos rytas“ šią valdininkę kalbino balandžio mėnesį, ji tada tvirtino tą patį.

S.Mekšriūnaitės teigimu, Registrų centras vis žada pašalinti kliūtis, bet to nepadaro: „Per tuos mėnesius niekas nepajudėjo – jie niekaip neįstengia sutvarkyti duomenų perdavimo.“

Instituto atstovė tvirtino, kad kilusiomis problemomis jau susidomėjo ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir politikai.

„Registrų centras kažką daro, bet rezultatų nėra. Anksčiau dokumentai vėluodavo po kelias dienas, blogiausiu atveju – savaitę. Tokie vėlavimai dar buvo pusiau pakenčiami, bet dabar duomenų negauname visiškai.

Kada viskas susitvarkys, neaišku, todėl mėginama ieškoti laikino sprendimo – galbūt bus bandoma duomenis gauti apeinant e.sveikatos sistemą, darant dokumentų kopijas“, – kalbėjo S.Mekšriūnaitė.

Pasimeta bendrame katile

Elektroniniai mirties liudijimai Higienos institutui turėtų būti teikiami per Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo sistemą (ESPBI IS), dar vadinamą e.sveikata.

Šioje sistemoje kaupiami duomenys, gaunami iš sveikatos priežiūros įstaigų, kurios patvirtina žmogaus mirties faktą ir nurodo jos priežastį. Pasiekę RC elektroniniai mirties liudijimai turėtų keliauti į Higienos institutą.

Bet Registrų centrui vadovaujantis buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas S.Urbanavičius „Lietuvos rytui“ pripažino, kad jau kurį laiką yra sistemos sutrikimų.

„Duomenų kiekis pradėjo labai augti ir e.sveikata tiesiog nepaveža.

Sistemos funkcionalumas mums neleidžia perduoti šių duomenų.

Problema yra aiški – mirties liudijimai įkrinta į vadinamąją e.sveikatos sistemą, į bendrą katilą, kur gausu ir kitų dokumentų.

Sistema nesukurta taip, kad ieškotų vien mirties liudijimų – ji dokumentus ima iš eilės, o kadangi jų vis daugėja, paieška stringa.

Įmonė ieško sprendimų. Panašu, kad reikės programavimo darbų. Tai kažkiek užtruks. Su didelėmis sistemomis nėra paprasta.

Bet suprantame, kad tai šiuo metu išties svarbu, ir dedame visas pastangas trūkumams pašalinti“, – dėstė S.Urbanavičius.

Registrų centro vadovas dar negalėjo atsakyti, ar įmonė sistemos trūkumus galės pašalinti savo jėgomis, ar teks organizuoti viešąjį pirkimą: „Vienaip ar kitaip, privalėsime išspręsti duomenų rūšiavimo problemą, kad kiekviena paieška neužstrigdytų sistemos.

Kaip? Kol kas neaišku.

Bet mes matome ir daugiau rizikos dėl duomenų kiekio augimo. Iš tiesų sistema gera, bet ją nuolat reikia tvarkyti.“

S.Urbanavičius sutapimu vadino tai, kad duomenys apie mirčių priežastis sistemoje pasiklydo būtent dabar, kai tos statistikos labiausiai reikia mokslininkams ir medikams.

Anot RC direktoriaus, jokio noro ar nurodymų slėpti šiuos duomenis tikrai nėra.

Jau išleista apie 40 milijonų eurų

E.sveikatos sistema Lietuvoje kuriama nuo 2005 m. Jos kūrimas vyko trimis etapais. Paskutinis, panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, įgyvendintas 2013–2015 m.

Kaip savo išvadose konstatavo Valstybės kontrolė, 2015 m. baigus kūrimo darbus e.sveikatos sistema pradėta naudotis pasyviai, o viešojoje erdvėje pasirodė vartotojų ir sistemos kūrėjų prieštaringos nuomonės: ar buvo pasiekti tikslai, garantuota kokybė ir saugumas?

Užpernai sistemos auditą užsakiusi Susisiekimo ministerija skelbė, kad e.sveikata buvo kuriama pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras, kai kurie darbai nebaigti, milijonus kainavusi sistema stringa, įsigytos technologijos nepasiteisina, o jų priežiūrai kasmet reikia vis didesnių investicijų. Sveikatos apsaugos ministerija po šio audito pranešė, kad e.sistemai jau išleista apie 40 mln. eurų, o jos priežiūrai vien 2017 m. ministerija skyrė 2 mln. eurų.