Pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas sutartinai vadinamas viena kertinių nepriklausomybės atkūrimo figūrų, padėjusia pamatus šiandieninei Lietuvos valstybės prezidento institucijai.
Primename, kad 1993 m. A.Brazauskas tapo Lietuvos prezidentu. O 2001-2006 m. ėjo ministro pirmininko pareigas.
Telkianti figūra
„Tai buvo pirmasis tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose rinktas prezidentas. Šiuolaikinės prezidento institucijos istorija Lietuvoje prasideda nuo jo“, – taip A.Brazausko reikšmę Lietuvos politikos istorijoje apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius.
Jam antrino ir politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas, akcentuodamas, kad nors A.Brazauskas nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu buvo svarbi figūra, tačiau jis nebuvo vienintelis svarbų vaidmenį suvaidinęs politikas.
„Tai yra viena kertinių mūsų valstybės atkūrimo figūrų, greta kurios rikiuojasi prof. Vytautas Landsbergis ir anapilin iškeliavęs Romualdas Ozolas bei kiti. Ėmus klibėti Sovietų sąjungai, jam reikėjo laviruoti tarp Maskvos ir tautiškai nusiteikusių veikėjų. Jis buvo tarpinė grandis, tarpininkas tarp Maskvos ir mūsų piliečių noro atkurti Lietuvos valstybę.
Siekiant nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, jis atstovavo atsargesnę pusę ir nebuvo radikalus. Vytautas Landsbergis buvo ir yra figūra, kuri skaldo visuomenę. A.Brazauskas – priešingai“, – sakė V.Dumbliauskas.
Pasak VDU profesoriaus A.Krupavičiaus, šio politiko asmenybė darė stiprią įtaką centro kairės susiformavimui Lietuvoje. O permainų ir perėjimų laikotarpyje A.Brazauskas buvo kompromisų, nuosaikumo, susitarimų generatorius ir įkūnytojas.
„Visuomenė pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo gana susipriešinusi. Tai A.Brazauskas buvo tas politikas, kuris stengėsi rasti kompromisą ir sutaikyti gana priešiškai viena kitos atžvilgiu nusiteikusias visuomenės puses. Tai jam pavyko ir tą rodo prezidento rinkimai, kur jis laimėjo pirmajame ture. Kaip pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas jis tam tikra prasme formavo šią instituciją, tai, kas įrašyta Konstitucijoje, vykdydamas praktine prasme“, – teigė jis.
Lyg nuo žąsies vanduo
Vaizdingiausi anapilin iškeliavusio prezidento apibūdinimai, anot politologų, buvo „lyg nuo žąsies vanduo“ ir „ūkiškai tvarkęsis vadovas“. Tai, lrytas.lt kalbintų pašnekovų teigimu, nemaža dalimi lėmė jo asmeninės savybės.
„Jis pradėjo karjerą kaip partinis funkcionierius ir, šiandieniniais terminais kalbant, atliko viešojo sektoriaus vadybininko funkciją. A.Brazauskas mąstė ekonominėmis kategorijomis ir puikiai suprato, kas yra valstybės ūkis. Jis buvo žmonių mylimas, sugebėdavo rasti bendrą kalbą ir buvo žmogus iš liaudies“, – ūkišką politiko būdą aptarė MRU docentas.
Profesorius A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad ministro pimininko pozicija dėl ūkiško būdo jam tiko bene labiau nei prezidento.
„Prezidento kadenciją jis užbaigė netradiciškai – jis nusprendė nedalyvauti kituose rinkimuose, nors turėjo nemažai galimybių juose laimėti. Ministro pirmininko amplua jam buvo artimesnis, nes premjero kompetencija apima vidaus politiką, socialinius ir ekonominius reikalus.
Pirma kadencija premjero vaidmenyje buvo sėkminga, Lietuva įstojo į NATO ir Europos Sąjungą. Antra kadencija buvo kiek sudėtingesnė ir jis jos šiose pareigose neužbaigė.
A.Brazauskas kaip politikas stengėsi matyti visuomenę, ją girdėti ir jausti jos nuotaikas. Jis mokėjo kalbėtis su žmonėmis, to kalbėjimo jis nuolat mokėsi, tai akivaizdu, lyginant jo pirmąsias kalbas ir tas kalbas, kurias jis sakė, baigdamas politinę karjerą.
Jeigu reikėtų politikus išskirti pagal archetipus, jis būtų politikas-ūkininkas – stiprus ūkininkas, kuris žino, ką daro, turi patirties ir supratimo, kaip reikia daryti. Jis turėjo ir administratoriaus gyslelę“, – kalbėjo A.Krupavičius.
Anot politologo, kalbant apie A.Brazauską, populiarus posakis buvo, kad jam net ir blogos žinios yra „kaip vanduo nuo žąsies“. Tai, A.Krupavičiaus nuomone, rodė jo lankstumą, įtaką politikoje ir pačioje visuomenėje.
„Privatizacijos lauke ne viskas buvo padaryta taip, kaip reikėjo. Jo, kaip premjero, veikloje taip pat būta prieštaringų sprendimų, jau nekalbant apie viešbutį. Yra istorijų, kurios baigėsi teismais, „Alitos“ privatizacija ir taip toliau. Jo politinis kelias nebuvo rožėmis klotas, bet jis siekė pusiausvyros, kompromiso ir gebėjo kalbėtis su žmonėmis bei siekdavo suburti aplink save geras komandas. Tai buvo ir komandinis žaidėjas, kuris nebijodavo savo komandoje turėti skirtingų politinių pažiūrų žmones“, – teigė jis.
Politologas V.Dumbliauskas patikino, kad per visą A.Brazausko politinę karjerą ryškiausias buvo vienas skandalas.
„Dėmė, kad jis padėjo mylimai moteriai. „Draugystės“ viešbučio privatizavimo istorija – bene vienintelis ryškesnis skandalas. Tai tamsus taškas jo biografijoje, tačiau skandalai prie jo nekibo.
Bet jam „kaip nuo žąsies vanduo“ – jei jam būdavo bandoma kažką neigiamo priklijuoti, tai tiesiog prie A.Brazausko nekibdavo. Jis buvo žmonių mylimas, sugebėdavo rasti bendrą kalbą ir buvo žmogus iš liaudies“, – aiškino V.Dumbliauskas.
Skoningo vyro tipažas
MRU docentas atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai šis politikas ėjo prezidento ir ministro pirmininko pareigas, jis drąsiai galėjo būti vadinamas skoningo vyro pavyzdžiu.
„A.Brazauskas vilkėdavo labai gražius kostiumus, ryšėdavo puikius kaklaraiščius, viskas visad būdavo suderinta, jis nebijodavo pakeisti marškinių spalvų. Mokiausi iš A.Brazausko, kaip derinti švarką, marškinius ir kaklaraištį“, – prisiminimu pasidalijo V.Dumbliauskas.
