Izraelio valstybė yra įkūrusi „Yad Vashem“ Holokausto ir didvyriškumo atminties institutą, žydų gelbėtojams suteikiantį Pasaulio tautų teisuolio vardą, apdovanoja medaliu. Jame iškalti žodžiai iš Babilono Talmudo „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“.
Pasaulio tautų teisuoliams taip pat suteikiama privilegija ant Teisingumo sienos „Yad Vashemo“ Teisingumo sode Jeruzalėje iškalti savo vardą.
Prezidentas įteikia apdovanojimus
„Yad Vashem” apdovanoja tik pilnametystės sulaukusius žydų gelbėtojus, todėl Pasaulio tautų teisuolio vardo laureatų sąrašas kiek trumpesnis. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus skelbiamame sąraše – 915 lietuvių.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra sudaręs sąrašą žmonių, kurie prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Dabar šiame sąraše – 3277 pavardės. Nemaža dalis gelbėtojų yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Šį garbingą apdovanojimą gavusiųjų sąraše – 1515 lietuvių.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimas įteikiamas kiekvieną rugsėjį minint Žydų genocido atminimo diena. Laureatai ar jų šeimos nariai apdovanojimą atsiima iš Lietuvos prezidento rankų.
Būtini neginčijami įrodymai
Šiemet apdovanotųjų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi sąrašas vėl prasiplės, nes Gaono žydų istorijos muziejus renka būtinus dokumentus dar keliasdešimčiai asmenų.
Gaono žydų istorijos muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja sakė, kad tikslus apdovanojimui teikiamų asmenų skaičius paaiškės šiek tiek vėliau, liepos pabaigoje.
“Reikia surinkti visus būtinus dokumentus, liudijimus, o tai padaryti nėra taip paprasta, nes žmonės išsibarstę po visą pasaulį, – lrytas.lt sakė D.Selčinskaja. – Kiekviena kandidatūra vėliau dar bus patikrinta”.
Dukterys liko neapdovanotos
Šiais metais apdovanojimui teikiamų asmenų sąraše bus Jono Steponavičiaus (1902-1996) ir Michalinos Steponavičienės (1903-1965) dukterys Irena ir Leokadija.
Sutuoktiniams Steponavičiams dar 1995 m. buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, o 2002 m. abiem po mirties įteiktas ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimas.
Tuo tarpu per Antrąjį pasaulį karą paauglės buvusios Steponavičių dukterys dabar 88 metų Irena Ožekauskienė ir 90-metė Leokadija Pliopienė liko be apdovanojimų.
Pasaulio tautų teisuolio vardas suteikiamas tik pilnamečiams, tad šias karo baisumus menančias ir tėvams gelbėti žydus padėjusias I.Ožekauskienę ir L.Pliopienę šį rudenį ruošiama pristatyti Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimui.
Šeima išgelbėjo tris žydus
Lapiakalnio kaime gyvenusi ūkininkų Juozo ir Michalinos Steponavičių pora puikiai pažinojo odininką Abramą Fridbergą (1909-1973) iš greta esančio Vievio, nes ne kartą buvo prireikę jo paslaugų.
Kai nacių kariuomenė okupavo Lietuvą, A.Fridbergui su broliu Moiše pavyko išvengti Vievio, Žaslių ir Žiežmarių žydų žudynių. Broliai Fridbergai paprašė Steponavičių pagalbos.
Už žydų gelbėjimą naciai ir jų pagalbininkai bausdavo mirtimi, bet keturis vaikus auginę ūkininkai priglaudė ne tik abu brolius, bet ir vieviškį Berlą Gensą. Tiesa, pastarasis viešėjo neilgai – po to persikėlė slapstytis į kitą kaimą.
Pusmetį slapstęsis M.Fridbergas prisijungė prie partizanų, o jo brolis Abraomas per visą vokiečių okupaciją išliko Steponavičių namuose. Išgelbėtasis M.Fridmanas tik po karo sužinojo, kad neišgyveno žmona ir jųdviejų dukterys.
A.Fridbergas siekė atsidėkoti savo gelbėtojams ir siūlė geradarių šeimai savo namą Vievyje, bet Steponavičiai griežtai atsisakė dovanos.
Artimais bičiuliais jie išliko iki pat A.Fridbergo mirties 1973-iaisiais. Ryšys nenutrūko iki pat šiol – I.Ožekauskienę ir L.Pliopienę lanko Izraelyje gyvenanti A.Fridmano dukra Judith Taitc su šeima.
Už pagalbą grėsė mirtis
Pokaryje, 1947-aisiais, gimusi J.Taitc augo be išžudytų senelių, dėdžių, tetų, pusbrolių ir pusseserių, o karo baisumus mena tik iš pasakojimų.
„Ačiū Dievui, kad atsirado kilnių žmonių. Jiems esu dėkinga už tėvo gyvybę, už tai, kad galėjau gimti pati, susilaukti dviejų sūnų ir keturių anūkų“, – Šiaulių apskrities žydų bendruomenei atsiųstame laiške rašė J.Taitc.
Tėvas jai daug papasakojo apie trejus metus, praleistus slėptuvėje. Steponavičiams buvo kilusi didžiulė grėsmė, nes apylinkėse buvo pasklidusios kalbos apie besislapstančius žydus, o netoliese gyveno nacių talkininkas.
Policajaus motina net buvo atėjusi į Steponavičių sodybą pasižvalgyti, bet nieko įtartino nepamatė.
Ūkininkų paaugliai vaikai irgi sugebėjo išlaikyti didžiąją paslaptį – ne tik neprasitarė, bet ir nešė maistą. Jie saugojo kiemą nuo pašalinių akių tomis akimirkomis, kai išgelbėtieji džiaugėsi galimybe išeiti iš slėptuvės nusiprausti ir įkvėpti tyro oro.
Šeimas susieja draugystė
Steonavičių ir Fridbergų draugystė nenutrūko – susibičiuliavusios šeimos lankė viena kitą. Ūkininkai atvažiuodavo paviešėti į Kauną, o jų slėptas M.Fridbergas su šeima dažnai aplankydavo Lapiakalnyje gyventi likusius bičiulius.
„Irena kelerius metus gyveno pas mus Kaune, todėl iki šiol moka jidiš kalbą“, – laiške rašė J.Taitc.
Išgelbėtojo duktė įsitikinusi, kad ir Lietuva privalo pagerbti tokius žmones ir sudaryti jiems geriausias sąlygas: „Juk tai – Lietuvos didvyrių atžalos!“
Mergaitę išpirko ūkininkas
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimui bus teikiama ir Onos Bielskienės (1914-1995) kandidatūra. Tiesa, šiai prieš ketvirtį amžiaus mirusiai gelbėtojai skirtą apdovanojimą teks atsiimti namiškiams.
O.Bielskienė kartu su svaine Marija Jociene – Basiene išgelbėjo nuo mirties Liubą Chanonovič.
Šios mergaitės tėvai batsiuvys Faivelis ir Feigė Chanonovič buvo sušaudyti pačioje karo pradžioje. Penkiolikametė Liuba ir vyresnioji jos sesuo Gita buvo įkalintos Rainių stovykloje, o vėliau buvo perkeltos į Telšių getą.
Paauglę buvo išpirkęs vietinis ūkininkas – siekė turėti pagalbininkę ūkyje. Bet galiausiai vyras pabūgo gestapo ir liepė globotinei palikti namus.
Suteikė saugią pastogę
Išsekusi mergaitė kelias dienas klajojo apylinkėse, kol pasiekė Valakų kaimą. Ją pasislėpusią rado ir į namus parsivedė O.Bielskienė. Jos sutuoktinis Liudas neprieštaravo, kad mirtiną grėsmę šeimai kelianti viešnia pasiliktų.
Po 10 mėnesių Bielskiai sutarė su Luokės apylinkėse vienkiemyje gyvenančia M.Jociene – Basiene. Pastarosios namuose L.Chanonovič praleido beveik dvejus metus, iki 1944 m. spalio, kol ėmė sklisti kalbos apie paslėptą žydaitę.
Išgelbėtoji mergaitė vėl sugrįžo į Bielskių namus, bet netrukus persikėlė į saugesnę vietą – pas Vidsodyje gyvenančią O.Bielskienės seserį Juliją Nūtautienę.
1998 m. „Yad Vashem” suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą ir O.Bielskienei, ir M.Jocienei – Basienei.
Gelbėtojų atminimui – skveras
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sakė, kad būtina nustatyti istorinius faktus: „Privalome žinoti ir pagerbti žmones, kurie žvelgdami mirčiai į akis gelbėjo kitus“.
S.Kerbelis renka informaciją ir teikia Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, kad O.Bielskienės namiškiai galėtų atsiimti ir kaip šeimos relikviją išsaugoti didvyrišką poelgį menantį apdovanojimą.
„Džiaugiuosi, kad Šiauliuose greitai prasidės Teisuolių skverelio įkūrimo darbai. Tarp pirmojo ir antrojo geto, Vilniaus – Ežerų g. kampe, bus įamžinti visi Šiaulių apskrities Pasaulio tautų teisuoliai – 162 gelbėtojai“, – sakė S.Kerbelis.
Nacių ir jų pakalikų vykdyto holokausto statistika kraupi: per Antrąjį pasaulinį karą getuose ir koncentracijos stovyklose nukankinta ir išžudyta didžioji dalis – apie 196 tūkstančius Lietuvos žydų.
Iš savo istorija, kultūra, tradicijomis, ekonomine sankloda garsios litvakų bendruomenės išsigelbėti pavyko tik mažai daliai – apie 12 tūkstančių žmonių.
