Vadovaujantis šiuo skundu, LRT gauna finansinę valstybės pagalbą, galimai pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles. Pasak premjero S. Skvernelio, komercinės žiniasklaidos kreipimasis į EK yra vienas iš būdų gauti atsakymus ir paskatinti valstybės institucijas veikti.
Prielaidos gali būti keliamos
Anot ministro pirmininko, skundas parodo, kad komercinė žiniasklaida įžvelgia teisinio reguliavimo spragas, o kartu skundas yra reakcija į jau kurį laiką trukusias diskusijas.
„Manau, kad jei toks kreipimasis yra, vadinasi, komercinė žiniasklaida mato teisinio reguliavimo spragas, reikėtų, žinoma, teisininkams įsigilinti. Tos tokios diskusijos seniai buvo, ypač dėl konkurencijos, tas pats ir portalo atsiradimas – jis irgi iškreipė konkurenciją.
Manau, kad tai vienas iš būdų, vienas iš mechanizmų, kuriuo pasinaudojus komercinė žiniasklaida ir gaus sprendimus, ir atsakymus, paskatins ir valstybės institucijas veikti. Tai palauksime vertinimo. Tokios prielaidos, kas ten išdėstyta, jos gali būti keliamos“, – savo poziciją pateikė S.Skvernelis.
Kvestionuoja finansavimą ir konkurenciją su komerciniais rinkos dalyviais
Primename, kad nepriklausomiems žiniasklaidos kanalams nerimą kelia ne tik galimai nesąžiningos ir galiojančius teisės aktus pažeidžiančios konkurencijos sąlygos, bet ir pats EK bei teismų praktikos neatitinkantis nacionalinio transliuotojo finansavimo modelis.
„Lietuvoje galiojantis visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis iš principo netenkina prielaidų, kurių EK tikisi iš valstybės pagalbos priemonių. Skirdama finansavimą LRT Lietuva neužtikrino, kad LRT transliuojamas ir internete skelbiamas turinys nekonkuruotų su komercinių rinkos dalyvių siūlomu turiniu.
Maža to, LRT skiriamo finansavimo dydis nėra niekaip susietas su LRT sąnaudomis ir neturi nepriklausomo bei efektyvaus sąnaudų kontrolės mechanizmo“, – pristatydamas skundą kalbėjo Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus.
A.Marcinkui pritarė ir EK inicijuotoje byloje pareiškėjus atstovaujantis „Ellex Valiūnas“ partneris, advokatas dr. Karolis Kačerauskas, tikindamas, kad LRT konkuruoja su komerciniais rinkos dalyviais, kurie veikia rinkos sąlygomis, kai tuo tarpu LRT turi galimybę prieiti prie viešųjų finansų.
„Tas finansavimas, kuris numatytas LRT nuo 2015 metų, atitinka visus valstybės pagalbos požymius, atitinkamai jis leidžiamas tik gavus atskirą EK leidimą, tokio leidimo nebuvo gauta, tai reiškia, kad ši valstybės pagalba išimtinai dėl tokios techninės priežasties būtina sugrąžinti į valstybės biudžetą“, – aiškino advokatas.
Anot teisininko, EK skundžiama „nuo 2015 metų neteisėtos valstybės pagalbos suma sudaro 227 mln. eurų, kurią, pagal galiojančias valstybės pagalbos taisykles, LRT turėtų grąžinti į valstybės biudžetą“.
Komercinės žiniasklaidos atstovai skunde nurodo, kad LRT finansavimas iš biudžeto nėra susietas su kaštais vykdant misiją, trūksta tinkamos pajamų ir išlaidų kontrolės.
