2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimus, tiek ir į valstybės poreikius.
Būsimiems studentams plečiamos pasirinkimo galimybės, valstybės finansuojamų vietų daugumoje studijų krypčių daugėja arba išlieka praėjusių metų kvota. Dvigubai didėja ir socialinės stipendijos.
Studentai džiaugiasi paskatinimu
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas sako, kad toks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žingsnis seniai buvo skatinamas, ir vertina tai teigiamai.
„Patys labai skatinome tai daryti. Ypač po 2018 metų studentų priėmimo, kai iš beveik 17 tūkst. valstybės finansuojamų vietų buvo nepanaudota apie 5 tūkst. Tuo metu tai buvo aiškus signalas, kad reikia kitos strategijos. Šiemet tikimės, kad didžioji dalis krepšelių bus panaudota“, – sakė jis.
Studentai džiaugiasi ir pirmaisiais stojimo į pedagogikos studijų programas rezultatais.
Pasak E.Sarkano, dar reikia palaukti sutarčių pasirašymo, tačiau panašu, kad būsimi studentai susiviliojo valstybės finansuojamomis studijomis ir stipendijomis.
„Valstybė ne vienus metus kalba, kad reikia daugiau studentų inžinerinėse studijų programose. Taip pat reikia nepamiršti tam tikrų socialinių ir humanitarinių studijų programų. Pavyzdžiui, studentai gana nenoriai renkasi filosofijos, sociologijos studijas, o jos yra fundamentalios“, – kalbėjo E.Sarkanas.
Netrukus Seime bus svarstoma ir iniciatyva dėl tikslinių stipendijų visiems studentams. E.Sarkanas tikisi, kad ją priėmus tai taptų dar viena paskata studijuoti.
Studijų programas šiuo metu besirenkantiems abiturientams E.Sarkanas pataria kuo daugiau skaityti ir domėtis.
„Informacijos yra daugybė, turbūt svarbiausia atsižvelgti į Studijų kokybės vertinimo centro apžvalgas, esamų ar buvusių studentų atsiliepimus. Rinkitės, kas iš tiesų domina, o ne tai, ką pataria artimieji ar draugai“, – sakė LSS prezidentas.
Patarė, kaip rinktis profesinį kelią
Karjeros konsultantė Daiva Šilienė sako, kad profesijos pasirinkimas – atsakingas ir sąmoningas procesas. Svarbiausia, kad tai būtų paties žmogaus sprendimas.
„Vaikas turėtų būti ne profiliuojamas ir nukreipiamas, bet šviečiamas, ugdomas, supažindinamas su mokslo ir darbo pasauliu, kad ir nuo priešmokyklinio amžiaus. Kuo anksčiau apie tai pradėsime kalbėti, tuo lengviau mūsų vaikams bus pasirinkti“, – teigė ji.
Pasak konsultantės, didesnis valstybės finansuojamų vietų skaičius yra puiki žinia daugeliui, tačiau pulti stačia galva ir neapgalvotai pasirinkti tikrai nereikėtų.
„Domėtis studijų programomis patariu jau nuo aštuntos klasės, kad viskas vyktų laipsniškai ir prireikus tai netaptų dar vienu galvos skausmu. Šiandien bendrojo ugdymo mokyklose gimnazistai vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse mokosi pagal asmeninius ugdymosi planus. Tai reiškia, kad jau dešimtoje klasėje jiems tenka priimti sprendimą, kuris gali turėti įtakos pasirinkimui po mokyklos baigimo.
Dažnu atveju atsisakoma tų dalykų, kurie sunkiau sekasi, o jų ima ir prireikia, nes patinkančioje studijų programoje jie yra. Kitaip tariant, reikia mokėti skaityti studijų programas, tai nemažai laiko reikalaujantis darbas.
Renkantis studijas svarbu užduoti sau tinkamus klausimus pagal domėjimosi sritį. Ko tikiuosi iš studijų? Ar turiu tokių gebėjimų, kurių reikia mano pageidaujamai studijų programai? Kur noriu studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje? Ar yra tarptautinių mainų galimybė? Ar yra gretutinių studijų pasirinkimas? Kam skiriu prioritetą – valstybės finansuojamai ar nefinansuojamai vietai?
Visada gerai gauti informacijos iš tų, kurie jau studijuoja norimoje programoje, tik reikia būti pasiruošusiam atsijoti informaciją, nes ji būna subjektyvi. Prašykite surašyti pliusus ir minusus: kas patinka ir kas ne. Raginu pasidomėti, kas dėsto vieną ar kitą dalyką, įvertinti visas potencialias mokymosi vietas, akademinę aplinką. Taip pat nusiteikti, kad bus visko: kažkas gal labai patiks, kažkas gal ne, bet bent jau būsite pasiruošę“, – patarė D.Šilienė.
Svarbus priminimas tėvams
D.Šilienės nuomone, nors tėvai daro didžiulę įtaką savo vaikams, karjeros kelią turi rinktis patys vaikai.
„Nuolatos su kolegomis kartojame, kad vaikas renkasi TIK pirmąsias studijas. Tad tegu jos teikia džiaugsmą, malonumą, o ne nuolatinį nusivylimą. Mokytis, persikvalifikuoti teks visą laiką. Pokyčiai mūsų vaikus lydės nuolatos ir jie turi būti tam atsparūs. Tai reikia įsisąmoninti, nes taip, kaip buvo anksčiau, nebebus“, – tėvams priminė karjeros konsultantė.
Numatoma, kad valstybės finansavimą šiemet gaus apie 16,5 tūkst. pirmakursių: 10,3 tūkst. stojančiųjų į universitetus, 6,2 tūkst. – į kolegijas. 2019 m. buvo suplanuota 13,2 tūkst. stojančiųjų: 7,8 tūkst. – į universitetus, 5,4 tūkst. – į kolegijas.
2020 m. priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas numatoma skirti 13,1 mln. eurų, tai 41 proc. daugiau, nei buvo suplanuota skirti 2019 metais.
