Anot „Vilmorus“ vadovo, sociologo Vlado Gaidžio, visus pokyčius reikėtų sieti su koronaviruso pandemija, o kilusius valstiečių reitingus – su ūgtelėjusiu pasitikėjimu kovoje su infekcija žibėjusiu sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir premjeru Sauliumi Skverneliu.
Žymios pavardės rinkimų sąraše žiupsnelį šlovės pridėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), taip pat kilstėjo norinčiųjų balsuoti Liberalų sąjūdį (LRLS) skaičius.
Valstiečiai vejasi konservatorius
Naujausi tyrimų centro „Vilmorus“ reitingai, lyginant su paskutiniaisiais, pasirodžiusiais šalyje jau esant koronavirusui, tačiau dar nepaskelbus karantino (paskutinės apklausos vyko kovo 6-13 d.), leidžia puikiai palyginti, kas per visą tris mėnesius trukusį karantino režimo laikotarpį rinkosi sau politinius taškus, o kas po truputį barstė žmonių pasitikėjimą.
Tiek kovą, tiek birželį pirmojoje vietoje išlieka konservatoriai, už kuriuos, jei rinkimai vyktų jau dabar, balsuotų 14,3 proc. respondentų. Tiesa, dar kovą šis skaičius siekė 17 proc.
Tuo tarpu valstiečiai, už kuriuos kovą būtų balsavę 12,4 proc. apklaustųjų, dabar sulauktų 13,4 proc. respondentų balsų. Sociologas V.Gaidys šiuos pokyčius sieja su pandemija.
„Kažkam koronavirusas į minusą, o kažkam – į pliusą. Ir į pliusą tiems, kurie kovoja su koronavirusu ir kalba per televiziją, spaudą. Manyčiau, kad koronaviruso laikotarpiu valdančioji dauguma, valstiečiai, daugiau per televiziją pasireiškė.
A.Veryga turbūt ir 50 kartų dažniau nei anksčiau, taip pat ir S.Skvernelis. Vis tiek jie identifikuojami su valstiečiais“, – portalui lrytas.lt pokyčius reitingų lentelėje aiškino V.Gaidys.
Sociologo teigimu, iki pandemijos valstiečių reitingai po truputį mažėjo, o konservatorių augo, tačiau pastarųjų rinkėjai – labai aktyvūs, todėl didelių neigiamų pasekmių V.Gaidys tvirtino neįžvelgiantis.
„Valdančiosios partijos reitingai dažniausiai mažėja, o ne didėja artėjant rinkimams. Tačiau tris mėnesius šalyje buvo koronavirusas ir valstiečiai su juo daugiau turėjo reikalų. O ta kova, pagal apklausas, gana sėkminga buvo.
Savo ruožtu konservatoriai su koronavirusu nekovojo. Bet jie yra pirmi, jų rinkėjai gana aktyvūs ir tai nėra kažkokia pabaiga“, – svarstė sociologas.
Dviem partijoms – neblogos perspektyvos
Vertinant pokyčius kitų partijų stovyklose, V.Gaidys sakė didelių pasikeitimų neįžvelgiantis, nes karantino metu partinė veikla buvo visiškai nusilpusi.
Visgi neblogas perspektyvas jis įžvelgė trečioje vietoje stabiliai įsitaisiusių socialdemokratų (9,1 proc. birželį ir 8,3 proc. kovą) ir penktoje reitingų lentelės vietoje esačių liberalų (4,3 proc. birželį ir 3,1 proc. kovą) partijų pokyčiuose.
„Socialdemokratai į sąrašus traukia naujas ir populiarias pavardes. Gali būti, kad jie didelį darbą daro regionuose. Socialdemokratai yra aktyvūs ir matysime, kaip jiems seksis. Jiems ir liberalams šiuo metu šviečiasi neblogos perspektyvos“, – pabrėžė V.Gaidys.
Kitoms partijoms trūksta lyderystės
Apie kitas partijas, anot sociologo, kalbėti dar anksti, nes jos neturi nei aiškaus identiteto, nei konkrečių lyderių.
Ketvirtojoje vietoje kol kas rikiuojasi „Darbo partija“, už kurią dabar balsuotų 4,6 proc. respondentų (kovą – 5,1 proc.), o šeštojoje – „Tvarka ir teisingumas“ (3,1 proc. birželį ir 3,8 proc. kovą), neseniai susijungusi su kitomis politinėmis jėgomis ir persivadinusi į „Laisvė ir teisingumas“.
„Šios partijos dar turi susikonsoliduoti: ir „Darbo partija“, ir „Tvarka ir teisingumas“, kurią iš intercijos dar žmonės pamini, nes ji 20 metų jau buvo kaip prekinis ženklas, nors nebėra tos partijos.
Yra dar daug partijų, kur nelabai aišku, kas yra vadovas, kurioms reikia konsoliduotis“, – apibendrino V.Gaidys.
