Nors metinio pranešimo retorika leido numatyti prezidento akcentuojamos gerovės valstybės pagrindus, kurių apibrėžimui netrūko kritikos pirmaisiais G.Nausėdos prezidentavimo metais, pats kalbos metaforiškumas gali būti vertinamas nevienareikšmiškai.
„Kalboje gausu kalambūrų ir metaforų, kurios, iš vienos pusės, padeda suvokti situaciją giliau, tačiau pats pranešimas yra skirtas plačiajai visuomenei, todėl reikėtų daugiau konkretumo. „Dramos superdidvyriai“, „geopolitikos šachmatų lentos pėstininkai“, „piktos skiauterės kratymas“ – šios frazės ne visiems gali atnešti supratimą, kurį turi politikai ar šioje srityje dirbantys asmenys“, – kalbą įvertino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Mindaugas Norkevičius.
Nevienareikšmiškai, pasak lrytas.lt kalbintų pašnekovų, vertinama gali būti ir kalbos atitiktis prezidento veiksmams.
Laukta ir tikėta retorika
„Retorikos prasme išgirdome tai, ko ir buvo galima tikėtis. Kalba sugebėjo jungti metaforišką kalbėjimą su tikrovės suvokimu bei gebėjimą visur įžvelgti moralinius aspektus“, – apibendrino Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto profesorius, politinės komunikacijos ekspertas Gintaras Aleknonis.
Politologas M.Norkevičius akcentavo, kad pranešime nebuvo nepasakyta nieko naujo, o daugiausiai vartotos tos frazės, kurias iš prezidento lūpų girdėjome visus metus: pagarba, pasitikėjimas, susitarimas – jis šias sąvokas nuolat naudojo aptardamas skirtingus klausimus.
Tačiau profesorius G.Aleknonis pabrėžė, kad pati kalba dar ne viskas: „Metinis pranešimas yra svarbus politinio gyvenimo įvykis ir į jį galima žvelgti iš dviejų pusių. Pirmoji – pati kalba. Kita pusė – kaip politikai ir visuomenė reaguoja į tą kalbą.
Visuomenė išklauso, vieni pastebi vienus dalykus, kiti – kitus. Ir tai įdomiausias dalykas, kuris ir atskleidžia kalbos prasmę. Valdantieji išskiria ir sau paskiria vienus dalykus, sakydami, kad štai kaip gerai įvertinta mūsų veikla. Opozicija visą laiką sako, kad prezidentas kritikuoja valdžią“, – detalizavo VU Komunikacijos fakulteto profesorius.
Gerovės valstybės apmatai
„Iškėlėme didįjį Lietuvos tikslą – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė“, – tokie žodžiai nuskambėjo metinio pranešimo pradžioje.
Anot M.Norkevičiaus, galima teigti, kad metiniame pranešime, o kartu ir visų pirmųjų prezidentavimo metų retorikoje, buvo bandoma apibrėžti gerovės valstybės sampratą.
VDU politologas pastebėjo: G.Nausėda pabrėžė besistengiąs, kad biudžetas būtų orientuotas į socialinius reikalus, ypač dėl socialinės atskirties mažinimo, pensijų sistemos klausimų.
M.Norkevičius prisiminė, kad rinkimų kampanijos metu buvo daug kalbama apie centrinės valdžios ir regionų santykį, grįstą nesutarimais ir dialogo trūkumu. Tai rodo ir prezidento patirtis, kai jis kas mėnesį vyksta į vieną iš Lietuvos regionų.
Politologas atkreipė dėmesį, kad tai apibrėžiama skambiu kalambūru nurodant, kad santykis tarp centrinės valdžios ir savivaldos neturėtų būti kaip pono ir baudžiauninko.
„Regionų politikos klausimas ir pajamų klausimas, orientuotas į socialinę atskirtį ir nelygybę – šias frazes jis kartojo net keletą kartų. Tai gerovės valstybės pagrindą atitinkantys momentai, bet panašu, kad jie įgyvendinti tik kalbų lygmenyje – realiai atliktų darbų kaip ir nematome“, – sakė M.Norkevičius.
Užsienio politikoje apsieita be priešų paieškos
Užsienio politikos klausimų sprendimas, vadovaujantis Konstitucija, yra vienas svarbiausių prezidento veiklos uždavinių.
M.Norkevičius pastebėjo, kad, išskiriant užsienio politikos kryptis (santykius su kaimyninėmis valstybėmis, Europos Sąjungos svarbą ir Rytų partnerystę) nepasakyta nieko naujo ir tokia Lietuvos strategija buvo netgi iki 2004 m., kai mūsų šalis siekė įstoti į ES ir NATO.
G.Aleknonis pabrėžė, kad įdomus momentas, kaip prezidentas priėjo prie užsienio politikos dalykų.
„Jis atėjo labai žmogiškai, kalbėdamas apie žvalgybininkų grąžinimą. Mes prisimename, kad reikėjo specialių įstatymų, pati žvalgybos bendruomenė buvo suskilusi. Jis sugebėjo šiai tarptautinių santykių istorijai suteikti žmogiškąjį atspalvį.
Į akis iš gerosios pusės krito realistiškas Astravo vertinimas. Be abejo, daug kam nepatiks, kad jis tai pavadino 12 metų trunkančia klaida ir paragino realistiškai žiūrėti į tai, ką mes galime. Tai korektiškas vertinimas. Astravas – istorija, kuri mums skaudi, bet ji pirmiausia eksploatuojama vidinių politinių žaidimų kontekste – jis ragina pakilti virš šito.
Kalbėdamas apie santykius su Rusija, prezidentas sakė, kad yra problemų ir atsiranda neįveikiamų kliūčių. Iš karto pereita prie skirtingo istorijos vertinimo. Neieškoma priešų – tai yra svarbu. Politikoje ieškoti priešų, juos surasti ir sakyti, kad mes juos nugalėsime, yra lengviausias kelias“, – tikino VU profesorius.
M.Norkevičiaus požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad Rusija grėsmių nacionaliniame saugumui ataskaitoje sulaukia daug dėmesio, prezidento pranešime Rusijai teko itin mažai kritikos, o akcentas buvo dedamas tik į istorijos perrašymą, propagandos elementą, bet jokių gilesnių analizių, susijusių su saugumu, kalboje nebuvo.
„Ankstesnių metinių pranešimų kontekste šįkart didelis dėmesys skirtas Baltarusijos vektoriui: ne tik aptariant Astravo atominės statymą, bet ir tai, kaip vyksta bendradarbiavimas su Baltarusija, kodėl su ja reikia bendradarbiauti ir kodėl, jei mes nebendradarbiausime, tą nišą gali užimti kiti, duodant suprasti, kad galvoje turima Rusija“, – teigė jis.
Žalieji akcentai
„Kontekstas nebuvo toks įpareigojantis, bet kalba, susijusi su klimato kaita, yra aktuali jau daugelį metų. Tačiau prezidento pranešimuose tokio pabrėžimo nebuvo, dabar yra išskyrimas, kad Lietuva tampa žalia valstybe, taupančia energiją ir skatinančia piliečių sąmoningumą. Tai kartu atliepia ir ES, Jungtinių Tautų organizacijos diktuojamas politikos gaires“, – dėmesį atkreipė M.Norkevičius.
G.Aleknonio teigimu, į žaliosios ekonomikos tendencijas prezidentas pranešime sureagavo realistiškai.
„Europoje yra didžiulė žaliosios politikos mada. Šiuo atveju prezidentas kalbėjo apie tai, kad kuriame žaliąją, inovatyvią, socialinės taikos valstybę. Jis taktiškai pasako žodį „žalia“, kuris dabar Europoje yra lyg burtažodis, tačiau jis tuo nepiktnaudžiauja“, – sakė G.Aleknonis.
Dugnas – ir pozityvus, ir negatyvus
G.Nausėda pirmajame savo metiniame pranešime konstatavo, kad „politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno“.
Tokią frazę, kaip pastebėjo politinės komunikacijos ekspertas G.Aleknonis, galima vertinti dvejopai. O raginimas valdantiesiems „ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus“ bei opozijai skirta žinutė, kad kritika turi būti ne dėl kritikos, galėtų būti siejama su metaforišku vaidmenų priminimu.
„Reikia nepamiršti, kad iki Seimo rinkimų liko vos keli mėnesiai. Prezidentui šiuo atveju, jei jis nori išlaikyti savo vaidmenį, reikia nedalyvauti Seimo rinkimų kovose. Tai politikui yra sunku.
Šiuos dalykus siečiau su metaforišku kalbėjimu. Jis aptarė parlamentarų vaidmenį ir pasakė, kad nereikia tuose vaidmenyse labai įsijausti, nes praeis pusmetis ir vaidmenys galbūt pasikeis.
Apie dugną galima sakyti, kad tai yra ir optimistinis, ir pesimistinis pasakymas. Pesimistinis – štai mes dugne, ir jau viskas. O optimistinis – dugnas reiškia, kad mes nuo jo atsispirsime ir kilsime“, – detalizavo G.Aleknonis.
