STT kišenėje sėdinčių teisėjų sprendimai gali brangiai kainuoti valstybei.
Neseniai Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) pasiekė skundas, kad STT pateiktus kaltinimus palaimino nuo bylos nenusišalinęs ir apie savo statusą nepranešęs Apeliacinio teismo teisėjas Aloyzas Kruopys. Jis STT tyrėjų buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Druskininkiečio Juliaus Liutkaus bylą nagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija, kurios pranešėjas ir pirmininkas buvo A.Kruopys, panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė STT tyrėjams palankų sprendimą. Po šio nuosprendžio skundą EŽTT parašęs J.Liutkus teigė, kad A.Kruopys buvo šališkas, nes jam galėjo daryti įtaką ta pati STT, nuo kurios noro priklauso, ar šis teisėjas taps įtariamuoju, ar liks paprastu liudytoju.
Mulkino lengvatikius
Šios bylos galėjo ir visai nebūti, jeigu ne žinomos būrėjos Alos Naruševičienės gebėjimai apsukti žmonėms galvą.
Atrodo, kad daugybę lengvatikių apgavusi aferistė sugebėjo apkvailinti ir STT pareigūnus, prokurorus ir net kai kuriuos teisėjus.
Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinti A.Naruševičienė savo, kaip būrėjos, karjerą pradėjo Rusijos Jaroslavlio mieste, kur įkūrė būrimo saloną „Kristina“.
Kol ji vietinius rusus maustė už 5 tūkstančius dolerių pardavinėdama įvairius amuletus, kuriuos pati turguje pirkdavo už kapeikas, niekam jos veikla neužkliuvo.
Tačiau moteris peržengė visas ribas, kai nustatė, kad viena sveikatos problemų turinti vietos mergaitė esą serga vėžiu.
A.Naruševičienė pareiškė, kad savo burtais gali išgydyti ligą, tačiau tam reikia 50 tūkstančių dolerių. Mergaitės tėvai pardavė vienintelį savo butą ir pinigus įteikė aferistei.
Tačiau aferistei to buvo maža – ji reikalavo vis daugiau pinigų.
„Mergaitės gyvybė mano rankose“, – kartojo būrėja.
Galbūt A.Naruševičienei būtų pavykę išmelžti ir daugiau pinigų, jei ne vienas vietos gydytojas, nustatęs, kad mergaitė neserga jokiu vėžiu, – jai tiesiog trūksta vitaminų.
Tuomet mergaitės tėvai pareikalavo, kad burtininkė grąžintų pinigus, tačiau nieko negavo.
Pabėgo į Lietuvą
Dėl šio epizodo Jaroslavlio policijoje buvo iškelta baudžiamoji byla. Ši afera sukrėtė visą miesto visuomenę – pačiai nuskambėjo atvejis, kai vienas Jaroslavlio policijos papulkininkis, esą priblokštas tokio nežmoniško būrėjos elgesio, metė tarnybą ir įstojo į vienuolyną.
Pati A.Naruševičienė, išsigandusi, kad gali atsidurti už grotų, išvyko gyventi į Lietuvą.
Rusijos generalinė prokuratūra paskelbė tarptautinę aferistės paiešką, bet nieko gero nesitikėjo, nes Lietuva savo piliečių neišduoda.
Apgauti klientai susibūrė
Sugrįžusi į Lietuvą A.Naruševičienė vėl įkūrė būrimo saloną ir jau mūsų šalyje ėmė kvailinti žmones. Jos magijos paveikti lengvatikiai už didelius pinigus gėrė koduotą vandenį, trynėsi kūną kapų smėliu, nešiojo amuletus.
Vienai savo klientei vadinamoji aiškiaregė išpranašavo, kad tragiškai žus jos dukrelė, tačiau pažadėjo, jog už didelius pinigus savo burtais gali nelaimę sustabdyti.
Netrukus A.Naruševičienės klientai suprato, kad yra mulkinami, ir susibūrę kreipėsi į prokuratūrą.
Būrėjai buvo iškelta baudžiamoji byla ir perduota Kauno apylinkės teismui. Ją nagrinėti ėmėsi teisėja Birutė Drozdienė.
Kaip papirkti teisėją?
Jau po pirmųjų posėdžių A.Naruševičienės advokatai, kuriuos ji keitė vieną po kito, prasitarė, kad gali būti paskirta griežta bausmė.
Tai supratusi A.Naruševičienė ėmė ieškoti žmogaus, kuris galėtų duoti kyšį teisėjai B.Drozdienei. Apie tai ji tarėsi mažiausiai su aštuoniais advokatais ir kitais įtakingais žmonėmis.
Duoti kyšį ji siūlė ir druskininkiečiui J.Liutkui, kurį surado per vieną pažįstamą.
Jau po pirmųjų pokalbių J.Liutkus pažadėjo jai surasti gerą, bet brangų advokatą, kuris galėtų jai atstovauti ir teisme pasiekti, kad A.Naruševičienei nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Tyrėjai patikėjo pasakomis
Netrukus po šio pokalbio A.Naruševičienė nuvyko į STT Kauno valdybą. Čia ji tyrėjams pareiškė, jog advokatas Artūras Bauža teisėjai B.Drozdienei perdavė 15 tūkstančių eurų, kad ją pasodintų į kalėjimą.
Pateikusi tokią informaciją A.Naruševičienė pasiūlė teisėją B.Drozdienę „perpirkti“ – pasiūlyti jai daugiau pinigų. Tik, va, bėda, tokių pinigų ji neturinti.
Ant tokio aferistės kabliuko užkibę STT pareigūnai kaipmat pažadėjo duoti reikiamus pinigus.
Įstatymas aukštyn kojom
STT Kauno valdybos pareigūnai parengė tarnybinį pranešimą, kuriame teigiama, kad J.Liutkui daryti nusikaltimus siūlo A.Naruševičienė.
Kitaip tariant, STT pareigūnai oficialiai įteisino įstatymu draudžiamą provokaciją ir tuo pagrindu pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Provokacijai lyg niekur nieko pritarė ir bylą kontroliuojantis prokuroras Laimonas Petreikis.
Tarsi burtininkės užburtas jis aukštyn kojomis apvertė visą nusikalstamos veiklos imitacijos modelio sampratą, kuri aiškiai nusako, kad imituoti nusikalstamus veiksmus galima leisti tik pareiškėjui, kuriam siūloma daryti nusikaltimą.
Šiuo atveju buvo priešingai – ne J.Liutkus, o pati burtininkė aktyviai siūlė jam ir kitiems asmenims daryti nusikaltimus.
Teisėja – prieš teisėją
Prokuroras parašė oficialų prašymą dabar už girtavimą jau atleistai Alytaus apylinkės teismo teisėjai Vaidutei Stangvilienei leisti imituoti nusikaltimą – esą yra duomenų, kad siūloma perduoti kyšį teisėjai B.Drozdienei.
Teisėja V.Stangvilienė beveik žodis žodin perrašė prokuroro prašymą ir leido imituoti nusikalstamos veiklos modelį, nukreiptą prieš A.Naruševičienės bylą tuo metu nagrinėjusią teisėją B.Drozdienę.
Toks leidimas buvo išduotas, nors, be teisiamos A.Naruševičienės pliurpalų, nebuvo jokios informacijos apie galimą B.Drozdienės kyšininkavimą, be to, pasirašyti tokį leidimą galėjo mažiausiai apygardos teismo pirmininkas.
Pinigus liepė palikti
Taip apsiginklavus šiuo leidimu buvo surengta pinigų perdavimo operacija.
STT Kauno valdybos vadovai pasakė aferistei, kad iš pradžių jie duos 11 tūkstančių eurų, kuriuos ji bet kokiais būdais privalo palikti pas J.Liutkų.
„Ala, reikia, kad jie paimtų tuos pinigus, jei atsisakytų paimti, būtinai turi juos paduoti“,– prieš išlydėdamas burtininkę esą pasakė valdybos viršininkas Linas Burdulis.
Vėliau A.Naruševičienė nuolat gyrėsi, kad STT jai davė pinigų kyšiui paduoti: „Jei negaučiau pinigų iš STT, skųsčiau, tol eičiau, kol pinigų man būtų suteikę.“
Pavadino provokacija
Iškart po to, kai A.Naruševičienė įbruko pinigus J.Liutkui, į jo kabinetą įžengė STT agentai ir išvežė su antrankiais.
Paaiškėjo, kad niekas nesiruošė jokių pinigų perduoti teisėjai B.Drozdienei, o tik buvo siekiama už juos pasamdyti advokatų kontorą.
Tačiau byla buvo perduota Kauno apygardos teismui, o teisiamųjų suole atsidūrė J.Liutkus.
Praėjusių metų pabaigoje teisėjas Jurgis Kiškis visiškai išteisino J.Liutkų.
Nuosprendyje buvo akcentuojama, kad STT ir A.Naruševičienės veiksmai – tipiška provokacija.
Abejotina teismas pavadino ir teisėjos V.Stangvilienės pasirašytą nusikalstamos veiklos imitavimo modelį prieš teisėją B.Drozdienę.
Nepranešė apie STT
Šį nuosprendį prokuratūra apskundė Apeliaciniam teismui. Kai paaiškėjo, kad bylą nagrinėsiančios kolegijos pirmininkas ir pranešėjas yra A.Kruopys, J.Liutkui ir jo advokatui iškilo abejonių, ar šis teisėjas gali būti nešališkas.
Mat jau tuomet sklandė gandai, kad ta pati STT, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą J.Liutkui, kaip specialųjį liudytoją buvo apklaususi A.Kruopį.
Buvo kalbama, kad jei A.Kruopys pasiryžtų palikti galioti STT nenaudingą Kauno apygardos teismo sprendimą, jis kaipmat galėtų iš specialiojo liudytojo tapti įtariamuoju.
Tačiau tuo metu nei J.Liutkus, nei jo advokatas neturėjo patikimų duomenų apie A.Kruopio statusą ir negalėjo bandyti tuo pagrindu jį nušalinti.
Tuo metu pats A.Kruopys proceso dalyviams neprisipažino, kad yra patekęs į STT akiratį.
Kaip ir buvo tikėtasi, bylą išnagrinėjusi kolegija panaikino Kauno apygardos išteisinamąjį nuosprendį ir J.Liutkų pripažino kaltu.
Jokios provokacijos STT ir A.Naruševičienės veiksmuose nebuvo įžvelgta.
Kodėl visi taip bijo?
J.Liutkus nenuleido rankų – sprendimą apskundė Aukščiausiajam teismui. Vienas pagrindinių skundo motyvų – teisėjas A.Kruopis buvo šališkas, o neprisipažinęs, kad yra specialusis liudytojas, nesuteikė galimybės jį nušalinti.
Jau Aukščiausiajame teisme vykusio posėdžio metu J.Liutkaus advokatas Vytautas Sirvydis piktinosi tuo, kad neteisėtiems STT veiksmams nuolaidžiauja ir prokurorai, ir kai kurie teisėjai, ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylas.
„Neįmanoma paaiškinti, kodėl prokuratūra ir netgi apeliacinės instancijos teismas taip bijo STT, kad nesiima tinkamos procesinės kontrolės ir neužkerta kelio šios įstaigos visiškai netinkamam veikimui, kai pritariama melagingiems teisiamo asmens pranešimams, kad bylą nagrinėjanti teisėja jau yra papirkta ir tereikia tokią teisėją „perpirkti“.
Tokiam „perpirkimui“ STT, pritariant prokuratūrai, net panaudoja mokesčių mokėtojų lėšas, kurių kitais būdais provokacijoje dalyvaujantys asmenys niekaip negalėtų gauti“, – tvirtino V.Sirvydis.
Lemiamas žodis – Strasbūre
Tačiau nei argumentuota advokato V.Sirvydžio kalba, nei kasaciniame skunde pateikti faktai neįtikino Aukščiausiojo teismo kolegijos.
Kolegija nusprendė, jog nebuvo pateikta ir duomenų, kad STT liudytojo statusą turintis A.Kruopys galėjo būti neobjektyvus.
Galutinį žodį, ar su STT tyrimais susijęs A.Kruopys privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, dabar turėtų tarti EŽTT.
