Trijų naujų Konstitucinio teismo (KT) teisėjų skyrimo išvakarėse paskelbtas karantinas sujaukė paprastai gana sklandžiai vykdavusią jų rotaciją. Tačiau ar dėl šį teismą ištikusios krizės kaltas vien tik virusas?

Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, kadencija, bet dėl keistų politinių intrigų jiems gali tekti nežinia kiek laiko toliau vilkėti teisėjų mantijas.

Dar iki kovo 19-osios D.Žalimą, Gediminą Mesonį ir Vytą Milių, pasibaigus kadencijai, turėjo pakeisti prezidento, Seimo vadovo bei Aukščiausiojo teismo pirmininko siūlyti trys nauji teisėjai.

Prezidentas Gitanas Nausėda KT teisėju pasiūlė skirti advokatę Giedrę Lastauskienę, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, o laikinai Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininko pareigas ėjusi Sigita Rudėnaitė – savo kolegą Algį Norkūną.

Bet paskelbus karantiną balsavimas dėl naujų KT teisėjų iš pradžių buvo atidėtas mėnesiui, o galiausiai Seimas per balandžio pabaigoje vykusį slaptą balsavimą atmetė visus tris pasiūlytus kandidatus.

Negana to, Seimas, iš AT Civilinių bylų skyriaus vadovo pareigų atleidęs S.Rudėnaitę, jos nepaskyrė šio teismo pirmininke.

G.Nausėda pasigedo motyvų

Netrukus po šio skandalingo balsavimo G.Nausėda pranešė, kad vasarą arba jos pabaigoje Seimui teiks tas pačias G.Lastauskienės bei S.Rudėnaitės kandidatūras.

Šalies vadovas priekaištavo iš Seimo neišgirdęs aiškių argumentų, kodėl jo pasirinktos kandidatės netinkamos. Tuo metu politikos užkulisiuose buvo svarstoma, kad taip valdantieji kerštauja už nepatvirtintą Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Bet valdantieji atkirto, kad prezidento atstovai buvo informuoti apie galinčias iškilti problemas, o apie tų pačių kandidatūrų teikimą esą negali būti ir kalbos.

Po kurio laiko G.Nausėda savo poziciją kiek pakeitė. Jis užsiminė, kad su šios kadencijos Seimu nenori turėti reikalų ir teisėjų kandidatūras pateiks rudenį, jau naujos sudėties parlamentui.

Skuba užbėgti už akių

Neskubėti buvo linkęs ir V.Pranckietis. Jis tikino, kad tos pačios kandidatūros neteiks, ir žadėjo laukti frakcijų pasiūlymų.

Tačiau nepraėjus mėnesiui Seimo pirmininkas netikėtai kandidatu į teisėjus įvardijo parlamento Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį.

Neabejojama, kad tokiu žingsniu opozicijos remiamas V.Pranckietis siekia užbėgti už akių vis ryškėjančioms valdančiųjų pastangoms į KT paskirti parlamentarą Juozą Bernatonį.

O tuo metu trečiąjį kandidatą, kurį siūlo AT pirmininkas, gaubia visiška nežinia.

Manoma, kad daugiau nei metus nuolatinio vadovo neturintis teismas kandidatą į KT teisėjus greičiausiai parinks tik tuomet, kai išsispręs su S.Rudėnaitės atleidimu susijusios teisinės painiavos ir AT turės naująjį vadovą.

Tiesa, niekas nesiryžta prognozuoti, kada tai gali įvykti.

Teismas gali tapti neįgalus?

Dėl įvairių kebeknių įstrigęs KT atnaujinimas gali virsti rimtomis problemomis ne tik ore pakabintiems kadenciją baigusiems teisėjams, bet ir šio teismo autoritetui.

Kalbama, kad trims teisėjams dar kovą susikrovus savo mantą, jau pradeda strigti ir šiame teisme nagrinėjamos bylos – esą dar ilgiau užvilkinus įstatymuose numatytą teismo atnaujinimą, jis gali tapti neįgalus.

Tokių grėsmių mato ir „Lietuvos ryto“ kalbinta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė valstietė Agnė Širinskienė: „Situacija tampa itin kebli. Dėl to, kad gali keistis teisėjai, delsiama imtis naujų bylų nagrinėjimo.“

A.Širinskienės duomenimis, KT pradėjus individualių skundų nagrinėjimą, susikaupusi jų lavina irgi gali trikdyti teismo darbą.

Tuo pat metu politikė pripažino, jog nematyti jokių ženklų, kad artimiausiu metu Seimas vėl galėtų imtis KT atnaujinimo.

Valstietė teigė tik iš seniūnų sueigose dalyvaujančių prezidento patarėjų užuominų supratusi, kad G.Nausėda greičiausiai šią Seimo kadenciją neteiks nei tos pačios, nei naujos teisėjo kandidatūros.

„Situaciją labai keista – stebina, kad visos trys šalys, kurios gali teikti kandidatus į Konstitucinį teismą, iš esmės nieko nebedaro. Aš jau nekalbu apie vieną šalį, kuri patologiškai meluoja, sakydama, kad jos siūloma kandidatūra yra suderinta su partijomis ir frakcijomis, o, pasirodo, taip nėra. Kalbu apie Seimo pirmininką. Bet kitos šalys nedaro jokių žingsnių“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Širinskienė.

Buvo aptarusios viziją

Bet ar visas tris kandidatūras atmetęs Seimas turėtų pernelyg stebėtis, kad naujų paieška gali įstrigti? Ar politikai neprivalėjo ieškoti ir surasti kompromisų?

A.Širinskienė tvirtino suprantanti galbūt įžeistas prezidento patarėjų ambicijas nominuoti vienus ar kitus kandidatus, bet Prezidentūrai esą iš anksto buvo žinomos galimos kliūtys.

Valstietė tikino, kad su prezidento vyriausiąja patarėja teisės klausimais Jūrate Šoviene ne kartą aptarė KT viziją, kalbėta, kad į šį teismą vis dėlto turėtų būti siūlomi konstitucinės teisės specialistai.

Todėl A.Širinskienę nustebino G.Nausėdos kalbos apie Seimo balsavimą – esą jo pateiktai kandidatei nebuvo valdančiosios daugumos pastabų: „Nebent J.Šovienė neperdavė prezidentui Seimo lūkesčių. Kitaip jis negalėtų taip kalbėti. Nenoriu tikėti, kad prezidentas meluotų.“

Anot parlamentarės, advokatei G.Lastauskienei, kaip savo srities specialistei, Seimas pastabų neturi, bet abejonių kelia jos santykiai su konstitucine teise.

Būsimas vadovas nežinomas

Ar gali būti, jog Seimas advokatės kandidatūrą galėjo atmesti todėl, kad kitu žingsniu prezidentas G.Lastauskienę galėjo siūlyti skirti ir KT pirmininke?

A.Širinskienė tikino, kad tai greičiausiai neturėjo įtakos balsavimui, nes nei anksčiau, nei pastaruoju metu iš prezidento aplinkos niekas neįvardijo galimo pretendento vadovauti teismui.

Paprastai KT vadovu yra siūlomas prezidento pateiktas teisėjas, bet nebūtinai.

Antai D.Žalimo kandidatūrą yra pateikusi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė, tačiau tai nesutrukdė prezidentei Daliai Grybauskaitei jo pasiūlyti KT vadovu.

Beje, ir G.Lastauskienė yra laikoma D.Grybauskaitės žmogumi. Užpernai šią advokatę buvusi šalies vadovė delegavo į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą.

„Bet analizuojant slapto balsavimo rezultatus akivaizdu, kad prieš G.Lastauskienę balsavo ne tik valdantieji.

Jos kandidatūros turėjo nepalaikyti ir dalis opozicijos“, – atkreipė dėmesį A.Širinskienė.

Gal iš dabartinės krizės pavyktų išbristi, jei kandidatų į KT teisėjus būtų teikiama ne po vieną, bet daugiau?

„Aišku, jeigu jų pasirinkimas būtų didesnis, problemų kiltų mažiau. Bet aš taip pažodžiui Konstitucijos neskaityčiau“, – sakė A.Širinskienė.

Prakalbo net apie apkaltą

Kad siūlant po vieną kandidatą į KT teisėjus gali būti laužoma Konstitucija, prakalbo buvęs šio teismo teisėjas Egidijus Šileikis.

Vilniaus universiteto profesorius įsitikinęs, kad Konstitucijos kūrėjai, kalbėdami apie kandidatus į KT, pagrindiniame įstatyme galėjo sąmoningai įrašyti daugiskaitą.

Vis dėlto žinomas konstitucinės teisės specialistas įžvelgia ir rimtesnių problemų, susijusių su KT atnaujinimu. Daugiausia kritikos dėl dabar kylančių problemų E.Šileikis pažėrė prezidentui G.Nausėdai, užsimindamas net apie galimą apkaltą.

– Kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl šiandieninės situacijos, kurioje atsidūrė Konstitucinis teismas? Kas labiausiai kaltas dėl to, kad bene pirmą kartą naujų teisėjų paskyrimas gali atsidurti aklavietėje? – „Lietuvos rytas“ paklausė E.Šileikio.

– Kaltųjų paieškos šiam kontekstui visiškai netinka, nes KT sudėties atnaujinimas trečdaliu yra iš dalies politinis procesas, kai trys įgalioti subjektai savarankiškai parenka ir pateikia Seimui kandidatus. Pastarasis juos paskiria arba nepaskiria.

Dėl to negalima sakyti, kad kažkas kaltas, nes reikėtų kalbėti apie kažkokią mistinę atsakomybę ar patraukimą atsakomybėn.

Bet aš šiuo atveju nematau nei teisinės, nei politinės atsakomybės.

– Vis dėlto iki šiol dažniausiai pavykdavo rasti susitarimą dėl kandidatūrų į KT teisėjus, tad ir šio teismo atnaujinimas vykdavo gana sklandžiai. Dabar matome aklavietę. Kodėl taip atsitiko?

– Šiuo atveju būtina nubrėžti tam tikras koordinates, kurių reikia laikytis. Viena tokių ribų, kurios nevalia peržengti, yra ta, kad prezidentas ir Seimo pirmininkas negali nieko nedaryti arba neveikti.

Konstitucinis teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad prezidentas, gavęs Seimo priimtą įstatymą, negali nieko nedaryti ir versti priimtą įstatymą pasirašyti Seimo pirmininką. Jis arba turi jį vetuoti, arba pasirašyti.

Šis standartas turi būti perkeltas ir į teisėjų rotaciją. Kitaip tariant, prezidentas, kartą pateikęs Seimui jo pritarimo nesulaukusią kandidatūrą, negali nusišalinti nuo šio proceso ir mėnesį ar du nieko nedaryti ir sakyti ar neveikimu leisti suprasti, kad naują ar tą patį kandidatą pakartotinai teiks tik kitam Seimui.

Tai absurdas. Šis Seimas turi įgaliojimus skirti tris naujus KT teisėjus ir niekas iš jo šios kompetencijos negali atimti: prezidentas negali purkštauti, kad kartą jam nepavyko, tai jis bendraus su kitu Seimu.

– Tačiau įstatymai aiškiai numato, kad KT atnaujinimas turi įvykti iki kovo mėnesio trečiojo ketvirtadienio, kai nutrūksta teisėjų kadencija, bet nenumato terminų, kada prezidentas ar Seimo pirmininkas privalo siūlyti naujas ar tas pačias kandidatūras.

– Prezidentas turi veikti, jis negali sakyti „aš nieko nedarysiu, lauksiu kitos kadencijos“. Ir šiuo atveju, manau, teisinga būtų laikytis ankstesnio precedento, kai Seimas atmetė prezidento Valdo Adamkaus teiktą Tomos Birmontienės kandidatūrą į KT teisėjus.

Tada V.Adamkui užteko mažiau nei mėnesio apsispręsti ir 2005 metų kovo 29 dienos dekretu pateikti Seimui pakartotinai apsvarstyti T.Birmontienės kandidatūrą.

Po to, kai buvo atmesta prezidento G.Nausėdos teikta G.Lastauskienės kandidatūra, praėjo gerokai daugiau kaip mėnuo, ir man būtų įdomu sužinoti, ką veikė įgalioti pareigūnai, – ar jie bandė derėtis dėl tos pačios kandidatūros, ar ieškojo naujos.

Aš negaliu suprasti, kodėl tiek laiko nepateikiama ta pati ar kita kandidatūra. Tai yra politizavimas to, kas negali būti politizuojama.

– Bet prezidentas sakė neišgirdęs argumentų, kodėl nėra tinkama G.Lastauskienės kandidatūra, ir užsiminė, kad tą pačią kandidatūrą teiks arba šiam, arba naujos kadencijos Seimui.

– Kas nenori, tas apsimeta, kad neišgirdo argumentų. Aš tuos argumentus matau. Tačiau jie nėra tiek svarbūs.

Akivaizdu, kad kandidatūros buvo atmestos, nes jos nebuvo derintos su Seimu. Ar tai nepakankamas argumentas? Man jis pakankamai rimtas.

– Valdančiosios daugumos atstovai tikina prezidento atstovams perdavę žinią apie savo lūkesčius: kad jie pritars teikiamoms kandidatūroms tuo atveju, jeigu tarp jų bus konstitucinės teisės žinovų.

– Tik noriu priminti, kad T.Birmontienės atveju nebuvo išsakyta aiškių argumentų, kodėl Seimas pirmą kartą nepritarė jos kandidatūrai. Vieniems gal kliuvo jos sovietinė disertacija, kitiems – kad ji esą neturėjo stuburo. Bet argumentų niekas nereikalavo.

Tiesiog prezidentas V.Adamkus tada pateikė Seimui tą pačią kandidatūrą, įvertinęs tikimybę, kad jai gali būti pritarta. Bet prieš balsavimą įvyko diskusijos.

Galbūt tai daro ir dabartinis šalies vadovas. Galbūt G.Nausėda mato tikimybę, kad G.Lastauskienė gali būti paskirta iš antro karto? Jis tokią teisę turi.

Bet tai turi būti daroma Seimo pavasario sesijos, kuri baigiasi, metu, o konkrečių veiksmų iš prezidento pusės nematyti.

Jeigu ir toliau nieko nebus daroma, mano, kaip teisės mokslininko, mąstymas pakibs ore – aš būsiu apimtas nevilties.

Nes tai jau bus absurdiškas politikavimas, kai įsižeidę trys subjektai nusprendžia šitam Seimui visai neteikti kandidatūrų.

– Bet labai panašu, kad tokia situacija gali susiklostyti.

– Tačiau taip negali būti. Aš niekaip nesuprantu, kas jiems trukdo dabar pateikti Seimui tas pačias ar naujas kandidatūras?

– Turbūt trukdo jūsų paminėtos įžeistos ambicijos?

– Tačiau įsižeisti gal galima skiriant ministrus. Nes tada vyksta politiniai žaidimai.

Tačiau toks elgesys, kai prezidentas sako, kad man šis Seimas nepatinka ir aš jam nesiūlysiu kitos kandidatūros arba ją siūlysiu kitos sudėties parlamentui, balansuoja ant Konstitucijos pažeidimo ribos.

Konstitucija iš šalies vadovo reikalauja atlikti veiksmą, kurį Seimas turi aprobuoti arba ne.

Prezidentas negali nieko nedaryti.

Jis negali šios situacijos pakabinti ore.

Manau, kad vien tuo pagrindu, kai prezidentas nesiima veiksmų, jau galima kalbėti apie apkaltą.

Prezidentas turi labai aiškiai nurodyti kliūtis, kurios trukdo jam atlikti Konstitucijoje numatytas pareigas, ir turime aiškiai matyti pastangas. Juk Seimo rinkimai bus tik spalio mėnesį.

Taigi yra keli mėnesiai, per kuriuos prezidentas privalo aktyviai veikti.

Jis negali sakyti, kad pusę metų nieko nedarys. Nežinau, koks patarėjas ar teisės ekspertas prezidentui pamėtėjo tokią mintį, bet aš norėčiau pažiūrėti jam į akis.

Premjeras gali pusę metų ieškoti ministro kandidatūros, bet šalies vadovas panašios praktikos teisėjų atžvilgiu taikyti negali. Tai visiškai skirtingi kontekstai.

Ministro postas – politinis. Teisėjo paieška gali užtrukti, bet tik ne pusmetį.

Net šį Seimą ir premjerą bei Vyriausybę kritikuojantis profesorius Vytautas Sinkevičius neseniai radijo laidoje itin kritiškai pažymėjo, kad jei prezidentas pakartotinai teiktų Seimui kandidatą tik po dviejų mėnesių, išeitų, kad jis tai galėtų daryti ir po 5 ar 7 mėnesių.

Turime ir Lenkijos pavyzdį, kurį pasmerkė Europa, kai liberalai demokratai siekė užbėgti įvykiams už akių ir, baigiantis Seimo kadencijai, 2015 metų spalį neteisėtai paskyrė du papildomus naujus Konstitucinio tribunolo narius į tas vietas, kurios turėjo atsilaisvinti tiktai gruodį ir kurias turėjo užpildyti jau naujai išrinktas Seimas.

Panašiai dabar galbūt bando elgtis ir G.Nausėda, kuris siekia šiam Seimui neleisti realizuoti jam numatytų kompetencijų. Jis galbūt nori šią kompetenciją permesti kitam Seimui. Jei tikrai būtent taip yra, tai – šiurkščiausias pažeidimas. Įdomu, kas galėjo sugalvoti tokią nesąmonę.

Nors G.Nausėda deklaruoja, kad V.Adamkus jam yra pavyzdys, jis tokio absurdo nebūtų sugalvojęs. Tokio cirko, koks vyksta dabar, aš neįsivaizdavau.

Net D.Grybauskaitė 2015 metais trečią kartą teikė tos pačios kadencijos Seimui kandidatūrą į generalinius prokurorus, kai prieš tai buvo atmestos dvi anksčiau teiktos kandidatūros.

Pozicija vis dar miglota

Prezidentūra kol kas plačiau nekomentuoja, ar G.Nausėda pakartotinai teiks G.Lastauskienės kandidatūrą, ar galbūt lauks, kol pasibaigs šio Seimo kadencija.

„Konstitucijoje nustatyta diskrecija prezidentui teikti kandidatą į Konstitucinio teismo teisėjus, atitinkantį joje numatytus reikalavimus. Bet kokių kitų sąlygų ir reikalavimų nurodymas prezidentui dėl kandidatūros yra jo konstitucinės diskrecijos ribojimas“, – į „Lietuvos ryto“ klausimą dėl įstrigusio KT atnaujinimo miglotai atsakė J.Šovienė.

Prezidento patarėja pakartojo, kad G.Lastauskienė yra aukščiausio lygio teisės mokslininkė ir praktikė, turinti solidžią patirtį: „Ji teisės mokslų daktarė, docentė, ilgametė Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus universiteto teisės teorijos dėstytoja, tyrėja, dirbusi pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje, advokatė.“

Anot J.Šovienės, šios kandidatūros svarstymo metu – tam skiriami net 3 mėnesiai – nebuvo išsakytos nė menkiausios abejonės dėl jos kvalifikacijos bei reputacijos.

„Konstituciniame teisme šiuo metu ir per visą jo istoriją teisėjų pareigas ėjo įvairiausių teisės sričių profesionalai. Tai yra šio teismo stiprybė, padedanti užtikrinanti pačius aukščiausius profesionalumo standartus“, – sakė prezidento patarėja.

Prezidentūra nekomentavo, kaip vertina padėtį, kurioje, Seimui nepatvirtinus nė vienos teiktos kandidatūros, atsidūrė KT. G.Nausėdos atstovai nevertino, kokios gali būti to pasekmės, ar dėl to nesustos bylų nagrinėjamas.

Dirba įprastai?

Užsitęsęs KT sudėties atnaujinimas sujaukė ir asmeninius kadenciją baigusių šio teismo teisėjų atostogų planus, bet ilgiau, nei planavo, poste likęs D.Žalimas tikino, kad teismas esą dirba įprastu režimu.

Anot D.Žalimo, baigęs darbą teisme jis planavo atsipūsti ir naujų karjeros planų nekūrė. Kiti jo kolegos esą taip pat ramiai ir dalykiškai sutiko žinią apie neplanuotai užsitęsusią karjerą.

D.Žalimas svarstė, kad dabartinė neapibrėžta situacija gali užtrukti mažiausiai tris ar net keturis mėnesius. Tačiau KT vadovas teigė, kad tai neturėtų pakenkti teismo darbui – jis dirba kaip ir prieš karantiną.

Antai penktadienį KT paskelbė išaiškinimą, kad A.Širinskienės vadovauta Seimo laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta neteisėtai, todėl ir jos išvados negalioja.

Anot D.Žalimo, artimiausiais mėnesiais planuojama išnagrinėti skundus dėl Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko atleidimo, žemės servitutų elektros tinklų operatorių naudai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, Vyriausybės įgaliojimų konstitucingumo ir kt.