Kodėl Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus net nebando pažaboti savo pavaldinių, kurie klastojo įkalčius, savivalės? Ar ne todėl, kad jis karjerą padarė tik todėl, kad pats taip elgėsi?

Jei įtartinai elgiasi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas, jo vadovai tuo netiki net gavę garso įrašus.

Bet kad įtariamuoju ir savo sekimo objektu paverstų kitą žmogų, jiems užtenka vien gandų.

Bylos siužetui netinkančius įrašus galima pratrinti arba visai sunaikinti, o surašyti pažymą, pagal kurią pradedamas ikiteisminis tyrimas, galima ir pagal nepatikrintą informaciją.

Šių gudrybių, dar vadovaudamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių skyriui, savo pavaldinius išmokė dabartinis STT direktorius Ž.Bartkus.

Stropiai išmoktas pamokas pareigūnai teismuose kartojo ir tuomet, kai Ž.Bartkus jau buvo tapęs STT vadovu, o kai kurios jų tapo ilgalaike tradicija.

Neužteko dešimties metų

Ž.Bartkaus karjeros šuolį iš Šiaulių į Vilnių galėjo lemti byla dėl galimo piktnaudžiavimo rekonstruojant Šiaulių kolegijos pastatą. Ji buvo pradėta skambiais pranešimais apie korupciją, tačiau nė vienas įtariamųjų už tai nebuvo nuteistas.

Nebuvo ir išteisintas, nes įrodyti arba paneigti pareigūnų surinktai informacijai neužteko ir dešimties metų.

Dar 2010 metų pavasarį įtarimai įvairiais nusikaltimais buvo pareikšti vienuolikai asmenų ir penkioms bendrovėms.

Tyrimo metu surinktų 35 tomų medžiagos užteko dviem byloms, bet abi jos baigėsi senatimi.

Pirma parašo, po to tikrina

„Gal dešimties metų būtų užtekę, jei surinkta informacija būtų buvusi patikrinta dar tyrimo metu, o ne teismo salėje“, – svarstė nei nuteistas, nei išteisintas vienas šios bylos dalyvių.

Tačiau STT Šiaulių valdybos viršininkas Vaidas Pupelis pats viešame teismo posėdyje pripažino, kad STT turi teisę į tarnybinį pranešimą įrašyti nepatikrintą informaciją.

„Vykstant tyrimui, kiek įmanoma, informacija yra tikrinama“, – atsakydamas į advokato klausimus Šiaulių apylinkės teisme aiškino buvęs Ž.Bartkaus pavaldinys.

Apsisprendė per dieną

Šios bylos užuomazga ir tapo V.Pupelio tarnybinis pranešimas, kurį jis, dar būdamas STT Šiaulių valdybos vyriausiasis specialistas, pateikė tuomečiam savo vadovui Ž.Bartkui.

Pranešime, kuriuo prasidėjo dešimtmetį trukusi ir senatimi pasibaigusi istorija, buvo teigiama, kad „atliekant operatyvinius veiksmus, gauta duomenų apie tai, jog vykdant Šiaulių kolegijos pastatų rekonstrukcijos konkursus už konkursų organizavimą bei įgyvendinimą atsakingi ir kiti suinteresuoti asmenys iš anksto susitarė, kad konkurso sąlygos bus parengtos taip, kad jį laimėtų bendrovė „Rotonda“.

STT pareigūnas nurodė, jog veikiant per tarpininkus galėjo būti susitarta dėl kyšių perdavimo ir perduoti kyšiai, be to, galėjo būti sukčiaujama ir piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi.

Abstraktaus pranešimo užteko, kad Ž.Bartkus jau kitą dieną pats pradėtų ikiteisminį tyrimą ir apie tai informuotų Šiaulių apygardos prokurorą.

Neatseka net ekspertai

Pranešęs prokurorui apie pradedamą ikiteisminį tyrimą, Ž.Bartkus nurodė ir septynių galimų įtariamųjų pavardes bei kitus asmens duomenis.

Juos leista ir sekti, tačiau ar tikrai teismui buvo pateikta viskas, kas buvo įrašyta slapta įranga, kilo nemažai abejonių.

Įrašus tyręs ekspertas Kęstutis Graželis viešame Šiaulių apylinkės teismo posėdyje pasakė, jog su vaizdo medžiaga, prieš pateikiant ją ekspertams, buvo atlikti kažkokie veiksmai – ji apdorota, apdirbta ar įrašyta.

Medžiaga buvo apdorota naudojantis vaizdo byloms redaguoti ir montuoti skirta programa, kuri neleidžia nustatyti, kokie veiksmai buvo atliekami.

„Naudojant šią programą iš didelio vientiso įrašo galima iškirpti tą dalį, kuri reikalinga tyrimui. Jei įrašą pateikia STT, tai čia tradicinis atvejis, nes jie konvertuoja bylas ir kažką daro, bet niekur neparodo, ką darė“, – teisme aiškino K.Graželis.

Į bylą įtraukia ne viską

Klausimų kilo dėl įrašų, slapta darytų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Šiaulių regionio padalinio vyresniosios specialistės Birutės Jankauskienės darbo kabinete, autentiškumo.

Šiaulių STT vadovas V.Pupelis aiškino galįs tik peržiūrėti darbo kabinete darytus įrašus, tačiau nei redaguoti, nei karpyti jų neturintis galimybės.

„Manau, kad nėra techninės galimybės tame pačiame kabinete skirtingu laiku filmuotų epizodų sujungti į vieną epizodą“, – teisme aiškino V.Pupelis.

Prieš tai prokuratūrai jis raštu buvo nusiuntęs atsakymą, kuriame nurodė, jog kabinete sumontuota įranga yra ribotos atminties, todėl visi užfiksuoti duomenys perkeliami į kompiuterį, ten peržiūrimi, analizuojami ir atrenkami tik reikšmingi tyrimui ir perrašomi į kompaktinius diskus.

Šiaulių STT vadovo teigimu, visi kiti fiksuoti, tačiau tyrimui nereikšmingi duomenys apie privatų asmens gyvenimą, kuriuose nėra neteisėtos veiklos požymių, baigus tyrimą buvo sunaikinti.

V.Pupelis abejojo, ar ką nors keisti ir redaguoti galėtų ir techniniai darbuotojai: „Įrašas, kuris perduodamas techniniam darbuotojui, daug kartų būna mano perklausytas, aš žinau visą jo turinį.

Jei techninis darbuotojas sugalvotų savarankiškai ką nors padaryti – montuoti, permontuoti, iškirpti, įdėti, operatyvininkas pastebėtų, kad tai ne tas įrašas.“

STT agentų tyrimai kėlė daug įtarimų

Ar visi STT Šiaulių valdybos pradėti tyrimai buvo pagrįsti, įtarimų yra kilę ir anksčiau.

Buvęs Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas A.Pundza „Lietuvos rytui“ yra tvirtinęs, kad buvo nuteistas ir atleistas iš pareigų vien todėl, kad Ž.Bartkus galėtų parūpinti darbo vietą buvusiam savo pirmtakui STT Šiaulių valdyboje R.Girdeniui.

Buvo kalbama, kad Ž.Bartkus didelį savo karjeros šuolį padarė būtent padedamas R.Girdenio. Esą 2007 metais išeidamas į pensiją R.Girdenis rekomendavo, kad valdybos vadovo postą perimtų Ž.Bartkus.

Palikęs STT valdybos viršininko postą R.Girdenis tapo ekspertu Šiaulių apskrities viršininko administracijoje, o paskui įsidarbino regiono Aplinkos apsaugos departamento Teisės skyriuje.

Kalbama, kad R.Girdenis tikėjosi iškart tapti to departamento direktoriaus pavaduotoju, tačiau 2010 metų pradžioje į šį postą buvo paskirtas A.Pundza. Į jį iškart nukrypo STT agentų akys.

Praėjus vos keliems mėnesiams po A.Pundzos paskyrimo STT Šiaulių valdybos specialistas V.Pupelis savo vadovui surašė pranešimą, jog atlikus operatyvinį tyrimą nepavyko nustatyti A.Pundzos nusikalstamos veikos požymių, tačiau yra duomenų, jog jis galėjo įvykdyti ar planuoja įvykdyti nusikaltimus.

Remdamasis šiuo raštu Ž.Bartkus kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą prašydamas, kad būtų leista slapta klausytis A.Pundzos pokalbių telefonu ir patekti į jo tarnybinį kabinetą. Nors STT agentams nieko įtartino išgirsti nepavyko, jie nenuleido rankų.

Buvo mestos didžiulės pajėgos sekti, kur ir kokiu automobiliu važinėja A.Pundza. Kai pavyko užfiksuoti, jog direktoriaus pavaduotojas porą kartų į savo privatų automobilį įsipylė agentūrai skirto benzino, buvo pareikšti įtarimai ir jis atleistas iš pareigų. Vos tik A.Pundzos kėdė atsilaisvino, ją užėmė buvęs STT valdybos viršininkas R.Girdenis.

Išplėstinė Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija prieš keletą metų konstatavo, kad Ž.Bartkaus vadovaujami STT pareigūnai neturėdami leidimo klausėsi net teisėjų pokalbių telefonu ir įrengė įrašymo aparatūrą jų kabinetuose.

2010–2011 metais Šiaulių apylinkės teismo teisėjos V.Kazlauskienės darbo kabinete neteisėtai įmontavo garso ir vaizdo aparatūrą ir nelegaliai klausėsi pokalbių.

Pradėti operatyvinius veiksmus prieš teisėją V.Kazlauskienę buvo nutarta dar 2010 metų rugsėjį, kai pasklido kalbos, kad teisėjos sūnus Edvinas gali būti susijęs su plėšikų gauja.

Tuomet STT agentai ir nusprendė, jog teisėja gali bandyti daryti poveikį, kad išgelbėtų sūnų. Remdamiesi šia prielaida agentai surašė penkias pažymas.

Nors dauguma pažymose pateiktos informacijos buvo iš piršto laužta, šios pažymos buvo pateiktos tuomečiam generaliniam prokurorui D.Valiui, kad duotų leidimą prieš teisėją pradėti operatyvinius veiksmus. Generalinis prokuroras pasirašė sutikimą net netikrinęs informacijos.