Viešojoje erdvėje netyla kalbos, kad rinkimuose galime išvysti ir medicinos mokslų daktarą, profesorių Vytautą Kasiulevičių.
Dėl kilusios koronaviruso pandemijos bangos, pasak politologų, medikams atsivėrė politinių galimybių langas, kurį sustiprino kandidatams itin naudingas viešumas ir nuolatinis buvimas žiniasklaidos priemonių eteryje. Todėl natūralu, kad po rinkimų naujos sudėties Seime galime išvysti daugiau medikų.
Duris į Seimą atvėrė pandemija?
„Medikai dabar yra populiaresni ir turi savo galimybių langą į politiką. Priežastis elementari – pandemija. Jie tapo viešais asmenimis, matomais viešojoje erdvėje, kalbančiais, komentuojančiais, reiškiančiais savo nuomonę“, – medikų norą ir galimybes dalyvauti parlamento rinkimuose komentavo politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.
Jo teigimu, medicinos pasaulio atstovus pamatė ne tik visuomenė, bet ir politinės partijos, kurios turi nebūtinai visada gerą tradiciją – kviesti į rinkiminius sąrašuos visuomenėje labiau žinomus žmones. Šiuo metu, kaip pastebėjo prof. A.Krupavičius, tarp žinomų žmonių padaugėjo medikų. Todėl natūralu, kad būsimajame Seime medikų gali būti daugiau, nei yra dabar.
Matomumas ir žiniasklaidos įtaka
Anot VDU politologo dr. Mindaugo Norkevičiaus, medikų atėjimą galima susieti su dabartiniu kontekstu: jeigu ne COVID-19 situacija ir nuolatinis S.Čaplinsko bei A.Verygos buvimas viešosios erdvės eteryje, galbūt tokių tendencijų net ir nebūtų.
„Rinkimų kampanijoje vienas iš pagrindinių aspektų yra matomumas viešojoje erdvėje tam tikru laikotarpiu. S.Čaplinskas gali pasinaudoti šia situacija: be jokios privačios reklamos organizavimo jis nuolat yra eteryje, yra žmonių žinomas, kaip šios srities specialistas, kaip prisidėjęs prie pandemijos suvaldymo, todėl jo pozicijos stiprėja, kaip, beje, ir A.Verygos, kurio reitingai pagerėjo, lyginant su tuo, kokie jie buvo iki COVID-19 pandemijos.
Žmonės, matydami kaip jis tą situaciją valdė, nuolatinis buvimas eteryje, kasdien komentuojant naujausius duomenis ir pristatant naujausias rekomendacijas, lėmė ir jo reitingų gerėjimą. Tai yra politinė tendencija“, – aiškino dr. M.Norkevičius.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad pačios žiniasklaidos priemonės prisideda prie šios tendencijos transliavimo.
„Galima matyti, kaip portalų, lygiai taip pat ir televizijos žinių laidose, komentuojant S.Čaplinskui, prie jo pavardės jau rašoma ne tik, kad jis yra ULAC vadovas, bet ir kad jis kandidatuoja į Seimą“, – sakė jis.
Profesinio Seimo narių portreto poslinkiai
Kalbėdamas apie Seimo sudėtį, VDU profesorius A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad matoma tendencija, rodanti, jog naujų žmonių, žmonių be politinės patirties politikoje dabar yra šiek tiek mažiau nei būdavo anksčiau. Nors po 2016 m. Seimo rinkimų parlamente matėme daug naujokų, kuriuos atvedė, visų pirma, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), dalis jų jau turėjo patirties nacionalinio ar savivaldos lygmens politikoje.
Pavyzdžiui, vienas iš Seimo naujokų ir valstiečių frakcijos lyderių Jonas Jarutis 2007–2015 m. ėjo Kupiškio rajono mero pareigas.
„Politikų klasėje dabar yra daugiau patyrusių ir žinančių, kas ir kaip vyksta politikos lauke. Žiūrint 30 metų atgal, Sąjūdis ar 1992 m. Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos demokratinė darbo partija reiškė, kad vieną politinę jėgą pakeitė kita, bet abejose politinėse organizacijos dominavo žmonės, kurie tos politinės patirties turėjo nedaug. Po to, politikai buvo perrenkami, socializavosi politikos lauke ir tapo tam tikrais politikos profesionalais“, – paaiškino politologas.
Anot prof. A.Krupavičiaus, atkūrus Nepriklausomybę, nemaža dalis politikų atėjo iš inžinerijos srities. Šią tendenciją, jo nuomone, paaiškinti nesudėtinga – tai siejama su išsilavinusių žmonių struktūra Lietuvoje.
„Inžinerinės profesijos ilgą laiką sovietmečiu buvo populiarios, daug žmonių jas studijavo, buvo daugybė darbo vietų ir jei turėjome daug tos profesijos atstovų visos Lietuvos mastu, tai atitinkamai tam tikra dalis proporcingai pasuko į politiką. Žinoma, į politiką suko ne tik inžinieriai“, – sakė politologas.
Profesionalus riboja partinė priklausomybė
Politikų, kurie studijavo politikos mokslus, A.Krupavičiaus pastebėjimu, parlamente yra, jie dažniausiai atstovauja jaunesnei ir jauniausiai politikų kartai. Tačiau nei Lietuvoje, nei kitoje šalyje jie nedominuoja ir nedominuos tarp renkamų politikų.
„Politika yra viešųjų reikalų tvarkymas, o viešieji reikalai apima labai daug sričių – medicina, ekonomika, žemės ūkis, socialiniai reikalai ir t.t. Todėl reikia, kad politikų tarpe būtų įvairovė, kuri leidžia pasiekti pusiausvyrą sprendimų priėmimo procese“, – tikino A.Krupavičius.
Politologas M.Norkevičius pabrėžė, kad kuo daugiau įvairių sričių profesionalų būtų politinėse institucijose ir Seime, tuo situacija būtų pozityvesnė. Tačiau profesionalų veikimą politikoje neigiama prasme riboja jų partinė priklausomybė.
„Jei žiūrėsime į praktinę situaciją, tai valstiečiai, ateidami su Sauliumi Skverneliu, žadėjo, kad ir ministrai, ir visas kabinetas bus profesionalai. Tačiau tos tendencijos neišpildė. Vis tik kuo daugiau realių profesionalų, tuo būtų geriau, bet jie turėtų būti atsiriboję nuo partinės priklausomybės.
Kai į politiką profesionalai eina su partine priklausomybe, kaip kad mes matome dabar iš S.Čaplinsko, kuris eina su socialdemokratais, arba kitų, kurie eina į kitas politines partijas, tai tos tendencijos jų profesionalumo gali pasikeisti, kuomet jie balsavimuose dalyvaus ir atlieps bendrą partinę poziciją bei nuomonę“, – sakė M.Norkevičius.
