Prezidentas taip pat užsiminė ir apie persikėlimą į Turniškes, kurį, anot G.Nausėdos, atitolino koronavirusas.
„Ne nežinau, kiek žinau, ten tie parengiamieji darbai buvo padaryti. Tiesą sakant, koronavirusas čia viską sujaukė ir darbai sustojo dėl natūralių priežasčių“, – patikino jis.
Aptarė regiono problemas ir perspektyvas
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį lankėsi Naujosios Akmenės Kultūros rūmuose, kur susitiko su Akmenės, Pakruojo, Šiaulių, Radviliškio Joniškio rajonų savivaldybių ir Šiaulių miesto savivaldybės merais bei Kelmės rajono mero pavaduotoju bei aptarė šiam regionui aktualius klausimus.
Prezidentas paaiškino, kad susitikimo su merais metu buvo nemažai kalbėta apie energetikos, kelių ir vandentvarkos infrastruktūrą. Taip pat pristatytos naujausios Prezientūros iniciatyvos Seime.
Pasak G.Nausėdos, aptarti ir jautrūs šveitimo bei sveikatos apsaugos sistemų optimizavimo klausimai.
Dėmesio centre – Šiaulių potencialas
„Šiam regionui tikrai reikėtų skirti didesnį dėmesį ekonomikos ir investicijų pritraukimo prasme. Vienas iš galimai potencialių infrastruktūros objektų, konkrečiai Šiaulių regione yra Zoknių oro uostas ir jo įveiklinimas platesnis nei jis yra dabar.
Na, ir, žinoma, laisvosios ekonominės zonos industrinio parko tolesnė plėtra. Tuomet visai kitaip atrodytų ir Šiaulių universiteto likimas. Vyksta pertvarka, vyksta konsolidacija, bet šiam universitetui, kokia forma jis egzistuotų, toliau vis tiek reikės profiliuotis ir atrasti tas stipriąsias vietas, kuriomis jis galės pritraukti potencialius studentus ateityje“, – sakė G.Nausėda.
Jis patikino, kad Prezidentūros užduotis – padėti regionams jaustis tvirčiau.
„Tai štai tokie pagrindiniai aspektai, darbai ir, be abejo, įvertinę juos pasistengsime, kad tie planai arba tos idėjos virstų teisės aktų forma ir galėtų padėti regionams jaustis tvirčiau“, – pabrėžė G.Nausėda.
Sprendimas dėl ekonomikos ministro – kitą savaitę
G.Nausėda pažadėjo sprendimą dėl ekonomikos ir inovacijų ministro pateikti iki kitos savaitės pradžios – ruošiamasi arba paskirti naują ministrą, arba palikti ministerijai vadovauti šiuo metu laikinai pareigas einantį energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną.
„Mes sutarėme taip, kad įvertinsime visus variantus, kuriuos šiuo metu turime ant stalo ir nutarsime galutinai su premjeru, ar ieškome sprendimo, ar paliekame taip, kaip yra. Tai yra – Žygimantas Vaičiūnas toliau lieka de facto vadovauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir tuo pačiu metu vadovauja Energetikos ministerijai“, – trečiadienį Naujojoje Akmenėje sakė šalies vadovas.
„Manau, kad iki kitos savaitės pradžios mes galėsime pasakyti, ar einame vienu, ar kitu keliu“, – teigė jis.
Pasak prezidento, Ž.Vaičiūnui „pakankamai neblogai sekasi“ derinti pareigas abiejose ministerijose, todėl svarstant galimas ekonomikos ministro kandidatūras, šį variantą reikia lyginti su turimomis kandidatūromis.
Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas. Laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauja Ž.Vaičiūnas.
Prezidentas G.Nausėda vasario mėnesį atmetė premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą į ekonomikos ministrus.
G. Nausėda: jeigu prireiks, turime būti pasiruošę grąžinti karantiną
Prezidentas sako, kad Lietuva turi būti pasiruošusi, grąžinti karantino režimą, galbūt net griežtesnį nei buvo, jeigu to prireiks galbūt kilus kitoms koronaviruso bangoms.
„Vis dėlto turime būti pasiruošę, jeigu reikės, čia pat įvesti, grąžinti ar net dar labiau sugriežtinti, negu kad buvo, tuos apribojimus tiek atskirų savivaldybių arba miestų mastu, tiek galbūt net ir šalies mastu“, – trečiadienį Naujojoje Akmenėje sakė šalies vadovas.
„Bet čia, aišku, hipotetinė situacija, nes šiandien situacija tikrai yra patraukli, palanki ir ji rodo, kad tikrai labai neblogai susitvarkėme su koronaviruso protrūkio krize“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, karantino švelninimas bet kuriuo metu gali sukelti „viruso paūmėjimą“ – nebūtinai visoje šalyje, galbūt miestuose, kitose teritorijose, todėl šalis turi būti pasiruošusi suvaldyti tokius židinius.
„Iš principo mes karantino požiūriu, apribojimų požiūriu tikrai jau nuėjome nemažą kelio dalį, tačiau turbūt neturėtume pasiduoti iliuzijai, kad tai yra kažkoks automatinis procesas, kuomet kiekvieną savaitę mes vis kažką dar papildomai atpalaiduosime. Tai gali bet kuriuo metu sukelti tam tikrą galbūt viruso paūmėjimą – nebūtinai visos šalies mastu, o, sakykime, kažkokių teritorijų arba miestų mastu ir tokiems židiniams mes turime būti pasiruošę“, – teigė prezidentas.
Karantinas dėl koronaviruso grėsmės paskelbtas kovo 16 dieną, Vyriausybė trečiadienį nutarė karantiną atšaukti nuo birželio 17 dienos, palikti galioti vasario pabaigoje šalyje paskelbtą ekstremalią situaciją.
