„Laisvė ir teisingumas“ (LT) – taip pavadinta partija, į kurią susiliejo buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Remigijaus Žemaitaičio vadovauta „Tvarka ir teisingumas“ bei buvusio Seimo pirmininko Artūro Paulausko vedamas judėjimas „Pirmyn, Lietuva“.
Tvirtinama, kad šis darinys jau dabar jungia per 5 tūkst. narių, kurių dauguma – A.Zuoko bendražygiai.
Beje, A.Zuokas, A.Paulauskas ir R.Žemaitaitis per ligšiolinę savo politinę karjerą dažniausiai būdavo konkurentai ir net priešininkai.
Per LT steigiamąjį suvažiavimą jie visi buvo pasiūlyti kandidatais į partijos vadovus, tačiau pagal tarpusavio susitarimą tiek A.Zuokas, tiek A.Paulauskas šių pareigų atsisakė paremdami R.Žemaitaitį.
Jungtinės partijos vadovas savo pavaduotojais pasirinko ne tik A.Zuoką bei A.Paulauską, bet ir A.Zuoko bendražygius „ArtVilnius“ vadovę Dianą Stomienę, teisininką Vydūną Sadauską, taip pat buvusį „tvarkietį“, Seimo narį Kęstutį Bartkevičių.
Savo partijos ideologiją jos lyderiai apibrėžia kaip „konservatyvų liberalizmą“.
– Kuo pagrįstos jūsų prognozės, kad kitos kadencijos Seime jūsų partija gali turėti net iki 15 mandatų? Ar ne per anksti skaičiuoti viščiukus neatėjus rudeniui? – „Lietuvos rytas“ paklausė „Laisvės ir teisingumo“ pirmininko R.Žemaitaičio, kuris ką tiktai palaidojo „Tvarką ir teisingumą“.
– Mes dar iki koronaviruso pandemijos detaliai vertinome, kokie visų trijų organizacijų pajėgumai, ištekliai, kas, kiek ir kur turi merų, jų pavaduotojų, administracijos vadovų, savivaldybių tarybų narių, kokie rezultatai savivaldos, Europarlamento, Seimo rinkimuose. Taip pat rengėme apklausas.
Apibendrinus šiuos duomenis išeina maždaug toks skaičius.
Tiesa, mes tai darėme dar prieš tai, kai valstiečiai savaitgalį paskelbė, kad rinkimuose vienmandatėse apygardose rems Centro partijos „Gerovės Lietuva“ vadovą Naglį Puteikį, „socialdarbiečių“ lyderius.
Dar prieš šį pareiškimą mes planavome gauti 12 mandatų, o po jo skaičių padidinome iki 15. Mat manome, jog tikėtina, kad dalis rinkėjų tose apygardose, kur nebus valstiečių kandidatų, atsisuks į mus.
– Bet ar negali panašiai įvykti ir toje rinkėjų stovykloje, kurią jūs laikote sava? Pavyzdžiui, žmonės, kurie ketina balsuoti už atskirą A.Zuoko, A.Paulausko ar R.Žemaitaičio vedamą jėgą, dabar gali nusisukti nuo bendro darinio.
– Žinoma, tokia tikimybė egzistuoja. Skaičiuojame, kad gali nubyrėti apie 6 proc.
Bet aš turiu patirties, kaip vienyti skirtingas grupes ir jų lyderius.
Be to, žmonės mūsų elektorato viduje gali pasiskirstyti pagal simpatijas. Tie, kurie rėmė vieną, jį labiausiai ir rems, pernelyg nekreipdami dėmesio į kitus.
– Tačiau jau dabar girdėti ir kritiškų balsų – esą trijų politinių jėgų vienijimasis yra desperacijos išraiška griebiantis paskutinio šiaudo, kuris buvo po ranka. Anot oponentų, tai matys ir rinkėjai, todėl LT sąrašas gali neperkopti 5 proc. balsų barjero – esą nekokie bus ir vienmandatininkų popieriai.
– Kritika labai naudinga, nes ji mobilizuoja ir mus, ir mūsų rinkėjus. Mes dar labiau užsidegame noru visiems oponentams ir politologams, iš Vilniaus dangoraižių nematantiems tikrosios padėties, įrodyti, kad jie neteisūs.
Štai ir prieš ketverius metus daugelis pranašavo, kad „Tvarkos ir teisingumo“, kurio rinkimų štabui vadovavau, laukia krachas. Bet mes pasirodėme sėkmingai, o Darbo partija apskritai liko už borto.
Per savivaldos rinkimus irgi pasirodėme neblogai – gavome 5 merų postus.
– Atrodo, nepykstate ant valstiečių, kurie jus išstūmė iš Seimo vicepirmininko posto. Negana to, tuo atveju, jei LT pavyktų suformuoti frakciją Seime, regis, ji dėtųsi prie dabartinių valdančiųjų kartu su socialdemokratais ar Darbo partija. Ar teisingas toks įspūdis?
– Pykti ant valstiečių dėl Seimo vicepirmininko istorijos nėra pagrindo – dėl to atsakingi buvę mano bendražygiai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje.
O apie tai, su kuo galime būti po rinkimų, tikrai dar nekalbame. Ar kairė, ar dešinė – nėra svarbiausia. Svarbiausia – programinių nuostatų atitikimas.
– Vis dėlto ko imsitės, jei liktumėte už Seimo ir apskritai politikos borto? Ar LT, sulipdyta būtent šiems rinkimams, nesubyrės nepasiekusi tikslo?
– Nemanau. Juk yra penki merai, daugiau nei aštuonios dešimtys savivaldybių tarybų narių.
Žinoma, niekas nieko tvirtai negali pasakyti šiais permainingais laikais. Pažiūrėkite, socialdemokratai prieš ketverius metus buvo pagrindinė šalies partija ir, atrodė, tokia liks, bet pralaimėjo rinkimus ir dar suskilo. Tuo metu valstiečiai, kurie niekada nebuvo tarp favoritų, gavo beveik 60 mandatų.
Jeigu nepasiseks, visuomet galiu grįžti į savą teisininko gyvenimą. Galiu dėstyti, advokatauti komercinės teisės, garbės ir orumo bylose, ginti žurnalistus.
