Ji atkreipė dėmesį, kad tokia replika prezidentui galėjo išsprūsti ir netyčia, nes, pasak jos, G. Nausėdos patarėjų korpusas nebeatlieka savo pareigų. A. Širinskienė taip pat atkreipia dėmesį į prezidento teiginį, kad šis antrą kartą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko poziciją siūlys Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą. Pasak parlamentarės, prezidentas to daryti negali, nepasitaręs su teisėjų atrankos komisija.
Penktadienį G. Nausėda, komentuodamas teisėsaugos pareikštus įtarimus Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Bankų asociacijos prezidentams Valdui Sutkui ir Mantui Zalatoriui, teigė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiklos suaktyvėjimas yra sveikintinas.
„Aš sveikinu STT tyrimus, kurie, žinoma, turi būti pabaigti iki galo ir turėti logišką pabaigą. Arba tyrimai yra patvirtinami ir priimami atitinkamai sprendimai, arba žmonės yra išteisinami, jeigu tikrai yra pagrindo juos išteisinti“, – pabrėžė prezidentas, kartu užsiminęs, kad visuomenė apie atliekamą tyrimą sužinos daugiau detalių.
„Galiu patikinti, kad tai tikrai ne pabaiga ir kad tikrai pamatysite naujų sprendimų ir naujų įvykių šioje srityje“, – pridūrė G. Nausėda.
Tuo metu A. Širinskienei šios prezidento frazės atrodo įtartinos bei keliančios kausimą, kas gi vadovauja ikiteisminiam tyrimui ir jį kontroliuoja.
„Paprastai ikiteisminius tyrimus kontroliuoja Lietuvos Respublikos prokuratūra. Tai ir numato Konstitucija, o politikai šiame procese, atsižvelgiant į teisės aktus, nėra jokiu aspektu įjungti. Politikai net neturėtų žinoti apie teisėsaugos vykdomus veiksmus, tuo labiau jų anonsuoti. Todėl tokie Prezidentūros kanceliarijos ar Prezidentūros pareiškimai iš tiesų kelia labai didelę nuostabą, nes perša mintį, kad politikų dalyvavimas ikiteisminiuose tyrimuose kažkokia forma egzistuoja. Antraip kaip galėtų politikai anonsuoti, kad bus daugiau ikiteisminio tyrimo veiksmų“, – Eltai sakė politikė.
„Vis dėlto yra demokratinės procedūros, kurių mes visi turime laikytis. Taip, politikai turi susilaikyti nuo ikiteisminio tyrimo veiksmų anonsavimo ar domėjimosi ikiteisminiais tyrimais, kur iš esmės prasideda kišimasis į teisėsaugą, jos kompetenciją riba“, – sakė ji.
A. Širinskienė taip pat neatmeta galimybės, kad prezidento patarėjai neinformuoja šalies vadovo bei neišaiškina teisinių normų.
„Aš matau vieną dalyką, kad ponas prezidentas tikrai nėra teisininkas, ir suprantu, kad plonybes kartais pajausti yra sudėtinga. Bet vis dėlto jis turi patarėjų korpusą. Prezidento patarėjų bei kanceliarijos funkcija yra patarti, įspėti dėl tam tikrų dalykų, nes vis dėlto aukštiems pareigūnams neturėtų būti sektinų dalykų“, – sakė LVŽS narė.
Stebina G. Nausėdos pozicija dėl S. Rudėnaitės
Prezidentas dar balandžio pabaigoje teigė iš naujo Seimui teiksiąs šio atmestas kandidatūras į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus. Tuo metu A. Širinskienė atkreipia dėmesį, kad tos pačios kandidatūros į LAT pirmininkus prezidentas, nepasitaręs su teisėjų atrankos komisija, teikti nebegali.
„Labai stebiuosi ir dėl LAT pirmininko nominacijos. Tikrai suprantu tą tvarką, kuri buvo iki balandžio mėnesio, kuomet S. Rudėnaitė ir buvo pirmą kartą nominuota. Tai tuomet, taip, buvo vienasmeniai prezidento sprendimai ir teisės aktai tikrai tokius dalykus numatė. Tačiau teisės aktai keitėsi ir nuo balandžio mėnesio įsigaliojo visiškai nauja tvarka ir LAT pirmininko atranką išskaidrino. Ji nebepriklauso nuo vienasmenių vieno ar kito politiko sprendimų, bet nuo šiol LAT pirmininkui turi būti vykdoma atranka. Teismo pirmininką nuo balandžio 1 dienos turėtų atrinkti atrankos komisija, kuri yra sudaroma kaip teismų įstatymas ir numato. Atranka į LAT pirmininko poziciją šiuo metu net nėra paskelbta, nėra registravęsi kandidatai, atranka nėra vykdoma, bet kažkodėl Prezidentūros kanceliarija patarėjų lūpomis kalba apie konkretų asmenį ir kad S. Rudėnaitė bus antrą kartą teikiama, nors kandidatas neegzistuojančioje atrankoje net nėra laimėtojas. Tai tokie dalykai, mano galva, teisinėje valstybėje tikrai neturėtų būti būdingi“, – Eltai sakė ji.
Pasak jos, susidaro įspūdis, kad prezidentas nežino naujų atrankos procedūrų, o ir jo patarėjai jam to nepasako.
„Vis dėlto, aš manau, kad patarėjai labai daug savo funkcijų nebeatlieka. Ir S. Rudėnaitės pavyzdys rodo, kad prezidentas nežino, kad turėtų būti vykdoma atranka, o patarėjai jam to dalyko nepasako. Tikrai yra sudėtinga teisės aktus sekti“, – teigė ji.
