Kai pareigūnai vedžiojo antrankiais surakintus teisėjus, o prokurorai skelbė apie nupirktus nuosprendžius, atrodė, kad ši byla supurtys visą teismų sistemą. Bet per metus ją pamiršo ir tyrėjai, ir įtariamieji.

Teisėjų ir advokatų susitarimai už pinigus galėjo nulemti daugybės bylų pabaigą, o advokatų kontorose buvo prekiaujama teisingumu.

Tai praėjusių metų vasarį garsiai paskelbė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus.

Tačiau žinią apie prekybą teisingumu daugiau kaip prieš metus iš prokuratūros išgirdusi visuomenė iki šiol nesužinojo, kurių bylų sprendimus nulėmė pinigai, kas ir kiek už juos sumokėjo.

Metė šešėlį teisėjams

Užuot pateikęs atsakymų, STT vadovas Ž.Bartkus prieš keletą dienų pasėjo dar daugiau abejonių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje STT direktorius pareiškė, kad teismuose iki šiol dirba teisėjai, kuriems yra pareikšti įtarimai.

Pastaruoju metu ne pirmą kartą teisėjams įgėlęs STT vadovas tik vėliau patikslino, kad šiuo metu dėl įvairių nusikaltimų įtarimai yra pareikšti 12 teisėjų. Tačiau jie teismuose nebedirba: dalis atleisti, dalis yra pasitraukę savo noru, o dalis nušalinti nuo pareigų.

Tyrėjai tyli jau metus

Tokių STT vadovo kalbų nustebintas Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė, kad visi įtarimų sulaukę teisėjai yra nušalinti nuo pareigų, tačiau atsakymo, nusikalto jie ar ne, reikia laukti per ilgai.

Jo nuomone, garsioji teisėjų korupcijos byla jau turėjo pasiekti teismą: „Praėjo daugiau kaip metai, labai garsiai pradėjome, tai kur ta byla yra? Ji jau seniai turėtų būti teisme ir turėjo būti sudėlioti taškai.“

Tačiau daugiau nei prieš metus apie vadinamąją teisėjų korupcijos bylą garsiai pranešusios STT ir Generalinė prokuratūra vėliau nutilo.

Nežinia, ar ką nors daugiau apie ją sužinojo užpraeitą penktadienį į posėdį susirinkę Teisėjų tarybos nariai.

Apie bendravimą su STT ir kitomis tarnybomis teisėjai diskutavo neviešame posėdyje – vien dėl to, kad nenutekėtų informacija apie prieš metus pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Apėmė visą Lietuvą

Praėjusių metų vasarį aštuoni teisėjai areštinėje atsidūrė net nespėję užversti bylų, jų namuose ir darbo vietose buvo atliktos kratos.

Naktį areštinėje praleidę teisėjai buvo surakinti antrankiais ir kartu su nusikaltėlių pasaulio šulais vedami į teismą.

Garsiai išreklamuoto tyrimo griebėsi net penki prokurorai, o pati byla per kelias dienas išsipūtė iki 50 įtariamųjų ir apraizgė visą Lietuvą.

Kratos buvo atliekamos ne tik visuose didžiuosiuose miestuose, bet ir Birštone, Druskininkuose, Trakuose.

Pusšimčiui žmonių įtarimus pareiškę ir pranešę, kad aiškinsis net 110 nusikaltimų, prokurorai patys įstrigo didžiuliame tyrime.

O gal tai buvo tik parodomoji akcija, skirta tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos pabaigai?

Svarbiausia – areštuoti turtą

Tuomet viešomis kalbomis nuteisti ir Teisėjų tarybos sprendimu iš darbo atleisti teisėjai tyrėjų nedomina jau ilgiau nei metus.

„Jei ne nuolat pratęsiamas turto areštas, jau būčiau ir pamiršęs, kad esu įtariamasis“, – lyg susitarę tą patį kalbėjo „Lietuvos ryto“ kalbinti šios bylos įtariamieji.

Dauguma įtarimų sulaukusių teisėjų ir kitų žinomų žmonių per metus nesulaukė nė vieno kvietimo į apklausą, jiems pareikšti įtarimai nebuvo nei papildyti, nei panaikinti.

„Byla – didelė ir sudėtinga, natūralu, kad tyrimas tęsiasi ilgai. Kartais tyrimai užtrunka net po trejus ar ketverius metus“, – ilga tyla nestebino advokatės Aušros Ručienės, kuri gina Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėją Gintarą Čekanauską.

Įtarimų sulaukęs G.Čekanauskas – vienas iš nedaugelio teisėjų, kuris šiais metais buvo iškviestas ir į apklausą, ir į akistatą.

„Jei ilgiau nei pusę metų neatliekami jokie veiksmai, įtariamieji turi teisę kreiptis dėl tyrimo nutraukimo“, – priminė advokatė.

Sugrįžti – mažai vilčių

Šia teise jau bandė pasinaudoti ilgiau nei pusmetį tyrėjų nedominęs buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, tačiau iškart sulaukė atsakymo, kad tyrimas nebus nutrauktas.

Kaip ir daugumai kitų šios istorijos dalyvių, apie įtarimus jam primena tik vis pratęsiamas turto areštas.

V.Kažys – vienintelis iš aštuonių teisėjų, kuris yra viešai pakomentavęs jam pareikštus įtarimus. Jis įtariamas kyšininkavimu nagrinėjant su vienos žemės ūkio bendrovės pajininkais susijusią bylą. Joje minimus asmenis Šiaulių apygardos teismas buvo nuteisęs, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija išteisino, o šio sprendimo Aukščiausiasis teismas nepakeitė.

Be to, šis teisėjas net nėra atleistas iš pareigų.

Su prokuratūros medžiaga susipažinusi Teisėjų taryba nesutiko atleisti Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio, Vilniaus apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko.

Jie nušalinti nuo pareigų iki ikiteisminio tyrimo arba teismo proceso pabaigos.

Tačiau grįžti į darbą šie teisėjai neturi vilčių – teismo procesas dar neprasidėjęs, o kai pasibaigs, net ir išteisinti teisėjai jau gali būti sulaukę pensijos.

Atleisti iš darbo jie praras ir valstybines pensijas, kurių dydis priklausytų nuo jų darbo stažo.

Nei kalti, nei nekalti

Neaiški ir teisėjų, kurie pripažinti specialiaisiais liudytojais, padėtis. Apeliacinis teismas jau yra sulaukęs ne vieno teisiamojo priekaištų, kad jų likimą sprendžia teisėjai, patys atsidūrę STT pareigūnų akiratyje.

„Teisėjams įtarimus pareiškusios arba specialiųjų liudytojų statusą suteikusios tarnybos turėtų suktis kuo greičiau, kad į teismus besikreipiantiems gyventojams nekiltų abejonių dėl priimamų sprendimų“, – praėjusią savaitę sakė A.Valantinas.

Jo teigimu, institucijos, kurios suteikia tokį statusą, turėtų elgtis labai atsakingai ir, jei per tam tikrą laiką nepavyksta surinkti kaltę pagrindžiančių duomenų, tokį statusą panaikinti: „Tai neturėtų kaboti mėnesiais ar metais.

Jei tų duomenų atsiranda daugiau, tada reikėtų nustatyta tvarka kreiptis į Seimą, į prezidentą, stabdyti įgaliojimus ir reikšti tokiam teisėjui įtarimus.“

Šiuo metu specialiojo liudytojo statusas yra suteiktas keturiems teisėjams, kurie ir toliau eina pareigas. Specialiojo liudytojo statusą turi ir du buvę teisėjai.

Advokatas greitai prakalbo

„Lietuvos ryto“ žiniomis, nemažai teisėjų specialiaisiais liudytojais bei įtariamaisiais tapo po to, kai prabilo STT ilgą laiką sektas advokatas Drąsutis Zagreckas.

Vilnietis advokatas, kurio įgaliojimai sustabdyti, su teisėjais palaikydavo itin draugiškus santykius, o kurį laiką praleidęs areštinėje jis pareigūnams išklojo, kaip buvo tvarkomi reikalai teisėjų kabinetuose.

D.Zagreckas nusprendė bendradarbiauti su teisėsauga, todėl vien jo parodymais paremta apie 30 šios bylos epizodų.

Jau prasidėjus tyrimui dėl D.Zagrecko parodymų į apklausą buvo iškviestas ne vienas teisėjas.

Atleidimas kelia abejonių

Dar du korupcijos byloje įtarimų sulaukę teisėjai bando įrodyti, kad iš pareigų buvo atleisti neteisėtai.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas (VAT) svarstė buvusio Aukščiausiojo teismo teisėjo Egidijaus Laužiko skundą dėl atleidimo iš pareigų.

Atleisti ilgametį Aukščiausiojo teismo teisėją prezidentui patarė Teisėjų taryba.

Todėl E.Laužiko advokatai teismui pateikė prašymą iš Generalinės prokuratūros išreikalauti informacijos apie tai, kurie Teisėjų tarybos nariai su E.Laužiku yra tiesiogiai susiję darbo santykiais, taip pat kurie Teisėjų tarybos nariai buvo apklausti kaip liudytojai.

Bylos nagrinėjimas atidėtas iki rudens, tačiau ją bent kol kas nuspręsta nagrinėti viešai.

Sunku surasti teisėjų

VAT pradėjus nagrinėti panašų buvusio Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ieškinį jau iš anksto buvo nuspręsta, kad teismo posėdis bus neviešas.

To paprašė Prezidentūra baiminantis atskleisti to paties ikiteisminio tyrimo detales.

Atleidimą iš pareigų V.Bavėjanas apskundė dar praėjusių metų spalį, tačiau byla nepradėta nagrinėti iki šiol.

Nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino jau trys teisėjai.

Vieni dalyvavo Teisėjų tarybai sprendžiant dėl V.Bavėjano atleidimo. Kitas teisėjas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, dar viena pareiškė, kad su V.Bavėjanu ilgus metus dirbo Apeliaciniame teisme.

Bylą pradėjo trupinti

Kad į vieną bylą nepasiseks sulipdyti kyšininkavimo, kontrabandos ir prekybos narkotikais, atrodo, jau supranta ir tyrimą pradėję prokurorai.

Byla, kurioje įtarimai pareikšti pusšimčiui teisėjų, advokatų, verslininkų, savivaldybių politikų ir nusikaltėlių pasaulio atstovų, po truputį skaidoma.

„Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai svarstė, kad jeigu ši byla ir bus išskaidyta, visi įtariamieji teisėjai į teismą keliaus kartu.

Pirmasis iš ilgo įtariamųjų sąrašo buvo išbrauktas žinomas kontrabandininkas Vilius Karalius. Už tai, kad pasinaudodamas advokato D.Zagrecko pažintimis su teisėjais bandė gelbėti savo bičiulį Sergejų Kuzmickį, Šiaulių apygardos teismas V.Karaliui skyrė 21,6 tūkst. eurų baudą.

Prieš kelias savaites prokuratūra atskyrė bylą, kurioje du asmenys kaltinami 2018 metų rudenį advokatui D.Zagreckui perdavę 5 tūkst. eurų, tikėdamiesi, kad jis paveiks Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją.

Teigiama, jog tuo siekta, kad vieno nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėdamas teisėjas panaikins Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisins.

Kuriam teismui bus perduota atskirta byla, dar nenuspręsta.

Pradėjo skambiais pranešimais

Garsioji byla buvo pradėta praėjusių metų vasario 20-ąją. Nuo pat ankstaus ryto teismuose, advokatų kontorose ir įtariamųjų namuose buvo atliekamos kratos. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Molėtuose, Birštone ir Druskininkuose vykusioje operacijoje dalyvavo apie šimtą STT pareigūnų.

Per vieną rytą už galimą korupciją sulaikyti 26 asmenys, iš jų aštuoni – teisėjai: Apeliacinio teismo teisėjai V.Kažys, K.Gurinas ir V.Bavėjanas, Aukščiausiojo teismo teisėjas E.Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas H.Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas A.Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas G.Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R.Rainys.

Sulaikyti ir penki advokatai – D.Zagreckas, G.Cimbolienė, A.Surblys, M.Navickas ir R.Mikliušas.

Jų pavardes per spaudos konferenciją paskelbęs generalinis prokuroras E.Pašilis užsiminė, kad reikėtų gerbti nekaltumo prezumpciją, tačiau šiuo atveju valstybei padaryta žala svarbesnė: „Žala – tai ne tik kyšių suma, tai ir pakirstas pasitikėjimas teisingumu.“

Iš karto nurodytos ir galimų kyšių sumos – nuo tūkstančio iki 100 tūkst. eurų, o bendra kyšių suma esą galėjo siekti 400 tūkst. eurų.

Nors Generalinės prokuratūros ir STT vadovai užsiminė, kad kyšiai galėjo nulemti daugybės bylų pabaigą, įtarimą keliančios bylos buvo nutylėtos, išskyrus vieną.

STT direktorius Ž.Bartkus net neklausiamas nurodė, kad viena įtarimą keliančių bylų – Vijūnėlės dvaro. Byla dėl taip vadinamo pastato Druskininkuose tuo metu buvo Aukščiausiajame teisme. Ankstesni teismai buvo nurodę šį pastatą nugriauti.

Nieko nelaukdama tuometė prezidentė D.Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo sustabdė aštuonių teisėjų įgaliojimus, o prokurorai pareiškė, kad jų nagrinėtos bylos bus atidžiai patikrintos.

Parą praleidę areštinėje teisėjai ir advokatai kitą dieną buvo vežami į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur vyko tikras darbymetis: prašymus suimti įtariamuosius pateikė penki prokurorai, o juos vienu metu svarstė keturi teisėjai.

E.Laužiką, Apeliacinio teismo teisėjus V.Kažį, V.Bavėjaną, K.Guriną ir Vilniaus apygardos teismo teisėją H.Jaglinskį leista suimti dešimčiai parų.

Iš penkių sulaikytų advokatų laisvėje liko tik R.Mikliušas, ilgiausiai – mėnesiui nuspręsta suimti D.Zagrecką. Advokatas išleistas į laisvę tuomet, kai sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.

Ilgai tiriamos bylos apauga gandais

Artūras Paulauskas

Teisininkas, buvęs generalinis prokuroras

„Manau, kad tiriant visuomenei svarbias bylas, kuriose kaltinami teisėjai ar prokurorai, kurie patys vykdo teisingumą, reikėtų kuo greičiau atsakyti į klausimą, kalti jie ar ne, reikia juos bausti ar ne.

Reikėtų atsigręžti į praktiką, kuri buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų. Mano, kaip tuomečio prokuratūros vadovo, uždavinys visą laiką buvo organizuoti darbą taip, kad tokiose bylose tyrimas būtų sparčiai vykdomas ir pasibaigtų kaip įmanoma greičiau.

Žinoma, užtrunkama, kai reikia siųsti užklausas užsienio valstybėms, ieškoti pabėgusių įtariamųjų ar liudytojų. Šio proceso nepaskubinsi.

Tačiau ten, kur visa įrodymų bazė yra vietoje, kur visi žmonės paklusniai atvyksta į apklausas ir viską padaro nurodytu laiku, galima ir reikia suktis greičiau.

Reikia skirti daugiau tyrėjų, aiškiau išdėlioti vaidmenis, kuris ką daro. Tokias bylas paprastai tiria ne vienas ar du pareigūnai – dirba visa komanda ir ji tyrimą turi atlikti kiek įmanoma greičiau.

Ilgas laukimas nėra naudingas ir pačiai teisėsaugai, prokuratūrai. Visuomenei kyla minčių, kad to tyrimo galbūt visai nebėra, gal jis įklimpo, gal tai buvo tik garsus šūvis.

Kad tokių kalbų nebūtų, tyrimą reikia baigti per trumpiausią laiką ir būtinai kažkiek informuojant visuomenę. Tai yra prokuratūros vadovo uždavinys ir pagrindinė jo pareiga.

Žinoma, galima pasakyti, kad visos bylos svarbios, todėl negalima vienų tirti pagreitintai, o kitų – įprasta tvarka.

Tačiau gyvenimas yra toks, kad kai kurias bylas visuomenė seka labiau ir pagal jas vertina, kaip Lietuvoje vykdomas teisingumas.

Viena tokių – vadinamoji politinės korupcijos byla, susijusi su koncernu „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio lyderių byla. Pusė vieno teisiamojo apklausos įvyko, o kita pusė – tik rugsėjo mėnesį.

Toks bylos nagrinėjimas, kai apklausa nutraukiama ir tęsiama po trijų ar keturių mėnesių, sunkiai suprantamas.

Bylos, kurios, įskaitant tyrimą, tęsiasi po dešimt metų, praranda aktualumą. Kai ateina laikas skelbti nuosprendį, žmonės jau būna pamiršę, kas tie teisiamieji ir už ką juos teisė.

Pagaliau, jei byla tęsiasi dešimt metų, bausmė jau yra pats terminas – žmogus tiek laiko vaikšto į apklausas, į teismus ir laukia nuosprendžio. Tai nenormalu.

Keista situacija ir dėl specialiųjų liudytojų. Jei dirbantis teisėjas iki šiol yra specialusis liudytojas, atsiranda pagrindas jį nušalinti – galbūt teisme atsidūrusiam žmogui kyla abejonių, ar jo veiklą tinkamai įvertins teisėjas, kuris pats yra sukėlęs įtarimų.

Specialiojo liudytojo statusas negali galioti ilgą laiką.

Šis statusas buvo sukurtas tam, kad būtų galima apklausti asmenis, turinčius teisinę neliečiamybę ar kitų garantijų, dėl kurių jiems negalima pareikšti įtarimų. Jis būdavo apklausiamas kaip specialusis liudytojas ir, kuo skubiau išsprendus dėl teisinės neliečiamybės, tapdavo arba įtariamuoju, arba paprastu liudytoju.

Niekas negali būti specialiuoju liudytoju metų metus.