VTEK vienbalsiai nusprendus nutraukti tyrimą dėl vadinamosios premjero „keliuko istorijos“, prezidentas pareiškė, kad, nors VTEK sprendimą ir privalu gerbti, dalis gyventojų taip ir liks nepatikėję, kad viskas šiuo klausimu buvo gerai.
„Čia būtų galima padėti tašką, tačiau... Politikų ir viešųjų asmenų teisės tokio pobūdžio klausimais nėra lygios eilinio piliečio teisėms. Jos turi būti mažesnės! Jos galėtų būti vienodos tik tuo atveju, jei Lietuvoje turėtume tiek lėšų ir asfalto, kad pajėgtume nedelsdami išasfaltuoti keliukus į kiekvieno iš mūsų namus. O kol taip nėra, asfaltuojame vienur, tuo metu kitose Lietuvos vietose žmonės metų metus laukia, kol kelininkai „atras“ ir jų rajoną. Ir niekas nesugebės jų įtikinti, kad viskas čia yra gerai“, – feisbuke po VTEK sprendimo teigė prezidentas.
R. Urbonaitės teigimu, premjerą po VTEK išvadų įvertinti žadėjęs prezidentas valdantiesiems šiuo įrašu nusiuntė tam tikrą žinutę.
„Šiandien prezidentas pasiuntė žinutę, kad jis šiek tiek kitaip nei ministras pirmininkas mato šią situaciją. Prezidentas elegantiškai mostelėjo visiems tame procese dalyvavusiems sprendimų priėmėjams, apeliuodamas į galimą proceso neskaidrumą. Bet kyla klausimas, ar prezidentas mato, ką būtų galima pakeisti, kad ateityje tokių situacijų nekiltų. Juk neužtenka identifikuoti problemą, reikia programuoti ir jos galimą sprendimą. Beje, dėl šio aspekto pakankamai išsamiai nepasisakė ir VTEK“, – teigė R. Urbonaitė.
Politologė atkreipė dėmesį į tai, kad prezidento iškelti klausiamai yra retoriniai, todėl ir konflikto neprovokuojantys. Visgi, jos manymu, yra akivaizdu, kad prezidento ir valdančiųjų išsakyti VTEK sprendimo vertinimai yra labai skirtingi.
„Prezidento išsakyta pozicija dėl šios situacijos yra pakankamai neigiama, kelianti klausimą, ar viskas, kas vyko, buvo skaidru. Tačiau prezidento suformuota pozicija, nors ir prieštarauja premjero požiūriui, savaime neprovokuoja gilesnio konflikto, prezidentas nerodo aiškaus siekio ieškoti atsakymų, o kelia labiau retorinius klausimus, bet kartu rodo ir nenorą būti tik pritariančiuoju balsu. Tik ar tas nepritarimo balsas generuoja kažkokį procesą ir rezultatą, čia jau kitas klausimas“, – apibendrino politologė.
Pats premjeras S. Skvernelis džiaugiasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu nutraukti dėl jo pradėtą tyrimą bei pabrėžė, kad šioje, pasak jo, šmeižto istorijoje pagaliau padėtas galutinis taškas. Kartu S. Skvernelis kėlė klausimą, kas atsakys dėl jo ir jo šeimos patirtos psichologinės žalos. Galiausiai premjeras negailėjo kritikos konservatoriams, kurie, pasak jo, šią istoriją eskalavo, elgėsi neteisėtai, negarbingai ar netgi šlykščiai.
VTEK tyrimą ketvirtadienį nutraukti nusprendė, nes, pasak jos, konstatuoti S. Skvernelį supainiojus interesus, Vyriausybei priimant sprendimus dėl skirto finansavimo Upės gatvei, šalia kurios premjeras su savo šeima gyvena, faktų nepakanka. VTEK teigimu, premjeras negalėjo žinoti, kad, jo vadovaujamai Vyriausybei skiriant lėšas Vilniaus rajono savivaldybės keliams, lėšos teks ir jo gyvenamai gatvei. Tyrimą nutraukti pasiūlė VTEK tyrimų skyrius. VTEK specialistas Tomas Čaplinskas pabrėžė, kad teigti, jog buvo veikta interesų konflikto situacijoje, negalima, nes, pasak jo, nėra pakankamai tą pagrindžiančių svarių duomenų.
ELTA primena, kad VTEK tyrimą dėl gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas, asfaltavimo aplinkybių pradėjo 2019 metų pabaigoje.
VTEK aiškinosi, ar priimti sprendimai skirti finansavimą Upės gatvės Vilniaus rajone asfaltavimo darbams nebuvo paveikti galbūt premjero turimų privačių interesų. Taip pat VTEK tyrė, ar, svarstant bei priimant minėtuosius sprendimus, S. Skverneliui nekilo įstatymu nustatyta pareiga nusišalinti.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda dar pernai buvo užsiminęs, kad VTEK išvados lems jo požiūrį į Vyriausybės vadovą.
