Nuostaba ir nežinomybė. Taip žinią apie Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus sulaikymą sutiko verslininkai ir verslo organizacijų vadovai.
Kad sulaikyti žinomi verslo pasaulio atstovai – 55 metų V.Sutkus ir 47-erių M.Zalatorius, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus pranešė antradienio rytą.
Pareiškė negirdėtus įtarimus
Pareigūnai apie V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus galimai neteisėtą veiklą iš pradžių mažai informavo – tik miglotai pasvarstė apie valstybei padarytą žalą.
Tačiau trečiadienį paaiškėjo, kad V.Sutkus įtariamas iki šiol Lietuvoje neregėtais dalykais: kritikavo tuometį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.
Tai, kas labiau panašu į politikų tarpusavio pasvarstymus, STT išplatino oficialiu pranešimu: „V.Sutkus, galimai už neteisėtą atlygį, tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuomečio susisiekimo ministro R.Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją. Tokiu būdu siekta, kad R.Masiulis būtų pašalintas iš susisiekimo ministro pareigų.“
Iki šiol negirdėti įtarimai nepaliko įspūdžio Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas atmetė prokuratūros prašymą suimti V.Sutkų. Kitas įtariamasis M.Zalatorius namo buvo išleistas greičiau nei po paros.
Stebina ir tai, kad tiek generalinis prokuroras, tiek STT vadovas visus įtarimus vadina galimais. Jeigu jau demonstratyviai sulaikomi žmonės, gal jau reikia turėti patikimų, o ne galimų įrodymų.
Vadino blogiausiu ministru
Toks STT pranešimas nustebino Seimo valstiečių lyderį Ramūną Karbauskį. Jis tvirtino, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus jų frakcijai nėra nė žodžiu užsiminęs apie buvusį susisiekimo ministrą R.Masiulį.
„V.Sutkus mums jokios įtakos nedarė, o jeigu yra kokių nors faktų, kad darė, mes labai norėtume juos sužinoti. Jei STT turi tokios informacijos, ja turėtų pasidalinti. Aš jaučiuosi labai įdomiai, mes priėmėme sprendimą remdamiesi savo pačių matymu, rinktais duomenimis ir tyrimu, o dabar jie kažkokiu būdu sugalvojo, kad mes tą sprendimą padarėme, nes kažkas darė spaudimą“, – naujienų agentūrai ELTA sakė R.Karbauskis.
Jo teigimu, valstiečiams R.Masiulis abejonių kėlė tikrai ne dėl V.Sutkaus įtakos.
„Mes kalbėjome apie R.Masiulį, nes jis buvo vienas prasčiausių ministrų, dirbusių bet kurioje Vyriausybėje. Mes apie tau daug kalbėjome, nes padaryti milžiniški nuostoliai. Tos istorijos mes nepamiršime ir apie tai toliau kalbėsime ir rašysime“, – sakė R.Karbauskis.
Įtaria ir kyšininkavimu
Ministro kritika – ne vienintelis V.Sutkui pareikštas įtarimas. Teigiama, kad jis galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento M.Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.
V.Sutkus įtariamas ir galimai priėmęs kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų už jo įtaką politiniams procesams.
Atliekant šį tyrimą buvo sulaikyti „Šiaulių plento“ generalinis direktorius Juozas Aleksa ir bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius.
Be to, įtariama, kad V.Sutkus kaip kyšį gavo dalį ES finansuojamo projekto lėšų. Pinigus galėjęs perduoti projekto partnerės – konsultacijų bei mokymų bendrovės direktorius.
Verslininkai priblokšti
„Visi esame sukrėsti, šokiruoti ir labai norime aiškumo, nes tai yra reputacijos klausimas“, – apie Lietuvos verslo konfederacijos prezidento V.Sutkaus sulaikymą sakė šios organizacijos viceprezidentas Andrius Romanovskis.
Jis ir pats jau yra nuėjęs ilgą tyrimų ir teismų kelią. Prieš aštuonerius metus beveik mėnesį areštinėje praleidęs A.Romanovskis teismams net penkerius metus įrodinėjo, kad lobisto veikla nėra nusikaltimas.
Panašius dalykus jam tenka įrodinėti ir dabar. 31 verslo asociaciją ir 3,5 tūkstančio bendrovių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumas kasdien rengia pasitarimus ir svarsto, kaip dirbti, kad jų bendravimas su politikais nekeltų įtarimų.
„Mūsų bendravimas su politikais visada būdavo pagrįstas aiškiu interesų deklaravimu, atvirumu ir skaidrumu.
Mes savo poziciją deklaruojame viešai, ją galima rasti internete“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Poveikį įžvelgia visur
Jis apgailestavo, kad Lietuvoje daug metų nesikeičia teisėsaugos institucijų požiūris, esą bet koks poveikis įstatymų leidėjams yra blogis: „Kaltinimai prekyba poveikiu sudaro įspūdį, kad bet koks poveikis neteisėtas, todėl neteisėta laikoma ir asociacijų veikla, nors jų nariai moka mokesčius ir gina savo interesus. Jei politikai priima sprendimus, nesuvokiama, kad jie tai galėjo padaryti nepaveikti nelegaliai.“
A.Romanovskio nuomone, norint sužinoti, kuri verslo organizacija kokių sprendimų siekė, nereikia jokių kratų: „Visa informacija yra vieša, todėl ją galima surasti net neatsikėlus nuo kompiuterio.“
Abejonės dėl pinigų
Apie kolegos V.Sutkaus sulaikymą išgirdusiam Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentui Danukui Arlauskui labiausiai įstrigo generalinio prokuroro E.Pašilio žodžiai apie visiems Lietuvos žmonėms padarytą žalą: „Jei jis kalbėjo apie bankų pelno apmokestinimą, tai visiškai nelogiška.
Be to, tai vertinu kaip tam tikrą spaudimą tiems, kurie šioje byloje turės priimti sprendimus.
Visos verslo asociacijos šiuo klausimu buvo solidarios ir tikrai ne prokurorui vertinti, ar tuo buvo padaryta žala.“
D.Arlauskui keistai atrodo ir teiginys apie V.Sutkaus turimus 400 tūkst. eurų, kurių kilmę aiškinasi pareigūnai.
„Nežinau, ar įtarimai susiję su bankų pelno apmokestinimu. Kiek pamenu, visos verslo organizacijos pasirašėme bendrą raštą ir net nepagalvojome apie tai, kad kas nors už tai galėjo sumokėti. Jei paaiškės, kad kažkas už tai gavo pinigų, tada jausiuosi blogai, vadinasi, manimi buvo manipuliuota“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Pats V.Sutkus trečiadienį teigė nieko nežinantis apie tiriamą 400 tūkst. eurų kilmę: „Nieko nežinau apie tai. Pas mane šiek tiek rasta – mažiau nei 10 tūkst. eurų.“
Tradicija tampa ydinga
Pastaruoju metu vis pasikartojantys vieši pranešimai apie įtarimus ir žinomų žmonių sulaikymai piktina advokatus.
– Ar Lietuvoje iš tiesų yra tiek korupcijos, kad kiekvieną savaitę pranešama ne tik apie pareikštus įtarimus, bet ir apie sulaikymus? – „Lietuvos rytas“ paklausė Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės.
– Turbūt visiems labiau norėtųsi, kad dažniau būtų pranešama ne apie sulaikymus, bet apie teismų sprendimus.
Tikrai sunku pasakyti, ar Lietuvoje tiek padaugėjo korupcinių nusikaltimų, ar padidėjo ikiteisminio tyrimo institucijų aktyvumas, bet, be sulaikymų, tyrimų rezultatų nelabai matyti. Yra tik vienas po kito rengiami garsūs sulaikymai.
– Po kiekvieno pranešimo apie galimą nusikaltimą būna sulaikoma po 5–7 žmones, ar tikrai būtina tai daryti?
– Lietuvoje jau tapo tradicija, kad pareiškus įtarimus kokiam garsesniam asmeniui jis iš karto sulaikomas. Taip gali būti, jei reikia atlikti tam tikrus proceso veiksmus – kratas, apžiūras, tačiau asmens sulaikymas 48 valandoms neturi būti standartas.
Tam turėtų būti labai konkrečios sąlygos, pavyzdžiui, jei asmuo sulaikomas nusikaltimo metu, jei reikia nustatyti jo tapatybę. Norisi turėti vilčių, kad Lietuvoje standartu tapęs sulaikymas dviem paroms bus persvarstytas.
Šiuo atveju galimas nusikaltimas buvo įvykdytas anksčiau, o tyrimas pradėtas prieš pusmetį. Tai atvykus pas žmogų pareikšti įtarimų jau būtų galima pasiruošti ir teikimą teismui dėl jo suėmimo, o ne laikyti dar 48 valandas areštinėje ir tik tuomet vesti į teismą.
Tos 48 valandos duotos skubiems atvejams. Tyrimuose, kurie trunka ilgą laiką, tokius dokumentus pareigūnai galėtų pasiruošti iš anksto. Su jais susipažinęs teismas nuspręstų, suimti įtariamąjį ar ne.
Šiuo atveju, kiek mes matome, sulaikymas 48 valandoms nebuvo būtinas, ir M.Zalatorius buvo išleistas anksčiau.
– Atrodo, kad į advokatų ir kitų specialistų pastabas dėl sulaikymo tarnybos nereaguoja – ir toliau vis pranešama apie sulaikytus įtariamuosius?
– Tai nėra teisės aktų problema. Į teisės aktus kiekvieno atvejo nesurašysi, todėl labai daug paliekama pareigūnų kompetencijai. Mūsų tarnybos, pirmiausia Generalinė prokuratūra, turėtų paisyti aukštų žmogaus teisių standartų ir įtariamuosius sulaikyti tik tais atvejais, kai kitaip neįmanoma atlikti būtinų tyrimo veiksmų.
Deja, iki šių standartų mes tik einame.
Net Seimo kontrolierius yra pasakęs, kad Lietuvoje tam tikrais atvejais galima įžvelgti asmens kankinimą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus, susijusius su viešu įtarimų pareiškimu, sulaikymais ir antrankių dėjimu.
– Jei, kaip minėjote, įtarimai pareiškiami viešai, gal reikėtų visuomenei juos šiek tiek ir paaiškinti? Ar užtenka pareikšti, kad jie Lietuvai padarė didelę žalą?
– Advokatūra nuosekliai tarnybų prašo neskelbti apie ikiteisminį tyrimą arba skelbti kuo mažiau duomenų. Vien tų duomenų paskelbimas gali sudaryti įspūdį, kad asmuo jau yra kaltas.
Šiuo atveju sulaikyti garsūs, visuomenei žinomi asmenys, todėl vien įtarimų pareiškimas jų reputaciją pažeidė tiek, kad, mano supratimu, ją bus labai sunku atkurti net teismui konstatavus, jog jie nekalti. Todėl norint apsaugoti tokius asmenis reikėtų skelbti kuo mažiau ikiteisminio tyrimo informacijos.
Atrodo, jau pasiekėme standartą, kad apie įtarimus privatiems asmenims neskelbiama, nors advokatai kažkodėl yra išimtis. Nors advokatas nėra viešas asmuo, nuolat skelbiamos sulaikomų advokatų pavardės.
Nors jau buvo susiklosčiusi tradicija to nepadaryti, pastaruoju metu ji išnyko ir advokatas tapo tarsi valstybės pareigūnu.
Žalos pridarė ir tyrėjai
Kalbėdamas apie V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus sulaikymą generalinis prokuroras E.Pašilis pareiškė, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidento V.Sutkaus veiksmais galėjo būti padaryta žala visai valstybei, valstybės biudžetui, dėl to galėjo padidėti mokestinė prievolė visiems piliečiams.
Tačiau daugybę žalos valstybės biudžetui yra padarę nepagrįsti teisėsaugos tyrimai.
Vienas tokių pavyzdžių – ilgai žlugdytas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektas. Valstybės tikslą greitai ir kuo pigiau pastatyti strateginės reikšmės objektą – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą – sužlugdė nepagrįstą tyrimą pradėjusios STT ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
Dar 2014 metais tokią išvadą padarė Aukščiausiasis teismas (AT), kuris ne tik išteisino piktnaudžiavimu tarnyba kaltintus buvusius aukštus Ūkio ministerijos valdininkus, bet ir konstatavo, kad tiriant bylą visiškai nebuvo atsižvelgta į strateginius valstybės interesus.
2008 metais pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl Ūkio ministerijos valdininkų tariamo tarnavimo bendrovei „Achema“ buvo nutrauktas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos projektas ir atnaujintas tik po ketverių metų, kai statybos kainos smarkiai išaugo.
Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, bet tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas“, – tuomet pažymėjo AT teisėjų kolegija.
2008 metais tuomečio premjero G.Kirkilo vadovaujama Vyriausybė nepabūgo spaudimo ir priėmė strateginį sprendimą statyti terminalą ir neišlaidauti.
Padėti statyti terminalą sutiko tik didžiausia dujų vartotoja šalyje bendrovė „Achema“. G.Kirkilo Vyriausybė nusprendė įkurti bendrovę Gamtinių dujų terminalą, kurioje 80 procentų akcijų priklausytų valstybei, o 20 procentų – „Achemai“.
Kai atrodė, kad viskas vyksta sklandžiai, Ūkio ministerijos darbuotojai gavo informacijos, jog didžiausio terminalo statybos priešininko Rusijos koncerno „Gazprom“ valdomos bendrovės „Lietuvos dujos“ vadovas V.Valentukevičius planuoja kreiptis į STT.
2008 metų lapkričio mėnesį, praėjus vos porai dienų, kai G.Kirkilas buvo atleistas iš premjero pareigų ir tapo aišku, kad jo kėdę užims konservatorius A.Kubilius, STT agentai įsiveržė į Ūkio ministeriją – buvo atliktos kratos.
Praėjus kelioms savaitėms po kratų Ūkio ministerijoje Vilniaus apygardos prokuratūra naujajam energetikos ministrui A.Sekmokui atsiuntė oficialų raštą siūlydama likviduoti terminalą turėjusią statyti bendrovę.
Netrukus taip ir buvo padaryta. Tik praėjus beveik ketveriems metams – 2012 metų vasarą – buvo įsteigta nauja terminalą turėsianti statyti bendrovė.
A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė vien konsultantams ištaškė 34 milijonus litų (apie 10 mln. eurų), nors statybos realiai prasidėjo tik po kelerių metų.
Milijonus valstybė ištaškė ir samdydama užsienio konsultantus bankui „Snoras“ likviduoti.
Tai civilizuotame pasaulyje sunkiai suvokiamas atvejis, kai nutarta uždaryti pelningai veikiantį banką, o ne padaryti jį valstybiniu ir po to pelningai parduoti.
Neabejojama, kad tai buvo padaryta vykdant tuometės prezidentės D.Grybauskaitės nurodymus. „Snore“ laikytus pinigus prarado daug privačių ir valstybinių įmonių, taip pat niekuo dėti žmonės, tikėję banku ir valstybe.
Prokurorai nutylėjo, kiek milijonų buvo išleista tiriant vadinamąją „Snoro“ bylą. „Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje, o ikiteisminis tyrimas pabaigtas tik 2019 metų sausį.
Politiniam spaudimui paklūsta ne visi
Kad aukšti politikai kišasi į tyrimus, o prokuratūra uoliai vykdo jų nurodymus, ne kartą yra kalbėję ir patys prokurorai.
„Tai yra raganų medžioklė, asmuo atiduodamas teisti miniai. Toks teisingumas – iškreiptas“, – „Lietuvos rytui“ yra sakę jie.
Prokurorų teigimu, savivalė teisėsaugoje prasidėjo, kai prezidente tapo Dalia Grybauskaitė. Dešimtmetį bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą, kur nurodinėta, ką reikia sukompromituoti ir viešai pažeminti.
„Pastaruosius metus mūsų šalyje vykdomas teisingumas nedaug kuo skyrėsi nuo padėties Rusijoje. Aukšti politikai pasijuto dievybėmis – jie kapoja galvas, baudžia arba papirkinėja“, – kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.
Už viešą kritiką ir įvardytas prokuratūros sistemos ydas šį pareigūną ėmė persekioti generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Jis nutarė pažeminti J.Rėksnio pareigas, nors patyręs pareigūnas iki tol daug kartų skatintas ir apdovanotas.
Apie tai taip pat kalbėjo ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis: „Nors ilgai po teismus tampomi žmonės išteisinami, nukenčia jų vardas, artimieji. Tokios klaidos neištaisomos. O atsakingų nėra. Žmonės iš anksto buvo nuteisti, teismai juos išteisino, bet nė vieno jų net nebuvo atsiprašyta.“
Pasak G.Jasaičio, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu galima net dėl linktelėjimo ar mirktelėjimo ir STT eksperimentuoja su šiuo Baudžiamojo kodekso straipsniu, o prokurorai tam pritaria.
Garsiai pradėtos bylos žlugo
Teismuose subliūško daugybė STT skambiai pradėtų bylų, tačiau į teisėsaugos mėsmalę patekę žmonės savo tiesą turėjo įrodinėti po aštuonerius ar net po dešimt metų.
Viena pirmųjų žlugusių bylų – vadinamoji mailiaus byla, kurioje buvęs ambasadorius R.Visokavičius bei dar septyni asmenys buvo pavadinti organizuota grupuote, siekusia pasisavinti ES paramos lėšas. Prokurorai bandė įrodyti, jog pasinaudodamas patirtimi ir pažintimis R.Visokavičius galėjo paveikti institucijas, pareigūnus ir politikus, kad neteisėtai gautų milijoninę ES paramą. 2014 metais visus juos išteisino Vilniaus apygardos teismas.
Tuo pat metu iš vieno teismo į kitą keliavo bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų byla. Prokurorai buvo prirašę tiek kaltinimų, kad jų užteko dviem byloms. Tuomečius bendrovės vadovus bandyta nuteisti net už tai, kad per šventę kilnodami taures planavo kelionę aplink pasaulį. Neradę nė vieno svaraus įrodymo juos išteisino visų instancijų teismai. Po dešimties metų buvęs „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius D.Norkus buvo nuteistas už vienintelį epizodą, kurio įrodymu palaikytas jo paties pateiktas garso įrašas.
Dešimt metų po teismus vaikščiojo ir tuometis Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius A.Sasnauskas. Jis buvo teisiamas už 2009 metais VLK rengtus ir vykdytus viešuosius pirkimus. Prokurorai ketino įrodyti, kad VLK siekė pirkti paslaugą klausymosi aparatūrai aptikti ir jai neutralizuoti. Tad A.Sasnauskas esą siekė sužinoti, ar jo pokalbių slapta nesiklauso pareigūnai. Daugybę kartų nagrinėtoje byloje tašką padėjo Aukščiausiojo teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija – A.Sasnauską išteisino.
Žlugo ir STT bandymas įrodyti, kad tuometis Seimo narys V.Matuzas sulaužė duotą priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nes galėjo už atlygį parengti Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymų projektus. Įtarta, kad už projektus sumokėjo lobistas A.Romanovskis. Pareigūnai bandė įrodyti, kad beveik 16 tūkst. eurų kyšis V.Matuzui per kelis kartus buvo duotas kaip parama jo kontroliuojamam labdaros ir paramos fondui. Po penkerius metus trukusio įrodinėjimo juos išteisino visų instancijų teismai.
