Švelniakailių žvėrelių ūkiai patiria nuolatinius kovotojų už gyvūnų teises išpuolius tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje, o šie išpuoliai daro ir tam tikrą politinį poveikį.
Impulsas iš gyvūnų teisių gynėjų?
Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos nariai vieningai sutarė, kad gyvūnų teisių gynėjai daro poveikį politiniame lygmenyje. Pavyzdžiui, 2018 m. Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje pasigirdo svarstymai, siekiantys uždrausti kanadinių audinių auginimą, įtraukiant jas į invazinių rūšių sąrašą. Tai, anot asociacijos atstovų, sutapo su gyvūnų teisių gynėjų akcijomis ir iniciatyvomis. Ypač didelį vaidmenį suvaidino VšĮ „Tušti narvai“, save pristatanti kaip ne pelno siekiančią organizaciją, „vienijančią žmones, kurie mano, jog reikia pagerinti fermos gyvūnų situaciją“.
Savo veiklą Lietuvoje ši organizacija pradėjo 2014 m., o 2016 m. susijungė su Lenkijos gyvūnų teisių organizacija „Otwarte klatki“. Prie VšĮ „Tušti narvai“ iniciatyvų kiek vėliau prisijungė Jungtinės Karalystės, Estijos ir Ukrainos gyvūnų teisių organizacijos.
Didžiausią poveikį ši organizacija daro, organizuodama viešas akcijas ir platindama vaizdus iš fermų, kuriose, „Tuščių narvų“ atstovų teigimu, gyvūnai auginami netinkamomis ar net žiauriomis sąlygomis. Tačiau didžioji dalis organizacijos platinamų vaizdo įrašų, pasak Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos, neatitinka realybės.
Pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjį buvo išplatinta slapta filmuota medžiaga apie Kėdainių rajone veikiančiame UAB „Farmers LT“ kailinių žvėrelių ūkyje stipriai sužalotas audines. Paaiškėjo, kad vaizdo medžiagą parengė apgaulės būdu ūkyje laikinai įsidarbinusi nepilnametė, kuri, manoma, erzino gyvūnus, bandė paleidinėti juos iš narvų ir provokuoti kandžioti vienas kitą. Be to, informaciją apie fermos atitikimą veterinarijos ir aplinkosaugos reikalavimams ji rinko iš fermos valytojos, neturinčios nieko bendro su gyvūnų priežiūra. Filmuota medžiaga metė ūkininkams kaltinimus, kad šie degina gyvūnus, nors įraše buvo matyti, jog gyvūnus degina pats filmuojantis asmuo.
Iškart po pranešimo ūkyje apsilankę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai rado atskirtus gydomus du gyvūnus (iš 28 000 audinių, laikomų fermoje) su lengvai apkandžiotomis uodegomis ir vieną, kuriam trūko skysčių dėl negebėjimo gerti.
Panašią vaizdo medžiagą VšĮ „Tušti narvai“ paskleidė ir 2016 m. rugpjūčio pabaigoje. Organizacija išplatino vaizdus apie kenčiančius gyvūnus „Fur Farm LT“ ūkyje, įsikūrusiame Lazdijų rajone. Kartu su išplatintu vaizdo įrašu buvo prašoma paaukoti pinigų. Kitą rytą po informacijos išplatinimo minėtame ūkyje apsilankę VMVT darbuotojai nerado ne tik gyvūnų gerovės pažeidimų, bet ir tokios formos narvų ir nė vieno tokios spalvos gyvūno, kokie buvo rodomi reportaže.
Finansavimas ir argumentai nevisai aiškūs
Minėta už gyvūnų teises kovojanti organizacija kviečia neabejingus žmones aukoti pinigus ir skirti 2 proc. paramą. Pastebėtina, kad VšĮ „Tušti narvai“ pelnas kasmet auga. Vadovaujantis www.tustinarvai.lt pateikiamais duomenimis, 2016 m. jų biudžetas siekė 17 tūkst. 900,11 euro, 2017 m. – 34 tūkst. 590,18 euro, o 2018 m. ūgtelėjo iki 50 tūkst. 926,78 euro.
Įdomu tai, kad VšĮ „Tušti narvai“ savo interneto svetainėje pabrėžia, jog 1 euras, skirtas jų organizacijai, „išgelbėja apie 4 gyvūnus nuo kentėjimo. Tad 5 eurų auka padeda net 20-čiai gyvūnų“. Tačiau patys nurodo, „kad šie skaičiavimai yra labai apytiksliai ir ne visada turėtų būti priimami kaip vienintelė matavimo priemonė“.
Sunku apskaičiuoti, kiek finansinės paramos padeda sulaukti kiekvienas įrašas socialiniuose tinkluose apie skriaudžiamus gyvūnus, tebūnie ir sufalsifikuotas, tačiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai Lietuvoje pirmajame dešimtuke pagal gautą paramą iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio net trys buvo gyvūnų globėjų organizacijos ir tik viena remianti vaikus.
Miglotas ne tik Lietuvoje veikiančių „Tuščių narvų“ finansavimas: viešojoje erdvėje egzistuojanti informacija nurodo, kad kaimyninėje Lenkijoje veikianti „Tuščių narvų“ organizacija virš 400 tūkst. eurų gavo iš ES struktūrų.
Pagrindiniai šios organizacijos narių argumentai yra susiję su gyvūnų teisių ir gerovės užtikrinimu. Vis tik būtent gyvūnų gerovės užtikrinimas, remiantis tarptautiniais standartais, yra esminis rodiklis, leidžiantis Lietuvos ūkininkams savo produkciją parduoti tarptautiniuose kailių aukcionuose.
Europoje nuo 2020 m. pradžios įsigaliojo „WelFur“ sertifikavimo programa, maksimaliai sugriežtinanti kailinių gyvūnų, auginamų ūkiuose, gerovės reikalavimus. Ši programa, pagal kurią kailių ūkiai, neskaitant VMVT ir aukcionų, kuriuose parduodami kailiai, patikrinimų, turi būti tikrinami kasmet, yra sudaryta iš keturių esminių principų: tinkamų gyvūnų gyvenimo sąlygų, tinkamo gyvūnų maitinimo, tinkamos gyvūnų sveikatos ir tinkamo elgesio su gyvūnais.
Šie principai, remiantis 30 metų moksline patirtimi, yra išskaidyti į 12 gerovės kriterijų, kurių atitiktis kanadinių audinių atveju vertinama, atsižvelgiant į 22 rodiklius.
„Stankūnų kailių fermos“, auginančios kanadines audines, direktorė Rasa Salygienė atkreipė dėmesį, kad gyvūnų gerovė ir jos užtikrinimas yra vienintelis būdas užauginti kailių pardavimui tinkamus gyvūnus.
„Tai, kaip gyvūnas auginamas, atsispindi ant jo kailio. Jei gyvūnai bus netinkamai prižiūrimi, maitinami ir auginami, jų kailis bus netinkamas pardavimui, o tai reikalaus papildomų lėšų kailio utilizavimui“, – teigė R.Salygienė, patikindama, kad sugriežtinti gerovės reikalavimai yra pozityvus dalykas, nes apvalo rinką nuo augintojų, kurie išties nesilaiko standartų.
Į skandalą įsivėlė ir PETA
Tam tikrų klausimų ir abejonių dėl veiklos skaidrumo bei tikslų kelia ir PETA – didžiausia pasaulyje už gyvūnų teises kovojanti tarptautinė organizacija, įkurta dar 1980 metais. Kovo mėnesį Vokietijoje teismas pripažino, kad ši organizacija dėl savo struktūros neturi teisės pareikšti koletyvinių ieškinių, kuriais neretai gina ne gyvūnų teises, bet siekia paveikti procesus, sietinus su žmogaus, bet ne gyvūnų teisėmis.
Kaip nurodoma Karlsrūhė miesto Aukštesniojo administracinio teismo sprendime, narystės PETA organizacijoje formatas nėra skaidrus ir aiškus. Su skaidrumu susijusių abejonių teismui kėlė ir lėšų panaudojimo teisėtumas: teisiniu požiūriu, organizacija galimai pažeidžia ne pelno siekiančios organizacijos privilegiją ir naudoja lėšas pažeisdama įstatus.
Politikams reikia įsigilinimo
Europarlamentaras, Europos Parlamente (EP) priklausantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui Juozas Olekas, inicijavęs „Tvaraus kailio forumo“ sukūrimą EP, pripažino, kad, susipažįstant su žvėrininkystės sektoriumi, ryškėja tai, jog Lietuvoje švelniakailės žvėrininkystės sektoriuje dirbantiems žmonėms nėra jokių objektyviai pamatuojamų priekaištų. Maža to, pasak europarlamentaro, turime džiaugtis, kad Lietuvos indėlis ir pati darbo kultūra yra gerai vertinama kitose šalyse.
„Kailinių žvėrelių auginimas yra viena iš labai svarbių mūsų kaimo ekonominių veiklų ir veiklų įvairovių, kuri leidžia gauti pajamas kaime gyvenantiems žmonėms, kuria darbo vietas ir gana neblogai išsilaiko rinkoje, nors kailių kainos gana smarkiai svyruoja.
Jei palygintume šį sektorių su kitais, esančiais žemės ūkyje, tai jie mažiausiai prašo ir gauna kokių nors subsidijų. Jei kiti žemės ūkio sektoriai be to išsiversti negali, tai šis sektorius gana sėkmingai save išsilaiko ir pats kuria darbo vietas.
Jei kalbame apie gamtosaugos stiprinimą, tai vėlgi reikia atsižvelgti, kad šitas sektorius, taip pat dalyvautų žalinime ir kovoje su ekologinėmis problemomis. Mano akimis, jis neblogai tai daro, užtikrindamas ekologinę pusę ir sudarydamas gyvulių gerovės sąlygas auginamiems žvėreliams“, – savo poziciją išsakė J.Olekas.
Paklaustas, ar europinėje darbotvarkėje artimiausiu metu numatyti veiksmai, susiję su kanadinių audinių auginimo draudimu, EP narys išliko pozityvus.
„Kiek tenka matyti EP, tai draudimo priemonių imtis nesiruošiama. Ar nebus iniciatyvų Lietuvoje, negali žinoti. Bet sveikas protas turėtų diktuoti, kad tai yra gamtai draugiškesnė ūkininkavimo šaka nei kitos žemės ūkio veiklos ir ji tikrai turi neblogas perspektyvas Europoje“, – tikino J.Olekas.
Siekis uždrausti – ne tik Lietuvos problema
Kaimyninių Latvijos ir Lenkijos kailinių žvėrelių augintojų asociacijų atstovai portalą lrytas.lt taip pat patikino, kad panaši situacija, apimanti audinių auginimą trikdančias iniciatyvas, susijusias su aktyvistų siekiais kovoti dėl gyvūnų gerovės, susiklostė ir jų atstovaujamose šalyse.
„Lapkritį Rygoje vyko akcijos, kurių metu buvo matomi plakatai ne tik latvių, bet ir estų bei lietuvių kalbomis. Situacija nėra labai dramatiška: žalieji turi savo atstovus ir organizacijas, nuolat vyksta akcijos, tačiau politiniame lygmenyje sulaukti pakankamo dėmesio žaliesiems aktyvistams nepavyksta.
2014 m. buvo surinkta 10 tūkst. parašų, kad būtų uždrausta žvėrininkystė. Šią iniciatyvą sustabdė ekonominiai dalykai ir, balsuojant parlamente, iniciatyvai nebuvo pritarta. Dabar bandoma pakartoti tą pačią situaciją, bet teisiškai tai neįmanoma: kadangi vieną kartą parašai jau buvo atmesti, tai bandoma rinkti parašus, siekiant drausti ne tik žvėrininkystę, bet ir cirką. Tačiau, prasidėjus debatams, patys žalieji nesutiko su pozicija drausti ir cirką, ir švelniakailių žvėrelių auginimą, nes suprato, kad toks projektas nesulauks pritarimo“, – apie situaciją Latvijoje pasakojo šios šalies kailinių žvėrelių asociacijos atstovas Arnis Veckaktinš.
Lenkijos kailinių žvėrelių asociacijos atstovas Danielis Chmielewskis pabrėžė, kad žaliosios aktyvistų iniciatyvos daro nemenką įtaką ir natūralaus kailio populiarumui.
„Su atakomis mūsų šalyje susiduria ir kiti žemės ūkio sektoriai, pavyzdžiui, karvių, kiaulių, vištų augintojai. Lenkijoje yra daugmaž 500 kailininkystės ūkių – mūsų šalis yra stambi kailių tiekėja, tai gana populiari verslo šaka.
Dėl ekonominių priežasčių rinkoje prieš keletą metų sprogusio burbulo sumažėjo parduodamos produkcijos kiekiai. Nemenką įtaką daro ir žalieji judėjimai – trukdo prekybai natūraliu kailiu“, – aiškino D.Chmielewskis.
